Dainos interpretacija: "Pas močiutę augau"

Daina „Pas močiutę augau“ priklauso dainuojamosios tautosakos kūriniams. Tai vestuvinė daina, nes kalbama apie mergelę, kuri renkasi sau tolesnį gyvenimą, minimas rūtų vainikėlis, bernelis. Tačiau skirtingai nuo įprastų vestuvinių dainų, kūrinys linksmas, nuotaikingas.
Tekstas pradedamas monologu, tai – kūrinyje dominuojantis kalbos tipas. Pirmosiose strofose mergelė pasakoja. Ji kalba, kad gyvena pas mamą, kurią meiliai vadina močiute, turi „valelę“ – laisvę. Tikriausiai ji gal elgtis pagal savo nuožiūrą, savo nuomonę.
Mergelė nebelaisto, nebeaugina ir nebepuoselėja savo darželyje augančių rūtelių. Šįkart ji jas skina. O tai ženklas, kad laikas tekėti, – mat rūtų vainikėlis yra vedybų simbolis.
Trečiojoje strofoje aprašoma, kad vainikas nupučiamas. Tai – pasirinkimas tekėti ar ne. Rodos, pati gamta liepia rinktis, juk jau laikas. Vanikėlį galėtų rasti brolelis arba bernužėlis, kurie visąlaik minimi gražiais mažybiniais žodžiais, todėl yra mylimi ir jai brangūs. Tačiau brolelis – balandėlis, ji juo pasitiki, o vaikiną pavadina „šelmiu“ – tikriausiai bernelis yra linksmas, nerūpestingas, neramaus būdo.
Penktojoje strofoje aprašomas mergelės prisipažinimas, jog jei veinikėlį rastų brolelis, ji dar liks netekėjusi. Jei vainikas atitektų berneliui, mergina užsimena, kad tada rudenį jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!