Darbuotojų patiriamas mobingas socialiniame darbe

Temos aktualumas: Šiuolaikinėje visuomenėji vis daugiau kalbama, apie patyčias darbe, dar kitaip vadinamu mobingu. Pats mobingas darbe pasireiškia kaip priešiškas, destruktyvus elgesys su kitu darbe. Taip gali elgtis tiek kolega, tiek vadovas. Žeminimas, grasinimas, ignoravimas,, bauginimas, priekabiavimas - tai yra psichologinio smurto raiškos būdai, jais siekiama sumenkinti kito žmogaus saviverte, orumą, kad žmogus pasijustu bejėgis. Pats mobingo reiškinys trunka nuo puses metų ir ilgiau. Dažnai krenta darbo motyvacija, darbo našumas, pablogėja darbo santykiai su kolegomis, padaugėja pravaikštų. Pasak Karosaitės (2020) atliktos analizės dauguma darbuotojų tarpusavio santykiuose yra unikalus, lyginant su kitais kasdieniais sunkumais, kuriuos darbuotojai patiria įprastoje darbo aplinkoje. Mokslinius tyrimus atlikę autoriai (Pacevičius ir Jenulytė 2009;Vveinhardt 2010; M. Deikus) nustatė, kad mobingą kenčiantys darbuotojai, pasirenka išeiti iš darbo tačiau prieš tai ilgą laiką kentė psichologini smurtą.
Lietuvoje apie mobinga garsiau pradėta kalbėti po jaunos medikės savižudybės 2019m. kaip dėl patirto mobingo darbę iš vadovo nusprendė pasitraukti iš gyvenimo ir tokių atvėjų yra ne vienas. Pasak Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto pranešimo (2021) kitos darbovietės viešajame ir privačiame sektoriuje dirbantys asmenys nėra linkę kreiptis pagalbos į institucijas, todėl mobingą kenčia tyliai.
Tyrimo objektas: Patiriamas mobingas socialiniame darbe.
Tyrimo tikslas: Analizuojant duomenis, mobingo paplitimas socialiniame darbe.
Tyrimo uždaviniai: Atskleisti, kaip dažnai socialiniai darbuotojai susiduria su patyčiomis darbe.
Tyrimo metodai: Mokslinė literatūros analizė.
Mobingas kyla dėl daugybės asmeninių problemų dažniausiai tai pasireiškia tarpasmeniniuose santykiuose t.y. kylanti įtampa darbe, konkurencija, pavydas, kerštas neapykanta, nusivylimas, antipatija, baimė ir kt. Ne visada mes suvokia pavydo ar agresijos priežastis, žmogus kuris naudoja mobingą siekia sumenkinti žmogaus savi-vertę priverčia jį pasijusti blogai. Dažniausiai darbuotojai diskriminuojami dėl įvairiausių priežaščių. Tarkim: dėl pažiūrų; darbinių santykių; psichologinių savybių. Pasak Vveinhardt (2010) Tarp mūsų yra darbuotojų, kuriems vadovas akivaizdžiai apriboja galimybę išreikšti savo nuomonę. Taigi, atlikusi Vveinhardt (2010) tyrimą suprato, kad mobingą, socialiniame darbe labiau išryškėjo organizacijos lygmeniu. Tai galėjo lemti, nes patys darbuotojai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!