Dalykinės komunikacijos ypatumai Japonijoje

Aktualumas. Komunikacijos kokybė XXI amžiuje tampa vis aktualesnė. Šiandien daugelio specialybių atstovai, o ypač – verslininkai, valstybės tarnautojai, medikai, pedagogai ir kt., intensyviai bendrauja su užsienio valstybių žmonėmis ar organizacijomis. Kiekvienas norėtume, kad kontaktai su kitais žmonėmis būtų visapusiški ir darnūs, o ypatingai kai dėl to gali nukentėti mūsų finansinė padėtis, todėl pažinti kitų šalių kultūrą, jų bendravimo ypatumus yra labai svarbu. Tekančios saulės šalies – Japonijos spartus ekonomikos modernizavimas lėmė, kad ji atsidūrė tarp dviejų ar trijų galingiausių pramonės bei prekybos valstybių, todėl dalykinis bendravimas su šia šalimi yra neišvengiamas.
Tyrimo objektas – dalykinės komunikacijos ypatumai Japonijoje.
Kiekviename gyvenimo žingsnyje mes susiduriame su komunikacijos svarba, sėkmingi santykiai darbe, derybose ar gyvenime yra mūsų gyvenimo gerovės pagrindas. Nekiekvienas žmogus sugebėtų pasigirti sėkminga derybų baigtimi ar gerais santykiais darbo aplinkoje, o tai dažnai atsitinka dėl dalykinės komunikacijos neišmanymo ar neįvertinus komunikacijos svarbos. Tad vienas svarbiausių žingsnių prieš pradedant tarpkultūrinę komunikaciją yra suvokti kas tai yra komunikacija?
Lot. ‘comunicatio’ – pranešimas, perdavimas.
Yra daugybė komunikacijos apibrėžimų, bet juos visus jungia bendri komponentai:
• simboliai (symbols), kalbėjimas (speech), kalba (language);
• suvokimas, supratimas, priėmimas (understanding) - recepcija;
• interakcija (interaction), tarpusavio santykiai (relationship) – aktyvus pasikeitimas;
• procesas (process) – informacijos perdavimas;
• perdavimas (transfer), transmisija (transmission) – judėjimas erdvėje ir laike;
• ryšys (linking), sąsaja (binding) – komunikacija kaip jungiantis elementas;
• kanalas (channel), nešėjas (carrier), maršrutas (route) – perdavimo kelias;
• atmintis (memory), saugojimas (storage) – komunikacija veda prie informacijos kaupimo, įgalinančio tolesnę komunikaciją;
• intencija (intention) – akcentuoja komunikacijos aktų tikslingumą;
• laikas (time) ir situacija (situation) – komunikacijos akto kontekstas;
• jėga (power) – komunikacija kaip įtakojimo priemonė.
1Taigi “Komunikacija: 1. Žmonių socialinių ryšių funkcija keičiantis moksline, gamybine ir kt. patirtimi. 2. Tarpasmeninė arba grupinė žmonių veikla, keičiantis patirtimi žodiniais ir nežodiniais signalais; ši veikla vadinama bendravimu” (Jovaiša, 1993).
Komunikacija – nenutrūkstamas, nesibaigiantis ir integralus procesas. Požiūrio aspektu, komunikacija gali būti skirstoma į:
• intraasmeninę, tarpasmeninę, asmens-grupės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!