Darbuotojų sauga

1.1.Darbų saugos reikšmė ir uždaviniai 48-49 straipsniai reglamentuoja žmogaus teises. 1993m. seime priimtas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas. Tai būtų pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo, gyvybės, sveikatos išsaugojimo principus. Šis įstatymas suteikia teisinį pagrindą. 2000 m. Lietuvos seimas pakeitė, papildė įstatymą ir priėmė naują „Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymą“. Darbuotojų apsaugos politika pagrįsta: darbuotojų gyvybės, sveikatos, darbingumo išsaugojimo prioritetu su darbo gamybos rezultatais. Darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti saugos aktų reikalavimus. Trišalis bendradarbiavimas tarp valstybės, darbdavių, darbuotojų. Darbuotojų saugos, mokslų plėtojimas, ekonominių priemonių taikymas, skatinant saugų ir nekenksmingą darbą. Vienoda valstybinė saugos kontrolė. Darbuotojų sauga ir sveikata: tai būtų visos prevencinės priemonės skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visose įmonės veiklos etapuose, tam kad darbuotojų rizika būtų kiek įmanoma sumažinta. Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos tokios priemonės: darbuotojų saugos gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu organizaciniu požiūriu, darbų saugos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas, darbuotojų saugos mokymo sistemos kūrimas, mokslo plėtojimas, darbuotojų saugos valdymo sistemos kūrimas. Šių priemonių įgyvendinimas formalizavo ir pagerino dirbančiųjų darbo sąlygas. 1.2. Teisiniai saugos darbų dokumentai l.Lietuvos Respublikos konstitucija (48,49 str.). 2.Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, 2000. 3.Poįstatyminiai aktai. Vadovaujantis 48,49 straipsniais yra priimtas LR darbų saugos ir sveikatos įstatymas – reglamentuojantis žmonių saugą įmonėse, įstaigose, organizacijose neatsižvelgiant į jų nuosavybių formas ir pavaldumą. Jų yra apie 8 dalys. Svarbiausios trys: darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nepriklausomai nuo įmonių veiklos rūšies, rentabilumo, darbo aplinkos ir pobūdžio, nepriklausomai nuo pilietybės, tautybės, amžiaus, socialinės kilmės ir politinių ir religinių įsitikinimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos aktais yra įvardijami įstatymai, seimo, vyriausybės nutarimai, nustatyta tvarka patvirtinti įmonių arba valstybiniai standartai, normos, taisyklės, institucijos, reglamentuojančios veiksmų, veikimo metodų, techninių priemonių privalumą, įdiegimą ir naudojimą. Visos šios normos ir daugelis dokumentų yra paremti atsižvelgiant į tarptautinės darbo organizacijos pasiūlymus, pastabas. Šiuo metu realizuojant LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą yra patvirtinta daugiau kaip 50 saugos ir sveikatos teisės aktų: Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, jis numato valstybinės kontrolės uždavinius, darbo inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, tikrinant darbuotojų saugą. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Integruojantis į ES turės būti sukurti nauja darbuotojų saugos ir sveikatos teises aktų sistema. Saugos ir sveikatos specialistus rengia aukštosios mokyklos. Aukštųjų mokyklų studentai privalo būti mokomi saugos ir sveikatos reikalavimų pagal specialybe. 1.3.Darbdavių ir darbuotojų pareigos darbų saugos srityje Darbdavys privalo darbuotojus instruktuoti ir mokyti juos saugiai dirbti. Darbdavys privalo kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi teisės aktų reikalavimų. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais. Privalo sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą. Privalo nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir nuo profesinių ligų. Privalo tvirtinti darbų saugos ir pareigines instrukcijas. Darbdaviai negali skirti darbuotojui darbo kol neinstruktuotas. Privalo nemokamai duoti drabužius, avalynę, kolektyvines ar asmenines saugos priemones. Privalo organizuoti drabužių ir asmeninių priemonių taikymą, valymą, džiovinimą ir t.t. Nelaimingo atsilikimo metu privalo organizuoti skubią medicinos pagalbą. Du ir daugiau darbdavių turi organizuoti dirbdami toje pačioje įmonėje, kad būtų garantuotas saugumas. Darbuotojai privalo dirbti su spec.darbo drabužiais, taip pat privalo naudotis asmeninėmis ar kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis. Pagal savo galimybes, turi imtis priemonių pašalinti, galinčios sukelti traumas, avarijas arba apie tai informuoti darbdavį. Darbuotojas privalo vykdyti darbdavių ar jų įgaliotų asmenų kontroliuojančių saugą darbe teisėtus nurodymus. 