Darbo sąnaudų apskaita ir kontrolė

DARBO SĄNAUDŲ APSKAITA IR KONTROLĖ Darbo sąnaudų problema yra labai aktuali ekonominė problema visose be išimties rinkos ekonomikos šalyse. Sprendžiant šią problemą tiesiogiai susiduria darbdavių ir darbuotojų interesai. Darbo sąnaudos-tai įmonės patirtos sąnaudos, samdant darbuotojus, kurie atlieka jiems patikėtas funkcijas, siekiant numa­tytų įmonės tikslų. Jos parodo įvairių išorės ir vidaus veiksnių suformuotą darbuotojo vertę. Lietuvoje veikiančių įmonių sąnaudų struktūroje darbo sąnaudos vidutiniškai sudaro apie 11 proc. Tokia situacija išryškina darbo sąnaudų, kaip sąnaudų visumos rūšies, reikšmę ir ypatingumą. Straipsnyje nagrinėjama darbo sąnaudų reikšmė ir sudėtis šiandienės dinamiškos ir konkurencingos rin­kos ekonomikos sąlygomis, Pirmą kartą pateikiama darbo sąnaudų klasifikacija į keturias grupes: T) darbo užmokesčio, 2) ugdymo, 3) socialinių ir 4) kitų darbo sąnaudų. Analizuojamas šių darbo sąnaudų rūsių informacijos rinkimas ir vertinimas. Daugiausia dėmesio skiriama darbo sąnaudų rūsių apskaitai ir kontro­lei. Pateikiamos naujos buhalterinės sąskaitos darbo sąnaudoms apskaityti ir šių sąnaudų kontrolės prin­cipai. 5io straipsnio tikslas - ištirti darbo sąnaudų sudėtį ir pateikti jų apskaitos bei kontrolės sistemą. Šiam tikslui buvo naudoti šie tyrimo metodai - mokslinės literatūros šaltinių analizė, informacijos sisteminimas, lygi­nimas ir apibendrinimas, statistikos duomenų skaičiavimas ir interpretavimas. Pagrindiniai žodžiai; darbo sąnaudos, darbo sąnaudų apskaita, darbo sąnaudų kontrolė. jus, taip skatindami jų mobilumą j kitas Įmones. Todėl įmonių vadovai turėtų ieškoti pažangių darbuotojų motyvavimo ir skatinimo, kad jie ge­riau atliktų patikėtas funkcijas ir Įmonė sėkmin­gai įgyvendintų numatytus tikslus, būdų. Labai svarbu ne siekti beatodairiškai mažinti darbo są­naudas, o nuosekliai ir nuolat tirti jų formavi­mąsi, Įtaką galutiniams įmonės veiklos rezulta­tams, nagrinėti šių sąnaudų pokyčius .lemiančius veiksnius. Darbo sąnaudų problemas nagrinėjo dauge­lis užsienio (J. Braton, J. Gold (1994), W. E Cas-cio (1992), G.A. Cole (1993), E. A. Utkin (2000), J. Ross, G. Ross (1997), Lloyd L. Byars, Leslic W. Rue (1991)) ir Lietuvos mokslininkų (E. Stancikas, K. Vyšniauskas (1997), V. Šilin-gienė, A. Sakalas (2000), D. Švareikienė (2001), J. Mackevičius, D. Poškaitė (1998), K. Ūsevi-Čius (1998), A. Apalainicnė, V. Gendrolytė (2001)). Tačiau būtina pažymėti, kad daugelis jų nagrinėjo tik vieną darbo sąnaudų dalį -dar­bo užmokestį. Lietuvių autoriai ypač išsamiai išnagrinėjo darbo užmokesčio formas ir jų at­mainas, jų ypatybes ir pasirinkimą lemiančias sąlygas. Čia pažymėtini tyrimai šių autorių: V Dubino (1998), B. Martinkaus, A. Sakalo, A. Savancvičienės (2003), L Mačernyrės-Pano-mariovicnės (2003), B. Martinkaus, S. Žičkie-nčs, V. Žilinsko (2002) ir kt. Tačiau svarbu val­dyti ir kontroliuoti visas darbo sąnaudas, o ne tik tani tikrą jų dalį - darbo užmokestį. Iki šiol neapibrėžta darbo sąnaudų sudčtis, nėra konkre­čios jų apskaitos ir kontrolės sistemos. Įmonės skirtingai klasifikuoja darbo sąnaudas, jas apskai­to skirtingose buhalterinėse sąskaitose, ir tai su­daro galimybes skirtingai interpretuoti duome­nis, iškyla lyginamosios analizės rodiklių įverti­nimo problema. Todėl svarbu nustatyti darbo są­naudų sudėtį, jų klasifikavimą į grupes, apskai­tos ir kontrolės sistemą. Darbo sąnaudų apibudinimas ir reikšmė Darbo sąnaudos - tai įmonės patirtos sąnaudos, samdant darbuotojus, kurie atlieka jiems pati­kėtas funkcijas, siekiant numatytų įmonės tiks­lų. Darbo sąnaudos parodo įvairių