Dėl ko liūdi žmogus?

Samprotavimo rašinys Dėl ko liūdi žmogus? Liūdesys – neišvengiama žmogaus būsena, ją kiekvienas priima ir išgyvena savaip. Žmogus gali liūdėti dėl netekties, ilgesio, nesėkmės ar kitų priežasčių. Dažnai pasitaiko, kad dėl nuolatinio liūdesio, žmogus tampa nelaimingas, gali atsirasti psichologinių problemų, kurios kelia vidinį skausmą. ,,Net skausmas, liūdesio sukeltas, pakenčiamesnis už patį liūdesį.’’ Taip liūdesį įvardijo Italų poetas Džakomas Leopardis. Mano manymu, šiais žodžiai jis norėjo pasakyti, kad skausmas gali praeiti, bet nuolatinis liūdesys gali pakenkti žmogaus psichologiniai būklei. Visų pirma, žmogus, ilgėdamasis tėvynės, dažnai būna liūdnas. Liūdesys gali priversti žmogų pasijausti vienišu bei pamirštu. Prisirišęs prie gimtųjų namų, žmogus jaučiasi saugus, nes aplink artimi bei gero linkintys žmonės. XIX a. pab. – XX a. pradž. kunigo, profesoriaus bei lietuvių romantizmo poeto Jono Mačiulio, kitaip dar labiau žinomu Maironiu, eilėraštyje ,,Vakaras ant ežero Keturių Kantonų” išryškintas žmogaus liūdesys. Šiame eilėraštyje sunkų išgyvenimą patyręs lyrinis subjektas braukia ašaras dėl artimo krašto ilgesio: ,, Ko ašarėlę, ko tu per skruostą/Kaip perlas riedi? “ Retorinis kreipinys išreiškiamas deminutyvu nurodo emocijų stiprumą: ašara išduoda žmogaus išgyvenimus dėl pasibaigusio tam tikro gyvenimo etapo. Nors svetimas kraštas žmogui suteikia stiprybės ir pasitikėjimo, žmogus nenustos liūdėti, jei jaus begalinę meilę savo kraštui. Taip pat, šiame kūrinyje galime pastebėti, kad lyrinio subjekto ilgesį žadina ne tik edrvė, bet ir laiko nuotoliai. Tolima tėvynė jam ne tik gimtoji žemė, bet ir kraštas, kur prabėjo jo brangiausi jaunystės laikai, o tai kelia smagius bei artimus prisiminimus. Nors tėvynė toli, į ją įmanoma sugrįžti, o į jaunystės, praėjusio laiko, gyvenimą, deja, ne. Todėl eilėraštyje ne tik tėvynės ilgesio liūdesys yra atspindimas, bet ir prarastos jaunystės laikas gimtajame krašte, kuris daug skausmingesnis, o liūdesys yra daug stipresnis. Taigi, žmogaus liūdesį gali nulepti daug įvairiausių priežasčių, bet greitai bėgantis laikas gali sukelti didesnį liūdesį, nei tėvynės ilgesio liūdesys. Visų antra, žmogus gali patirti sunkiausia liūdesio formą – mylimo žmogaus netektį. Jungiškosios krypties analitikė V. Kast aprašė liūdėjimo procesą kaip gyvą ir nuolat besimainantį, kuris yra būtina sąlyga, kad galėtume susitaikyti su skaudžiu praradimu ir gyventi toliau. V. Kast pastebėjimu, netektį arba kitokį praradimą išgyvenantys žmonės paprastai pereina tam tikrą liūdėjimo etapą. Netektis yra daugiasluoksnis ir daugialypis procesas, kupinas išorinių ir vidinių užduočių, kurias turime išspręsti, kad galėtume gyventi toliau, tačiau tai nėra taip lengva. XIX a. pab. – XX a. pradž. lietuvių prozininko, publicisto, lyrinės prozos pradininko Lietuvoje bei visuomenės veikėjo Jono Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka” atskleidžiamas skaudus liūdesio ir nerimo momentas. Kūrinyje Juozapota taip myli vyrą, kad jo žuvimas kartu yra ir jos pačios dvasinė mirtis. Jonas Biliūnas Juozapotos portretą pateikia nuosekliai: “Iš ažu namo kertės išlindo sena aukšta moteriškė. Ėjo jinai tiesiai int mane, lazdele pasirimsčiuodama ir dejuodama. Ją pamatęs, greitai nusisukau.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!