1.4.Potencialiai pavojingi įrenginiai ir pavojingi darbai. Pavojingų darbų atlikimas Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo priemonė, kurią naudojant darbe, pavojus darbuotojų saugai dėl joje sukauptos energijos ar vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių. Ir šiaip didesnio pavojingumo priemonei yra nustatoma privalomoji priežiūra. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai yra priskiriama: l)garo katilai, 2)slėginiai indai, 3)vandens šildymo katilai, 4)įranga dujoms, 5)kėlimo kranai, 6)liftai, 7)keltuvai, 8)elektros įrenginiai, 9)branduolinės energijos ar radioaktyvių medžiagų įrenginiai ir kt. rečiau naudojami. Potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų sąrašai yra patvirtinti LR vyriausybės. Visi šie įrenginiai projektuojami, gaminami, montuojami, išmontuojami, remontuojami, rekonstruojami, o taip pat laikomi ir naudojami pagal potencialiai pavojingų įrenginių būtinosios ir specialiosios priežiūros taisykles. Pavojingu darbu ar gamybos procesų laikomas rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis pavojingo veiksnio poveikis. Šių darbų kategorijai priskiriamas darbas su potencialiai pavojingais įrenginiais, tų įrenginių derinimas, išbandymas, eksploatavimas, tech. priežiūra. Šiems darbams priskiriami darbai su kenksmingomis medžiagomis, o taip pat darbai su užsiliepsnojančiomis dujomis, bei darbai su nuodingomis medžiagomis, darbai šuliniuose, tuneliuose, darbai atliekami >5m aukštyje nuo žemės darbinio perdengimo pakloto, darbai po vandeniu, darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose. Įmonių vadovai privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse eksploatuojamų įrenginių ir pavojingų darbų sąrašus. Pavojingus darbus atliekančių darbuotojų ir darbų vadovo apmokymui bei atestavimui keliami specialūs reikalavimai. Pavojingų darbų atlikimui yra išrašoma paskyra - leidimas. 1.5.Darbų saugos ir sveikatos kontrolė Šia kontrolę atlieka tokios valstybinės institucijos: l.Valstybinė darbo inspekcija, ji yra prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos. Ji vykdo valstybinę darbų saugos politiką. Tam, kad būtų užtikrinta saugos darbų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija. Ji kontroliuoja kaip laikomasi darbo, ir darbų saugos įstatymų, kitų šių šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų. Valstybinė inspekcija kontrolę vykdo per valstybės kontrolės inspektorius. Inspektorių teisės: pateikęs tarnybinį pažymėjimą bet kuriuo paros metu eiti į įmones ir tikrinti kaip laikomasis darbų saugos aktų, turi teisę gauti iš įmonės informaciją ir dokumentus savo funkcijoms vykdyti, turi teisę teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių darbų saugos klausimais, turi teise uždrausti gaminti ir realizuoti darbo ir saugos priemones jei jos kelia pavojų darbuotojams, turi teisę informuoti darbdavį apie nesilaikymą saugos darbų reikalavimų, reikalauti sustabdyti darbus, kai: l )darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, 2)kai dėl darbo priemonių avarinės būklės gali susidaryti ar jau susidarė avarinė situacija, 3)kai darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei, 4)kai darbuotojai neaprūpinti kolektyvinėmis ar apsauginėmis priemonėmis. Inspektorius gali nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims pažeidus darbų saugos aktus. 2.Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Ji gyvuoja prie sveikatos apsaugos ministerijos. Ji gina gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę sveikatą. Ji kontroliuoja, kad užbaigtos statybos atitiktų patvirtintus projektus, o taip pat normas ir taisykles. Ji kontroliuoja kaip įgyvendinamos sanitarinės-priešepidemines priemonės, tam, kad būtų likviduoti profesiniai susirgimai, sudarytos sveikos darbo sąlygos darbuotojams. 3.Valstybinė energetikos inspekcija. Ji yra prie ūkio ministerijos. Jos pagrindinis tikslas: vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūra ir kontrolę. 4.Valstybinė atominės energetikos inspekcija. Ji yra LR vykdomosios valdžios institucija. Ji užtikrina branduolinių ir radioaktyvių medžiagų naudojimą. 5.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Vidinė darbų saugos kontrolė: ją atlieka darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ir darbuotojų atstovai. Darbdavys saugos darbe, darbo higienos ir gaisrinės saugos priežiūrai, profilaktiškai, konsultavimui steigia įmonės saugos darbuotojų tarnybą arba gali samdyti kitus asmenis ar organizacijas šioms funkcijoms atlikti. Tarnyba arba pasamdyti asmenys yra tiesiogiai pavaldūs darbdaviui. Jeigu tokia tarnyba nesteigiama, šios tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys. Visuomeninė darbų saugos kontrolė: 1) LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Ji yra įsteigta trišaliu principu, valstybės darbuotojų ir darbdavių tarpusavio santykiams reguliuoti. Ji tvirtina įmonių darbuotojų saugos pavyzdinius nuostatus, analizuoja saugos darbe būklę ir siūlo priemones jai gerinti, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant darbuotojų saugos valstybine politiką. 