išorės ir vi­daus veiksnių suformuotų darbuotojo vertę. Dar­bo sąnaudos pradedamos formuoti pasamdžius pirmąjį darbuotoją, o daugėjant darbuotojų skai­čiui, didėja ir jiems išlaikyti patiriamos sąnau­dos. Nėra įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurio­se nebūtų darbo sąnaudų. Darbo sąnaudos ypač didelę visų sąnaudų dalį sudaro darbo imliose veiklos srityse (žr. J lentelę). Didžiausios darbo sąnaudos yra Švietimo (56 proc), sveikatos prie­žiūros ir socialinio darbo (42 proc), miškinin­kystės (36 proc), kitos aptarnavimo veiklos (36 proc.) srityse. Tik nedaugelyje veiklos sričių - žuvininkystės; apdirbamosios gamybos; elek­tros, dujų ir vandens tiekimo; didmeninės ir maž­meninės prekybos, variklinių transporto priemo­nių ir motociklų remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo; poilsio organizavimo, kultūrinės ii- sportinės veiklos -darbo sąnaudos sudaro mažiau negu 15 proc. visų sąnaudų. Rinkos ekonomikos sąlygomis darbo sąnau­dos neatskiriamai susijusios su darbo rezultatų, ekonominiu Įvertinimu, nes darbdaviai vertina darbuotojus kaip ypatingą produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo išteklių rūšį, kurią minimi­zavus yra didinamas įmonės ekonominės veik­los efektyvumas. Be to, ir žmogaus kapitalas, di­dėjant technologijų ir kapitalo mobilumui bei konkurencingumui, darosi vis svarbesnis. Dar­buotojai tampa svarbiausiu ir vertingiausiu įmo­nės turtu. Darbo sąnaudų dydžiui, sudėčiai ir struktū­rai daro įtaką daug vidaus ir išorės veiksnių. Prie pagrindinių vidaus veiksnių priskiriamos darbo įvertinimo ir darbo užmokesčio nustatymo tai sykles, darbdavio galimybės mokėti atlyginimą ir darbuotojo darbo reliatyvi vertė. Pagrindiniai išorės veiksniai yra darbo rinka, produktų rin­ka, valstybės politika, gyvenimo lygis ir kt. Efek­tyvus darbo sąnaudų panaudojimas turi teigia­mą įtaką ne tik įmonių ekonominės veiklos re­zultatams, bet ir skatina darbuotojus našiau ir racionaliau panaudoti savo darbo jėgą. Skirtingai nuo materialinių sąnaudų, kurios ribojamos tiekėjų nustatytomis kainomis, darbo sąnaudų dydžiui didelę įtaką daro įmonių vado­vų sprendimai. Darbo sąnaudų valdymas yra daug lankstesnis: jas didinant arba mažinant galima da­ryti tam tikrą Įtaką darbuotojų darbo našumui, kuris savo ruožtu daugiausia lemia įmonių veik­los rezultatus. Todėl labai svarbu, kad Įmonės va­dovybė žinotų, kokios sudėties, kokio dydžio, ka­da ir kuriuose padaliniuose patiriamosdarbo są naudos, kokios jų susidarymo priežastys. Norint veiksmingiau valdyti darbo sąnaudas, siekiant ge­riausių veiklos rezultatų, svarbu jas tinkamai kla­sifikuoti, apskaityti ir kontroliuoti. Darbo sąnaudų klasifikavimas ir Sudėtis diaiuose. Lietuvos statistikos metraštyje (2002) darbo sąnaudos įvardijamos kaip darbo kaina, kurią sudaro kompensacijos darbuotojams, pro­fesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlai­dos bei kt. Statistinių ataskaitų formuliarų rin­kinyje (2001) skiriamos trys darbo sąnaudų rū­šys: 1} darbo užmokestis, 2) profesinio moky­mo sąnaudos, 3) kilos sąnaudos. Panaši klasifi­kacija pateikiama Lietuvos Respublikos valsty­bės tarnybos įstatyme, t. y. skiriamos darbo už­mokesčio, mokymo sąnaudos ir kitos išmokos (1998). Leidinyje ;,Darbo kaina" (1998) patei­kiamos net devynios darbo sąnaudų grupės: 1) darbo užmokestis, 2) darbdavio išlaidos būs­tui, 3) darbdavio socialinės išmokos, 4) privalo­mos ligos pašalpos, 5) kitos socialinio draudi­mo įmokos, 6) parama šeimoms, 7) išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, 8) profesinio mokymo išlaidos, 9) kitos darbdavio išlaidos. Kaip matyti