Darbo rinkos reguliavimo būdai

Darbo rinka, kaip valstybės reguliavimo objektas, yra suprantama kaip rinkos subjektų sistema: bedarbiai, darbuotojai ir darbdaviai bei jų organizacijos, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, taip pat atskiri darbo organizacijos elementai, kaip darbo užmokestis, darbo sąlygos bei trukmė ir pan. Kadangi konkrečios reguliavimo priemonės ir metodai turi būti parenkami adekvatūs situacijai bei įvertinamos galimos socialinės- ekonominės pasekmės, nemažas dėmesys skiriamas kokybiniams bei kiekybiniams darbo rinkos rodikliams bei šių rodiklių koreliacijai su demografiniais, makroekonominiais rodikliais.
Terminas „darbo rinka“ siaurąja prasme reiškė vietą, kurioje buvo perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. Rinką veikia ir ekonominiai (rinkos kaina, pasiūla, paklausa), ir socialiniai veiksniai (profsąjungos, vyriausybės ir kt.).
Temos aktualumas:
2004 m. spalio mėnesį darbo biržoje buvo įregistruota 123,2 tūkst. bedarbių. Nedarbas Lietuvoje vienas iš aukščiausių Europoje. Bedarbių skaičius sumažėja tik „šiltojo“ sezono metu, nes atsiranda trumpalaikių darbų. Užsienio patirtis rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis didesnis ar mažesnis nedarbas, kaip socialinis reiškinys, yra neišvengiamas.
Tyrimo objektas – Lietuvos darbo rinka.
Tyrimo dalykas – darbo rinkos reguliavimo būdai.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti būdus, kuriais reguliuojama darbo rinka.
Tyrimo uždaviniai:
• išnagrinėti darbo rinkos reguliavimo būdus, išskiriant ekonominį ir socialinį aspektą;
• ištirti darbo rinkos reguliavimo būdų neigiamus bruožus;
• ištirti darbo rinkos reguliavimo būdų teigiamus bruožus;
Tyrimo metodai:
• kontento analizė;
• mokslinės literatūros analizė;
Pagrindinės sąvokos:
Ribinis pajamų produktas – tai bendrųjų įmonės pajamų pokytis, susijęs su gamybai panaudoto darbo jėgos padidėjimu vienetu [B.Martinkus, 2000, 20psl].
Kartelis – tai monopolistinis susivienijimas, kurio dalyviai išlaiko savo įmonių gamybinį bei komercinį savarankiškumą. [A.Kalvaitis, Z.Lydeka “Ekonomikos teorijos pagrindai”, K.: KPI, 1990].
Infliacija yra piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis ilgalaikiu prekių ir paslaugų kainų kilimu. Infliacija nėra tam tikrų prekių, paslaugų arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Tačiau kai kurių prekių ar paslaugų kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios arba net sumažėti. Infliacija išreiškiama procentais. [3].
Bedarbiai – tiriamo amžiaus gyventojai, kurie tiriamąją savaitę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!