2) Gali būti įmonių profesinės sąjungos, atstovaujančios darbuotojams ir darbdaviams. 3)Gali būti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas. Funkcijos: analizuoja ir vertina darbdavio, padalinių vadovų, saugos darbe specialistų veiklą. 1.6. Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas Bet kurios įmonės, įstaigos ar organizacijos darbdavys turi būti atestuojamos darbuotojų saugos klausimais. Tačiau jeigu darbdavys yra atestuotas, kaip darbuotojų apsaugos specialistas yra atleidžiamas nuo šio testavimo. Atestavimas yra kartojamas kas 5 metai. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys mokomi mokymo institucijose, kurios turi licenziją. Tačiau darbdaviai gali ruoštis ir savarankiškai. Mokymas vyksta pagal tam tikras programas. Darbdavius atestuoja nemažiau kaip 3 asmenų komisija. Į komisijos sudėtį būtinai turi įeiti valstybines darbo inspekcijos darbo inspektorius. Teigiamai įvertinus išduodamas specialus pažymėjimas. Atestavimo rezultatai įrašomi protokole. Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbų saugos klausimais gali perduoti atestuotam padalinio vadovui. Padalinių vadovai atestuojami darbų saugos klausimais: l)Nerečiau kas 5metai, 2)Prieš pradedant vadovauti padaliniui, 3)Pasikeitus gamybos technologiniam procesui, 4)Pakeitus darbo pobūdį, 5 )Įvykus nelaimingam atsitikimui, 6)Padalinio vadovas nevykdant darbų saugos reikalavimų. Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo turi būti instruktuojami darbuotojų saugos klausimais. Visi instruktavimai yra įforminami registravimo žurnaluose. Yra privalomi 5 darbuotojų saugos instruktavimai: įvadinis, pirminis, darbo vietoje, periodinis darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis darbo vietoje. Įvadinis: sudarydami jį privalo išklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atestavimo pažymėjimą. Teisės aktuose yra nurodyta, kad žurnalas saugomas 75m. nuo paskutinio pasirašymo. Pirminį instruktavimą darbo vietoje, privalo išklausyti darbuotojai gaminantys produkciją ir kurių darbas susijęs su rizikos veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. Periodinis instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip l kartą per 12 mėnesių. Papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje privaloma pasikeitus gamybos ar technologiniams procesams, patvirtinus darbuotojų naujas instrukcijas ar padarius esminių pakeitimų. Pakeitus darbuotojui darbo vietą ar darbo pobūdį, kai darbuotojo žinios yra nepakankamos, įvykus nelaimingam atsitikimui. Specialųjį instruktavimą turi išklausyti darbuotojai dirbantys pagal paskiras, leidimus, o taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavesta vienkartinė užduotis nesusijusi su nuolatiniu darbu. Šis instruktavimas yra apiforminamas paskyroje, leidime. Įvadinis, pirminis, periodinis instruktavimai yra atliekami pagal įmonėje sudarytos ir darbdavio patvirtintos institucijos. Papildomas ir specialusis instruktavimai gali būti atliekami be instrukcijos. Darbuotojas supažindinamas su saugiais darbo būdais, suformuojamos apie profesinę riziką ir saugos priemones. 1.7.Atsakomybės formos pažeidus darbų saugos reikalavimus Įmonių, organizacijų ar statybų vadovai ir darbuotojai už darbų saugos teisės aktų ar reikalavimų nevykdymą bei pažeidimą gali būti baudžiami drausmine, administracine, materialine ir baudžiamąja atsakomybe įstatymų numatyta tvarka. Drausminė atsakomybė. Už darbų saugos teisės aktų pažeidimus, kurie traktuojami juridiškai kaip darbo drausmės pažeidimai. Įmonės vadovas gali skirti tokias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą ir atleidimą iš darbo. Jeigu darbuotojas sąmoningai pažeidė darbų saugos reikalavimą ir prieš tai l kartą per 12mėn. buvo taikyta drausminė nuobauda jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva. Drausminė nuobauda yra skiriama darbdavio įsakymu. Ji gali būti skiriama ne vėliau kaip mėnuo kai paaiškėjo nusižengimas. Per 3 dienas turi būti pranešta darbuotojui. Darbuotojas turi pasirašyti ant įsakymo gavęs nuobaudą. Prieš skiriant nuobaudą yra reikalaujama, kad darbuotojas pasiaiškintu raštu, už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima paskirti tik l drausminę nuobaudą. Premijos neskyrimas, kažkokios materialinės žalos išieškojimas nėra drausminės nuobaudos. Administracinė atsakomybė. Administracine tvarka bausti darbuotojus už pažeidimus nustatyto dydžio piniginėmis baudomis turi teisę valstybinę kontrolę vykdančių institucijų inspektoriai. Tai numato LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnis. Pažeidimai: darbų