Citatos apie kalbą

Nes prigimto liežuvio nemokėti gėda.
Tas samsto vandenį rėčiu, o su kapliu medžius ranto.
Dėl jūsų, broliai, rašau žodininką –
Ir dėl žemaičių, ir lietuvninkų3.“
„Pas Ksaverą Bugušą, lietuvį ir Jokimą Lelevelį, mozūrą“:
„Tarkit, dėl ko gi kalbų svetimųjų ieško,
Dėl ko anie nekalba tikrai lietuviškai,
Juk lietuvių liežuviu kalbėjo jų diedai, –
Ar aniems savo tėvų ir motinos gėda?
Tikrai sakau, Odoakrs, Kęstuts ir Algirdas
Svečiopai nekalbėjo, nebent kur išgirdo;
Taipogi Mindaugs, Vytauts, Jogėls Vladislavas
Visados lietuvišku liežuviu bylavo4.“
„Grometa pas Tadeušą Čackį“:
„Klausiu jo: „Argi moki kalbą lietuvišką?“
Sako: „Nemoku.“ – „Kam gi tokios knygos ieškai?“
Tąkart mani pasakė, jogei Jomylista,
Turėdams visoms kalboms pažintę apšviestą,
Nori ir mūsų kalbos raštą pažymėti (...)5.“
„(...) Nes liežuviu prigimtu visi kalbėt gėdis,
Svečiopai jau ževerno, kitaip pasirėdęs,
O kiti didžiai juokias iš kalbos tėviškos
Ir nenori girdėti mūsų lietuviškos.
Tu viens, turėdams tikrą malonę tėvišką,
Pradžios lietuvių kalbos prapuolusios ieškai (...)6.“
„Balsas prie Dievo dėl užlaikymo dienų Aleksandro Imperatoriaus“:
„O dieve, kurio ranka visagalė
Viena pasaulį kaipo dulkę mėto!
Šitai žemaitis virpėdams lenk kelį,
Meldžias pas tave kalba negirdėta7.“
Epigramos, žodyno poetinės iliustracijos ir kt.:
„Ai dieve! Vis atėmei, ašaras reik pilti,
Likai mums viežlyvystę ir širdį su viltim;
Dėl ko kalbos prigimtos palikt nenorėjai –
Kaip tai saldu ištarti: „taip tėvai kalbėjo8“.
„Kaimiečio artojo mąstymai apie lietuvių ir žemaičių tautos istoriją ir jos kalbą“:
„Kiekvienas sąmoningas žmogus (...) gimtąją tėvų kalbą būtinai turi mokėti. Taigi aš, kaimietis artojas ir grynas žemaitis, eidamas savo protėvių keliu, pirmiausia stengiausi pažinti ir išmokti, nors ir neklasiškai, savo gimtąją lietuvių kalbą (...)9.“
„O mes, nelaimingi lietuviai ir žemaičiai, be tautinės lietuvių kalbos, be tikslaus žodyno, be jokios gramatikos, be jokios tikros istorijos, esame panašūs į tą perkrikštą (...). (...) tikimės sulaukti ne tik mūsų Lietuvos ir Žemaičių (...) istorijos, bet ir mūsų gimtosios lietuvių kalbos gramatikos bei žodyno (...)10.“
„Nėra jokių abejonių, kad viena pati kalbos etimologija, neremiama metraščių liudijimų ir nesiderinanti su vietos, jūros, upių, kalnų ir kt. padėtimi, istorijai neturi jokios vertės. (...) toje vietoje, kur dabar Lietuva, Žemaičiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!