Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas

1

DĖMESIO TRŪKUMO IR HIPERAKTYVUMO SUTRIKIMAS

Medicininė charakteristika

DĖMESIO TRŪKUMO IR HIPERAKTYVUMO SUTRIKIMAS - vaikų neurologinis vystymosi

sutrikimas, dažnai besitęsiantis ir suaugus. Taip šis sutrikimas apibrėžtas Amerikos psichiatrų asociacijos (angl.

American Psychiatric Association, APA).

Tai vienas dažniausiai diagnozuojamų vaikų psichologinių lėtinių sutrikimų C, 2015). Laikui bėgant

simptomai gali mažėti arba likti visam gyvenimui.

Šį sutrikimą turintys vaikai dažnai būna nedėmesingi ir (ar) hiperaktyvūs ir impulsyvūs, o tai trukdo jų raidai.

Šie lėtiniai simptomai pasireiškia įvairioje aplinkoje (pvz., namie, mokykloje, darbe, bendruomenėje ar kitos

veiklos metu), įsiterpia į socialinę, mokyklos ar darbo veiklą.

Sutrikimui nustatyti nėra vieno testo ar būdo, todėl specialistai naudoja daugybę įvairių technologijų

diagnozei nustatyti. Specialistai, galintys patvirtinti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo diagnozę,

yra psichologai, gydytojai ar socialiniai darbuotojai. Vertinimą atlikti atrinktas specialistas remsis tėvų,

ugdymo specialistų pastebėjimais. Dažniausiai taikomi vertinimo metodai yra interviu, reitingavimo skalės

(pvz., Conners-3; Conners, 2008) ir fizinis įvertinimas, apimantis regos ir klausos patikrinimą.

Paprastai dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas siejamas su dėmesio stoka, hiperaktyvumo

padidėjimu ir sunkumais kontroliuojant vaikų elgesį, bet dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas yra

kur kas sudėtingesnė negalia.

Pasak Barkley, (2015) dėmesio stoka, hiperaktyvumas gali būti suprantami kaip vykdomųjų funkcijų ir (ar)

savireguliacijos trūkumų šalutiniai rezultatai.

Vykdomųjų funkcijų ir savireguliacijos trūkumų analizė gali padėti ištirti vaikų dėmesio trūkumo ir

hiperaktyvumo priežastis.

Nesant vieningos teorijos, paiškinančios sutrikimo priežastis, Barkley’o teorija, konceptualiai pristatydama

dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą kaip savireguliacijos stoką, suteikia daugiausia naudos

akademiniame kontekste CBarkley, 2015; Reid, 2012).

Savireguliacijos elgsena ir procesai: savivoka, susilaikymas, darbinė atmintis ir savęs motyvavimas, pasak

Barkley.

Barkley’o teorija (2006) koncentruojasi į keturis psichinius gebėjimus, kurie yra svarbiausi elgsenos

savireguliacijai: (1) susilaikymas; (2) darbinė atmintis; (3) emocijų kontrolė bei (4) planavimas ir problemų

sprendimas.

Susilaikymas – viena iš pirminių funkcijų, padedančių individui pagalvoti prieš ką nors darant.

Darbinės atminties gebėjimas apima labai svarbų vaikų kalbėjimosi su savimi metodą, gebėjimą naudoti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!