saugos ir darbo įstatymų nesilaikymas, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nelaimingų atsilikimų darbe nustatytas pranešimas, valstybinių inspektorių reikalavimų nevykdymas ir t.t. Piniginė bauda gali būti skirta ne vėliau kaip po 1mėn. Administracine baudą galima apskųsti teismui. Materialinė atsakomybė. Darbdaviui ar pareigūnui, pažeidusiam darbų saugos reikalavimus ir padariusiam materialine žalą įmonei (už avariją ar konstrukcijų griuvimo metu sugadintiems įrenginiams ar medžiagoms, kenčiančiam asmeniui už sužalojimą nelaimingo atsitikimo metu arba susergant profesine liga) gali būti taikoma pilnutinė ar ribota materialinė atsakomybė. Pilnutinė materialinė atsakomybė taikoma tada kai jo veiksniuose randama kriminalinių faktų. Ribota materialinė atsakomybė yra taikoma už darbuotojui padarytą žalą (ji sudaro ne daugiau kaip vidutinis mėnesinis uždarbis). Nelaimingo atsitikimo metu žuvus darbuotojui pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (vaikams, tėvams...) socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą. Ji yra ne mažesnė kaip 100 vidutinių mėnesiniu pajamų. Baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos baudžiamojo kodekso 141 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už darbuotojų saugos įstatymų ar kitų saugos darbu teisės aktų pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis numato: jeigu tai galėjo sukelti, nors nesukėlė nelaimingų atsitikimų ar avariją, šių pažeidimų kaltininkas baudžiamas pataisos darbais iki l metų arba bauda. 2 dalis numato atsakomybę tuo atveju kai jau yra įvykę nelaimingi atsitikimai ar avarijos. Kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki 5m. arba bauda. 1.8.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos Nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis darbe, įskaitant ir eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtos ir pripažintos nelaimingu atsitikimu, kurio padarinys yra darbuotojo trauma, kuri gali būti lengva, sunki, mirtina. Pavojingi veiksniai – rizikos veiksniai darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirtį. Kenksmingas veiksnys rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą gali sukelti profesinę ligą ir kurio veiksnio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingos gyvybei. Profesinė liga - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė l ar daugiau kenksmingų ir pavojingų veiksnių. Lėtinė profesinė liga darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukelia pavojingi ir kenksmingi veiksniai per tam tikrą laiką. Ūminė profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas (apsinuodijimas). Būna atvejų kai žalingi poveikiai vertinami kaip nelaimingi atsitikimai. Pvz.: saulės smūgis, nušalimai, apsinuodijimai. Nelaimingi atsitikimai gali būti lengvi, sunkus, mirtini ir grupiniai. Lengvas nelaimingas atsitikimas - įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors l dieną, ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų grupei, o po tam tikro laiko darbuotojas pasveiksta be liekamųjų pasekmių. Sunkus nelaimingas atsitikimas įvykis, kurio metu darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei traumą, pavojų. Tai būtų kaulų lūžiai, 3-4 laipsnio nudegimai. Šio atsitikimo požymiai yra nurodomi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose. Mirtinas nelaimingas atsitikimas - įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria pavojingą traumą ir dėl kurios iš karto ar vėliau miršta. Grupinis nelaimingas atsitikimas - įvykis, kurio metu nukentėję 2 ir daugiau darbuotojų. Pavojingi veiksniai dėl kurių gali atsitikti nelaimingas atsitikimas gali būti: fizinės, cheminės, biologinės, psichofiziologinės kilmės. Fizinės kilmės - konstrukcijos griuvimas, virtimas, krovinio kritimas, kurie traumuoja darbuotoją. Cheminės kilmės - kenksmingų ir nuodingų medžiagų patekimas į darbo aplinką. Biologinės kilmes – vabzdžių ar gyvates įkandimas. Psichofiziologinės kilmės – darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotikų. Visi pavojingi ir kenksmingi veiksniai turi būti analizuojami ir imamasi saugumo priemonių, kad jų neliktų. 