Dauniškio pušynėlio užterštumas pagal kerpes

Mokslas apie kerpes vadinamas lichenologija. Anot jo, kerpės - tai simbiotiniai organizmai, kurių dvilypė sandara ištirta tik 19 šimtmečio antroje pusėje. Tada ir paaiškėjo, kad kerpės – tai bespalvių grybo hifų ir tarp jų įsiterpusių fotosintetinančių – žaliadumblių ar melsvadumblių – ląstelių junginys, sudarantis bestiebį, belapį ir bešaknį gniužulą, aptinkamą labai dažnai ir labai neįtikėtinose vietose ant įvairiausių substratų. Gniužulo formos taip pat neįtikėtinai įvairuoja, tačiau pagal išvaizdą yra išskirstytos trys labai tarpusavyje besiskiriančios grupės – Žiauberiškosios, krūmiškosios ir lapiškosios kerpės.
- Ištirti Dauniškio pušynėlio užterštumą pagal kerpes.
- Atpažinti surastas kerpes.
Kerpės yra gana didelė žemesniųjų augalų grupė, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip 400 genčių, apie 2600 rūšių. Jų aptinkama beveik visame žemės rutulyje, bet daugiau vidutinio ir šalto klimato srityse.
Kerpės yra sudėtingos kilmės organizmai, sudaryti iš simbiozėje gyvenančių grybų ir dumblių. Iš grybų į jų sudėtį įeina pirenomicetiniai ir diskomicetiniai aukšliagrybiai, o kai kurių, daugiausia augančių tropikuose, ir buožiagrybiai, arba papėdgrybiai. Iš dumblių kerpėse aptinkama įvairių žaliabublių, daugiausia žaliesiečių, rečiau chetoforiečių, maurarykštiečių, gelsvadumblių ir melsvadumblių. Kartu sugyvendami du skirtingi komponentai sudaro visai atskirą organizmą, pasižymintį naujomis morfologinėmis ir biologinėmis savybėmis.
Iki 19 a. vidurio buvo manoma, kad kerpės yra savarankiški organizmai, o i jų sudėtį įeinantys dumbliai laikomi specialiomis kerpių dauginimosi ląstelėmis, kurios pavadintos gonidijomis, 1867 m. rusų botanikas A. Famincinas ir D. Baraneckis, mtyrinėdami kai kurias kerpes, pastebėjo, kad gonidijos gali gyventi ir savarankiškai. Jie pamerkė kerpes į vandenį ir po kurio laiko, suirus grybinio komponento hifams, gonidijos išliko gyvos ir net pradėjo daugintis zoosporomis, kaip ir laisvai gamtoje augantys dumbliai. Dualistinę kerpių kilmę 1867 – 1873 m. galutinai išaiškino vokiečių botanikas S. Švendeneris.
Dabar laikoma, kad kerpės yra sukerpėję grybai, gyvenantys simbiozėje su dumbliais. Nuo visų kitų grybų sukerpėję grybai skiriasi tuo, kad gamtinėmis sąlygomis kiekviena rūšis sudaro tam tikro tipo gniužulą, kuris morfologinėmis, biocheminėmis ir fiziologinėmis savybėmis skiriasi nuo pavienių grybų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!