XIXa. Antroje pusėje vyksta kapitalizmo įsitvirtinimo pradžia. Kapitalo kaupimas - buvo lauktinas procesas. Vieni sluoksniai nepaprastai greitai turtėjo, o kiti – labai skurdo. Didėjo bedarbystė. K. Marksas iškėlė klausimą: jei visuomenę vairuoja protas, tai kodėl gi tokios neprotingos pasekmės? Kas kaltas dėl žmonių susvetimėjimo? Ar svetimumas tik laikinas, ar amžinas? Hegelis mėgino įminti šį klausimą, tačiau jo klaida buvo ta, kad idėją statė aukščiau už gyvenimą, kad idėjos nulemia žmogaus gyvenimą. K. Marksas manė kitaip. Jis sakė, kad žmogus turi gyventi. Nuo to, kad aš turėsiu idėją apie maistą, mano skrandis nebus pilnas. Žmogus yra materialus – fiziologinė ir biologinė būtybė. Kad išliktų, jis turi valgyti, gyventi, apsirengti. Visa tai nėra duota gamtoje natūraliame pavidale. Žmogus turi visa tai pasigaminti. Tam žmonės sueina į gamybinius ekonominius santykius su kitais žmonėmis. Tačiau sukurti daiktai patys savaime nepajėgūs užtikrinti pragyvenimo. Kad galėtų jais pasinaudoti, žmogus turi juos įsigyti. Tai yra esminiai – nuosavybės santykiai. Nuo šių santykių priklauso žmogaus padėtis visuomenėje. Gali būti luošas ir silpnas, tačiau turto turėjimas tau suteiks galios. Ne idėjos, o turtiniai santykiai lemia žmogaus padėtį visuomenėje. Vadinasi susvetimėjimo kaltininkas yra turtinė nuosavybė. Kad galėtų prasimaitinti, neturtingasis priverstas samdytis ir parduoti savo darbo jėgą savininkui. Kad gautų pelną, savininkas nemoka pilnai tiek, kiek samdinys uždirbo. Taip gimsta išnaudojimas. Darbininko darbas nebepriklauso pačiam darbininkui, todėl atsiranda susvetimėjimas savo paties darbui. Sukurtas darbe produktas taip pat nepriklauso darbininkui. K. Marksas sakė – kol bus privati nuosavybė, tol susvetimėjimas bus amžinas. Atsisakius privačios nuosavybės, jos vietą turėtų užimti kolektyvinė nuosavybė.
• Atsiras sąlygos savireguliacijai ir žmogus dirbs nebe prievarta, o sulig savo sugebėjimais.
Visa tai bus komunos tipo visuomenėje.
Pagal Hegelį individo socialinis susvetimėjimas įveikiamas saviugos, kritikos ir savikritikos, socializacijos procesais, kurių metu įsisavinami istoriniai žmonijos patirties momentai. Vaikas klasėje pirmiausia įsilieja į betarpišką vienovę, vėliau seka abipusio atstumimo veiksmai ir galiausiai – racionalus,...
Šį darbą sudaro 1843 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!