1.9.Nelaimingi atsitikimai darbe, jų klasifikacija Nelaimingų atsitikimų tyrimą reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir LR vyriausybės patvirtinti nelaimingų atsitikimų tyrimų ir apskaitos nuostoliai. Nelaimingi atsitikimai skirstomi: į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu. Susiję su darbu (N-1 formos aktai), t. y. atsitikimai įvykę darbo metu asmenims. Rengiantiems arba tvarkantiems darbo vietą, priemones, atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus įmonės teritorijoje prieš darbą, darbo metu, po darbo. Darbo metu vykstantiems darbo reikalais. Vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu. Per pietų pertrauką, poilsio ar kitas pertraukas įmonės teritorijoje. Dirbantiems įmonėje sau, tačiau su darbdavio rašytiniu sprendimu. Darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmones, materialines vertybes gaisro ar avarijos metu), dalyvaujant sporto, kultūros ar kituose panašiuose renginiuose. Formos N-2, kai nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje į darbą ar iš darbo. Formos N-I, N-2 aktai nesurašomi jei nelaimingas atsitikimas nesusijęs su darbu. Yra tokie nelaimingi atsitikimai: 1) kai nustatomi, kad dirbantysis pats siekia susižaloti ar nusižudyti, 2) kai nukentėjusysis darė nusikaitimą, 3) kai dirbo savo interesais, be darbdavio rašytinio sprendimo. Įvykus grupiniam nelaimingam atsitikimui surašomas atitinkamos formos aktas kiekvienam nukentėjusiam. Visi N-1, N-2 aktai turi būti registruojami specialios formos žurnaluose. Jie saugomi įmonėje su visa tiriama medžiaga: 45rn. kai lengvas nelaimingas atsitikimas ir 75m. kai yra sunkus ir mirtinas nelaimingas atsitikimas, likviduojant įmonę dokumentai perduodami teisių paveldėtojams, o jei jų nėra miesto ar rajono archyvui. Jei nelaimingi atsitikimai įvyksta praktikų metu, privaloma pranešti to studento mokymo įstaigai. 1.10.Lengvų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimas Įvykus lengvam nelaimingam atsitikimui nukentėjusysis turi nedelsiant pranešti darbdaviui ar padalinio vadovui. Darbdavys privalo nedelsiant organizuoti pirmąją pagalbą, o jei reikia nugabenti nukentėjusį į gydimo įstaigą. Jei yra įmonės profsąjunga darbdavys turi pranešti apie nelaimingą atsitikimą. Darbdavys privalo darbo vietą ir priemones ir tokią kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu, kol nelaimingas atsitikimas bus ištirtas. Būtini pasikeitimai be komisijos leidimo daromi tada, kai kelia pavojų aplinkinių gyvybei ir sveikatai. Tačiau šiuo atveju dokumentuojama (fotografuojama, filmuojama, schematizuojama), lengvą nelaimingą atsitikimą tiria dvišalė darbdavio įsakymu sudaryta komisija. Ji susideda iš darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Darbdavys privalo sudaryti tinkamas sąlygas nelaimingam atsitikimui ištirti (aprūpinti ryšio ir transporto priemonėmis, pakviesti ekspertus, atlikti laboratorinius tyrimus, bandymus, skaičiavimus). Šita dvišalė komisija privalo nelaimingą atsitikimą ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Jį ištyrus surašo N-1, N-2 aktus, kuriuos pasirašo komisijos nariai. Darbdavys gali nesutikti su tyrimu ir išvadomis ir turi teisę raštiškai tai išdėstyti ir pridėti prie tyrimo medžiagos. Visi originalai paliekami įmonėje. Patvirtintas kopijas per 3 dienas jis privalo išsiųsti valstybinei darbo inspekcijai, nukentėjusiam, draudimo įstaigai, mokymo įstaigai jei vyksta praktikos metu, įmonės profsąjungai jei tokia yra. Darbo inspektorius susipažinęs su tiriama medžiaga ir nustatęs, kad ištirta neteisingai turi teisę reikalauti iš darbdavio papildomo tyrimo. Darbo inspektorius sprendžia visus ginčus. Įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo iškart po įvykio pagal nustatyta forma visomis galimomis ryšio priemonėmis pranešti: miesto, rajono prokuratūrai, valstybinei darbo inspekcijai, suinteresuotai įmonei, nukentėjusio šeimai. Sunkius, grupinius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria valstybinis darbo inspektorius, taip pat tyrime dalyvauja darbdavio, darbuotojo atstovai, taip pat gali dalyvauti draudimo įmonės atstovai. Šie atsitikimai turi būti ištirti per 15 dienų. Esant reikalui tyrimo trukmė gali būti pratęsta arba tyrimas sustabdomas, kol bus gautos išvados iš teisėsaugos ar medicinos įstaigos. Nelaimingus atsitikimus kai žūva 3 ir daugiau darbuotojų tiria komisija, kuriai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Ištyrus nelaimingą atsitikimą surašomas N-1, N-2 formos aktai. Nurodant kokie darbuotojų saugos aktai yra pažeisti. Tyrimo aktus pasirašo darbdavys. Ištyrus nelaimingą atsitikimą inspektorius turi ne vėliau kaip per 3 dienas tyrimo rezultatus išsiųsti: valstybinei darbo inspekcijai, darbdaviui, prokuratūrai, nukentėjusiam darbuotojui ar jo šeimai, draudimo įstaigai, organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą, mokymo įstaigoms. Tyrimas gali būti apskųstas teismui. Darbdavys privalo šalinti nelaimingo atsitikimo priežastis, informuoti suinteresuotas institucijas. 