šioje klasifikacijoje, kai kurios dar­bo sąnaudų rūšys gali būti priskiriamos prie dar­bo užmokesčio sąnaudų. Užsienio autoriai (D. A. DeCenzu, S. P. Ro-bins (1988), W. F. Cascio (1992), J. A. Cashin, R. S. Polimeni (1984)) skiria dvi darbo sąnaudų grupes: darbo užmokestį ir kvalifikacijos kėli­mo sąnaudas. J. A. Cashin, R. S. Polimeni (1984) dar skiria darbuotojų priėmimo į darbą sąnau­das. Tik keletas lietuvių autorių (V Gronskas (2005), J. Mackevičius, D. Poškaitė (1998), J. Mackevičius (2005)) bandė klasifikuoti dar­bo sąnaudas, iŠ jų išskirdami darbo užmokesčio, darbuotoj ų priėmimo ir kvalifikacijos kėlimo są­naudas. Autorių atlikta įvairių teisės aktų, užsienio ir lietuvių autorių darbų analizė parodė, kad įvai­riuose leidiniuose nurodoma ne tik skirtingos darbo sąnaudų grupės ir jų skaičius, bet ir skir­tinga šių grupių sąnaudų sudėtis. Be to, tos pa­čios sąnaudos skirtingai Įvardijamos. Tokia dar- Reikia sutikti su nuostata, kad universalios są­naudų klasifikavimo schemos būti negali, tačiau dar blogesnė padėtis yra tada, kai kiekviena įmo­nė sąnaudas grupuoja taip, kad galėtų lengviau pasiekti tam tikrus tikslus. Blogiausia, kai tam tikras darbo sąnaudų klasifikavimas, jų apskai­tos ir kontrolės tvarka neaprašomi apskaitos po­litikoje. Daugiausia bandymų klasifikuoti darbo są­naudas yra Lietuvos oficialiuose statistikos lei- bo sąnaudų klasifikacija labai apsunkina įmo­nių buhalterių darbą, be to, tam tikrų sunkumų kyla finansinės ir valdymo apskaitos dalykų dės­tytojams, aiškinantiems šių sąnaudų sudėtį ir jų apskaitos metodiką. Siekiant išvengti informacijos apie darbo są­naudas iškraipymų ir užkirsti kelią įvairiems piktnaudžiavimams bei neteisėtiems veiksmams, siūloma visas darbo sąnaudas skirstyti į keturias grupes: 1) darbo užmokesčio sąnaudos; 2) ugdymo sąnaudos; 3) socialinės sąnaudos; 4) kitos darbo sąnaudos. Šių darbo sąnaudų grupių sudėtis pateikia­ma 1 paveiksle, o konkrečių sąnaudų apibūdini­mai - 2 lentelėje. Darbo užmokesčio sąnaudos, sudarydamos didžiausią darbo sąnaudų dalį, da­ro didžiausią įtaką darbuotojų darbo našumui. Tinkama darbo užmokesčio nustatymo politika gana gerai skatina Įmonės darbuotojus efekty­vesniam darbui. Todėl, nustatant darbo užmo­kestį, reikėtų atsižvelgti į tai, kad darbuotojams turi būti mokama pagal nuopelnus, jų darbo už­mokestį įvertinant realiomis pastangomis, skir­tomis tam darbo užmokesčiui gauti. Be to, dar­bo užmokesčio forma turėtų būti tokia, kad už­tikrintų darbuotojų bendradarbiavimą įmonėje. o ne konfliktus. Autorių atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje vis plačiau naudojama laikinė darbo užmokesčio forma, o vienetinė - rečiau. Atsi­randa ir įvairių premijavimo sistemų. Kartu nyksta pagrindinė sąlyga, kurios reikia vieneti­nei darbo užmokesčio formai taikyti, tai yra ga­limybė sugretinti išdirbį ir sunaudoto individu­alaus darbo kiekį. O laikinė darbo užmokesčio forma, naudojant tarifinius įkainius, analitinius vertinimus ir darbo normas, gana veiksmingai skatina dirbančiuosius. Taip pat plinta ir tobulč-j a individualus ir kolektyvinis skatinimas. 2 lentelė. Darbo sąnaudų straipsnių apibūdinimas Darbo sąnaudų rūšių apibūdinimas Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, ir apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio mokamus darbuotojui už jo atlikta darbą -—- ■—-———~—.- ^- ^ Darbo užmokestis, mokamas pagal „, ^larbo užmokesčio formas ir sistemas Tai kintama darbo užmokesčio dalis: prielai pagal individualias ir ~ kolektyvines premijavimo sistemas, už viršvalandžius, už kenl

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!