Lietuvos kerpės

Aukšliagrybūnų skyriui priskiriama ypatinga aukšliagrybių grupė, liaudiškai vadinamų kerpėmis. Tai savotiška simbiontinių organizmų grupė. Jų morfologinį pagrindą sudaro grybas. Kerpės kūne sugyvena autotrofas (melsvabakterė arba dumblis – fikobiontas) ir heterotrofas (grybas – mikobiontas).
Kerpių šiuo metu žinoma maždaug 22 000 rūšių. Kerpių kūną sudaro gniužulas, kuris nuo pigmento gali būti pilkai žalsvas, rudas, oranžiškas, net juodas. Skiriami 3 pagrindiniai kerpių gniužulo pagrindiniai tipai: žiauberiškas, krūmiškas ir lapiškas. Paprasčiausios yra žiauberiškos kerpės, primenančios apnašą ir suaugusios su substratu. Labiau išsivystę lapiškos kerpės, kurių kūną sudaro plokštelės, besidriekiančios substratu, kurios suauga su substratu grybų hifais. Jos primena žvynelius, skroteles. Tobuliausios krūmiškosios kerpės, turinčios šakotų kolonėlių ar juostų, kurios priaugę prie substrato tik pamatu, pavidalą.
Sistematiškai mikobiontai dažniausiai priklauso aukšliagrybių grupei. Tik nedaugelio tropikų kerpių mikobiontai atstovauja papėdgrybius. Grybas sudaro plonus paprastus ar šakotus hifus, kuriems būdingas viršūninis augimas. Jie turi septas. Hifų sienelės apvalkale yra pigmentų. Kerpės turi specifines riebalines ląsteles, kuriose riebalai kaupiami lašelių pavidalu. Persipynę mikobionto hifai suformuoja plektenchimą. Tai kerpės gniužulo pagrindas.
Kerpės fikobiontas paprastai atstovauja žaliadumblius, rečiau melsvabakteres (Cyanobacteria). Palyginus juos su nesimbiontiniais gentainiais, jie stipriai pakitę.
Koks šių organizmų santykių pobūdis, nėra vieningos nuomonės. Vieni teigia, kad grybas parazituoja dumblį (minta gyva ląstele) ir saprotrofiškai negyvomis lastelėmis bei apykaitos produktais. Manoma, kad grybas atlieka “reguliatoriaus” vaidmenį, bet sudaro tokias sąlygas, kad net “engiamas” dumblis auga ir dauginasi. Kita nuomonė, kad abu organizmai harmoningai sugyvena, kas abiems suteikia naudą: dumblis aprūpina grybą organinėmis medžiagomis, o grybas – vandeniu ir mineralinėm medžiagom.
Anatomiškai kerpės būna homeomerinės ir heteromerinės. Pirmosios yra primityvesnės: tolygiai per visą storį išsidėsto grybų hifai ir dumbliai (melsvabakterės). Antrųjų kerpių skerspjūvio viršuje išsidėsto taip vadinama žievė, sudarytą iš tankiai persipynusių hifų. Po žieve grybų hifai laisviau susipynę, tarp jų išsidėsto fikobionto ląstelės. Viduje išsidėsto šerdis, sudaryta iš palaidų/retų hifų su didelėmis ertmėmis, pilnomis oro. Po ja išsidėsto apatinis žievės sluoksnis, pagal...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!