1.11.Traumatizmo analizės metodai ir koeficientai Traumatizmo analizavimas privalo turėti tokį nuoseklumą: 1) duomenų apie nelaimingus atsitikimus sukaupimas, 2) šių duomenų analizė, 3) traumatizmo prognozavimas pagal analizės duomenis, 4) prevencinių darbų saugos priemonių optimizmas, 5) priemonių nustatymas traumatizmo analizei valdyti. Norint gauti efektyvias priemones traumatizmui valdyti būtina turėti (gauti) 5 metų traumatizmo duomenis. Traumatizmo analizės metodai: Topografinis analizavimo metodas. Čia aiškinamasi kokiuose cechuose, įmonėse įvyksta daugiausia traumų. Monografinis metodas. Čia nustatoma kokie įrenginiai, mechanizmai ar darbo zonos yra pavojingiausios. Traumatizmo šaltinio paieškos metodas. čia yra nustatomi pagrindiniai traumatizmo veiksniai ir priežastys. Daugiausia naudojamas statistinis metodas. Naudojant šį metodą yra nustatomas traumų dažnumas ir traumavimo pasekmių sunkumas. Nelaimingų atsitikimų dažnumą įvertina dažnumo koeficientas: Kd=(1000*N)/S. Kd - traumų dažnumo koef., N - traumų skaičius per analizuojamą laikotarpį, S - vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius. Šis dažnumo koef. parodo kiek darbuotojų iš 1000 susižeidžia per analizuojamąjį laikotarpį (periodą). Kad būtu tiksliau: Kd(1000*N*I2)/(S*n) n – mėnesių skaičius per analizuojamą laikotarpį. Traumų pasekmės įvertina traumų sunkumo koeficientas: Ks=∑D/N ∑D - bendras dėl nelaimingų atsitikimų sirgtų dienų skaičius; N - nelaimingų atsitikimų skaičius. Šis koef. parodo dėl traumų sirgtų dienų vidurkį. Norint gauti bendrą traumatizmo charakteristika įmonėje yra nustatomas nedarbingumo koeficientas: Kn= Kd*Ks. Jis yra dažnumo ir sunkumo koeficientų sandauga. Šis koef. parodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių tenkantis 1000 darbuotojų. 2.Darbo higiena 2.1.Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos Mikroklimato parametrai ir jų įtaka žmogaus organizmui, mikroklimato parametrų normavimas ir gerinimas. Gamybinės aplinkos meteorologinės sąlygos mikroklimatas.Jį sudaro: šiluminis spinduliavimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, slėgis. Visi parametrai svarbus: darbingumui, žmogaus šilumos apykaitai, šilumos pusiausvyrai. Oro temperatūra. Patalpos temperatūra turėtų būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Patalpos temperatūra negali būti didesnė 28C, todėl, kad aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai. Termoreguliacija – žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti pastovią temperatūrą keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo sunkumui. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesas, sulėtėja reakcija. To pasėkoje padidėja traumų pavojus. Esant aukštesnei temperatūrai negu 35° C organizmo šilumos atidavimas konvekcijos būdu sutrinka. To pasėkoje žmogus pradeda intensyviai prakaituoti, drėgmė jį atvėsina. Su prakaitu prarandama daug druskų ir vitaminų, kurie turi didelę įtaką žmogaus normaliai kasdieninei veiklai. Perkaitusį kūną gali išlikti šiluminiai smūgiai, gali prasidėti traukuliai. Šiluminis spinduliavimas. Kalvės, katilinės, džiovinimo ir kaitinimo krosnys tai patalpos, kuriose daug šiluminės energijos išskiriama šiluminio spinduliavimo būdu. Jį sukelia 0,75-3,43 .m ilgio elektromagnetinės bangos (infraraudonieji spinduliai). Šiluminio spinduliavimo intensyvumas matuojamas – W/m2. Jis priklauso nuo spinduliavimo trukmės ir šiluminio srauto energijos. Matavimo prietaisas aktinometras. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas didesnis už 700 W/m2 yra kenksmingas ir darbo vietose neleidžiamas. Jei taip yra tada naudojamos apsauginės priemonės.Esant žemai temperatūrai sulėtėja kraujo apytaka, rankų ir kojų judrumas, žmogaus organizmas gali peršalti. To pasėkoje padidėja traumų pavojus. Dirbant lengvą fizinį darbą temperatūra turi būti -16-20C. Dirbant sunkų fizinį darbą temperatūra turi būti 10-15°C. Priklauso nuo oro judėjimo greičio ir santykinės oro drėgmės. Aukštos temperatūros įtaka padidėja esant didesnei santykinei oro drėgmei, todėl yra įvertinti subjektyviniai temperatūros rodikliai. Efektyvi temperatūra - tai tokia temperatūra, kurią žmogus jaučia, esant tam tikrai santykinei drėgmei be jokio oro judėjimo. Ekvivalentiškai efektyvi temperatūra – tai temperatūra, kuriai esant tam tikrai santykinei drėgmei judant tam tikru greičiu. Oro temperatūra darbo vietose gali būti matuojama įvairiais termometrais: skystiniais, bimetaliniais, elektriniais ir t.t. Santykinė oro drėgmė tai darbo vietos drėgmė. Santykinė oro drėgmė santykis absoliučios drėgmės su maksimalia drėgme, esant konkrečioms temperatūrų sąlygoms. R=Da/Dm*100% Absoliuti drėgmė charakterizuojama drėgmės kiekiu ( g/m3). Randama ore tam tikroje temperatūroje. Maksimali drėgmė charakterizuojama maksimaliu drėgmės kiekiu (g/m3), kuris tam tikroje temperatūroje gali išsilaikyti ore. Santykinė oro drėgmė parodo vandens garų svorio santykį procentais duotame oro tūryje su maksimaliai prisotinto oro vandens garų vandens svoriui atitinkamoje temperatūroje. Optimali oro drėgmė 40-60%, tai priklauso nuo oro temperatūros. Esant žemai temperatūrai drėgmė sukelia peršalimus, esant aukštai perkaitimus. Santykinę oro drėgmę galima išmatuoti: psichrometrais, higrometrais, higrografais. Oro judėjimo greitis – oro cirkuliacija.Oro cirkuliaciją gali sukelti natūralios konvekcinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Žmogaus organizmas pradeda jausti oro judėjimo greitį, kai jis yra 0,15m/s. Palankiausias oro judėjimo greitis turėtų būti 0,l -0,2 m/s. Intensyvi oro cirkuliacija nepageidautina, nes kai susidaro oro srautai organizmas gali peršalti. Šaltuoju metų oro periodu jis neturi viršyti 0,5m/s, o šiltuoju – 1m/s. Oro judėjimo greitis matuojamas anemometrais. Atmosferinis slėgis. Jis normaliomis sąlygomis jūros lygyje yra 10l,3 kPa. Jis priklauso nuo: aukščio, oro tankio, vandens garų kiekio esančio ore. Jis gali keistis 6 kPa ribose. Meteorologinių sąlygų normavimas: HN-69.1997. Ji vadinasi šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Šiose normose yra nurodyti leistini ir optimalūs meteorologinių sąlygų parametrų dydžiai (temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičiai). Atmosferinis slėgis nenormuojamas. Leistini dydžiai yra privalomi, o optimalūs dydžiai yra rekomenduotini. Normos sudarytos iš įvairiu lentelių. Normos yra skirtingos atsižvelgiant į metų laiką ir darbo sunkumą. Yra išskiriamas šiltasis ir šaltasis metų laikotarpis. Šiltasis lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė kaip 10°C. Šaltasis - lauko oro vidutinė paros temperatūra yra žemesnė kaip 10°C. Vidutinė oro temperatūra nusakoma pagal 3 parų išmatuotą vidutinę temperatūrą. Pagal darbo sunkumą: lengvam, vidutinio sunkumo, sunkiam darbui. Šios normos skirtingos patalpoms pasižyminčioms dideliu šilumos spinduliavimu. Meteorologinės sąlygos gali būti gerinamos bendromis ir individualiomis priemonėmis. Viena iš pagrindinių priemonių yra ventiliacijos įrengimas. Oras turi būti tiekiamas tokiu greičiu. kad nesusidarytų skersvėjai. Ventiliacinės sistemos turi būti aprūpintos kaloriferiais (jie tik pašildo), kondicionieriai (paruošia orą tam tikros temperatūros ir drėgmės). Dirbančiųjų apsaugai nuo šiluminio spinduliavimo priemonės: izoliuojami spinduliavimo šaltiniai. Naudojami įvairūs ekranai, kurie atspindi šilumą arba ją absorbuoja (vandens užuolaidos, metalinės grandinės). Normalioms meteorologinėms sąlygoms naudojamos ir organizacinės priemonėms.Pvz.: projektuojant patalpas su dideliu šilumos perteklium numatomos pastato kraštuose arba viršutiniuose aukštuose. Kartais naudojamos psichologinio poveikio priemonės. Esant aukštai temperatūrai sienos dažomos tamsesnėmis spalvomis, žemai - šviesesnėmis (šiltesnėmis). Psichologinės apsaugos priemonės nepagerina mikroklimato parametrų , tik pagerina jaukumą (jautrumą). 2.2.Gamybinės dulkės: dulkių savybės ir normavimas, dulkėtumo mažinimo principai. Dulkės gamyboje kenkia darbuotojų sveikatai. Be to su dulkėmis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos. Dulkės skirstomos: pagal kilme: organinės (augalinės kilmės - mediena, medvilnė). neorganinės (metalo ir mineralinės), mišrios dulkės, pagal dispersiškumą (dydį): smulkaus dispersiškumo (jų dydis yra mažesnis už l0m. Šios dulkės nenusėda paviršių ir yra vadinamos aerozoliais), vidutinio ir stambaus dispersiškumo (jų dalelės didesnės nei l0m. Jos nusėda ant įvairių paviršių ir vadinamos aerogeliais) dulkės, pagal kenksmingumą: inertinės (jos sudaro organizmui nenuodingos medžiagos mediena), agresyvios (šios dulkės turi kenksmingų savybių - švinas, siera) dulkės. Įvairių medžiagų dulkių dalelės išsielektrina. Nemetalinės išsielektrina teigiamai, o metalinės neigiamai. Inertinės dulkės gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų katarą. Erzinančios dulkės gali sukelti odos susirgimus. Aštrios dulkės (stiklo, metalo) gali pažeisti akis, jos taip pat ardo plaučių audinius. Darbo vietoje dulkių kiekis neturi viršyti nustatytų koncentracijos reikšmių. Dulkių koncentracija ore charakterizuojama dulkių svorio tūrio vienetui [mg/m3]. Pvz.: cemento l0mg/m3, grafito 5mg/m3, medienos 5mg/m3, medvilnės 0,5mg/m3 - iš normų.Vienas pagrindinių oro užteršimui nustatyti yra svorinis metodas. Šio metodo esmė: užterštas oras ekspiratoriaus pagalba yra siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą tuo pačiu metu išmatuojamas siurbiamo oro tūris. Šis pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo lygyje. Filtras išdžiovinamas ir vėl sveriamas.Dulkių orinė koncentracija: Q=[(G1-G2)/ V0t]*105 [mg/m3] G1 - filtro svoris prieš bandymą [ mg]; G2 - filtro svoris po bandymo [mg]; V0 - ekspiratoriaus siurbiamo oro tūris [min/l]; t - siurbiamo oro laikas [min]; efektyviausias dulkėtumo mažinimas yra dulkių mažinimas dulkių susidarymo židinyje. Tai pasiekiama: hermetizuojant darbo vietas, naudojant vietinius dulkių siurbtuvus, mechanizuojant darbo vietas. Saugos respiratoriai, apsauginiai akiniai yra tik papildomos apsaugos priemonės nuo dulkėtume. Ištraukiamoji ventiliacinė sistema ištraukdama orą, kartu į aplinką išmeta ir dulkes. Kad to nebūtų naudojami įrengimai,kurie valo orą sausu ir drėgnu būdu. Valymo principai: l )Gravitacinis – dulkes nusodinamos iš lėtai judančio oro srauto veikiant sunkio jėgai. 2)Inercinis. Inercinės jėgos atskiria dulkes iš oro srauto pakitus oro judėjimo krypčiai. Esant didelei oro koncentracijai taikomi dviejų laipsnių valymo įrenginiai. Pirmiausia nusodinamos, o po to įvairiais filtrais smulkios dulkės surenkamos. Jei dulkių dalelės mažesnės kaip 25m. tai jų valymui naudojamas vanduo.2.3. Kenksmingos medžiagos (kenksmingų medžiagų charakteristikos, kenksmingų medžiagų poveikis žmogaus organizmui ir kenksmingas darbas su medžiagomis). Kenksmingos cheminės medžiagos tai medžiagos patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą jį, veikia neigiamai. Kenksmingų medžiagų poveikis priklauso nuo: koncentracijos, pavojingumo ir patekimo į organizmą būdą. Kenksmingų medžiagų pavojingumą apibūdina koncentracijos ribinės vertės. Ribinė vertė – kenksmingos medžiagos koncentracijos didžiausia leistina vertė per standartizuotą laiko tarpą. Ribinė vertė gali būti ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio. Ilgalaikio poveikio ribinė vertė – kenksmingos medžiagos koncentracijos vidurkio ribinė vertė per 8 val. darbo pamainą arba 40 val. darbo savaitę. Dirbant tokiomis sąlygomis visą darbo laikotarpį kenksmingos medžiagos neturėtų sukelti profesinės ligos. Trumpalaikio poveikio ribinė vertė – tai kenksmingos medžiagos koncentracijos ribinė vertė per 15 min. HN23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore“. Šioje normoje nurodytos ribinės vertės ir matavimo tvarka. Pvz.: amoniakas dirgina kvėpavimo takus, akis ir odą, veikia centrine nervų sistemą; anglies monoksidas – veikia kraują, sukelia deguonies trūkumą; gyvsidabris garuodamas veikia atmintį ir centrinę nervų sistemą. Apsinuodijimo požymiai pasirodo žymiai vėliau; chloras - kosulys, akių niežėjimas, sloga. Kenksmingos medžiagos žmogaus organizmą gali veikti visapusiškai. Jos yra klasifikuojamos: toksiškos, kenksmingos, ardančios, dirginančios medžiagos. Už kenksmingų medžiagų tvarkymo, laikymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi: gamintojai, importuotojai, naudotojai (vartotojai). Keliami tokie reikalavimai; numatyti ir taikyti priemones šalinančias cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; teikti naudotojams informaciją apie cheminių medžiagų pavojingas savybes; taikyti saugos priemones naudojant šias medžiagas. Tam, kad užkirsti kelią susirgti profesinėmis ligomis ar apsinuodyti yra naudojamos tokios prevencinės priemonės: 1)gamybos organizavimas taip, kad dirbantieji neturėtų sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis. Tai gamybos proceso: mechanizavimas, automatizavimas; izoliacija; gamybos valdymas per atstumą ir t.t 2)kenksmingų medžiagų pakeitimas mažiau kenksmingomis arba nekenksmingomis; 3)teisingas vėdinimo sistemų parinkimas; 4) saugių darbo metodų mokymas; 5)tinkamas asmeninių saugos priemonių parinkimas ir naudojimas. 2.4. Darbų vietų apšvietimas (apšvietos samprata, apšvietos būdai ir sistemos, apšvietimo matavimas ir normalizavimas). Higienos normas atitinkantis darbo vietos apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį ir užtikrina darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia darbuotojų sveikatai. Taip pat didėja akių įtempimas, to pasėkoje pablogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nesudaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo. Šviesa - įkaitusių kūnų daugiau kaip 500°C elektromagnetinis spinduliavimas. Šio spinduliavimo bangos ilgis 0,38-0,76m. Didesnių (infraraudonųjų spindulių) bangos ilgių kaip 0,76m ir mažesnių (ultravioletinių) bangos ilgių kaip 0,38m žmogaus akis nemato. Šių matomų spindulių spindulinė energija 0,38 - 0,76m yra vadinama šviesos srautu (F) ir matuojama liumenais. Šviesos srautas yra pagrindinė šviesos charakteristika. Darbo vietos apšvieta (E) yra vadinama šviesos srauto krentančio į apšviestą plotą tankumas. E=F/A [lx] F – šviesos srautas: A -apšvietimo plotas. Apšvietos vienetas yra liuksas, kuris parodo 1m2 vieno liumeno srautu. Krisdamas ant įvairių paviršių šviesos srautas atsispindi. Atspindžio koeficientas: p=Fkr/Fat Fkr -krintantis šviesos srautas; Fat - atsispindintis šviesos srautas. Šis koeficientas charakterizuoja paviršiaus foną. Kai p>0,4 tai paviršiaus fonas laikomas šviesiu. Kai 0,2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!