Ką apie žmogaus praradimus kalba literatūra?

Mąstytojas, Romos imperatorius, dar gyvenęs Antikos laikotarpiu Markas Aurelijus teigia: „Praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas“. Iš tiesų, praradimai žmogaus gyvenime skatina individo vidinių išgyvenimų bei santykių su išorine aplinka ir visuomene kaitą. Praradimų temą, jos problematiką bei įtaką žmogaus gyvenimo virsmui aprašo ir lietuvių autoriai. Poetė Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ bei poetas, dramaturgas Balys Sruoga memuare „Dievų miškas“ atskleidžia individo išgyvenimus tėvynės bei tapatybės praradimo akivaizdoje.
Apie tėvynės praradimo problematiką, vidinių išgyvenimų, santykių su išorine aplinka bei visuomene kaitą aprašo lietuvių poetė Salomėja Nėris. XXa. pirmosios pusės neoromantikės poezijos rinkinys „Prie didelio kelio“, kuris, beje, tikrąjį, poetės norimą pavadinimą įgavo tik 1994 metais, sudarytas iš eilėraščių, kurie atspindi lyrinio subjekto vidinių išgyvenimų dramą tėvynės praradimo akivaizdoje. Viename iš rinkinio eilėraščių „Aš tau pavydžiu“ ryškiai vaizduojama lyrinio subjekto tėvynės praradimo problematika. Šis eilėraštis – tai išpažintis, kalbama ypač jautriai bei atvirai. Lyrinis subjektas atvirauja dėl juodosios širdgėlos bei einančių minčių sunkyn, palikus tėvynę užnugary. Eilėraštyje jaučiamas pavydas, kaltės jausmas. Pats kūrinio pavadinimas „Aš tau pavydžiu“ parodo, jog ir pati autorė jaučia šiuos išgyvenimus. Salomėja Nėris 1940 metais kartu su Lietuvos delegacija išvyksta į Maskvą, kad pasirašytų Lietuvos įstojimo į SSRS sudėtį sutarties. Ta proga poetė sukuria „Poemą apie Staliną“, lieka gyventi Maskvoje, vėliau persikelia į Sibirą. Šie priimti autorės sprendimai ne tik paskatino individo vidinių išgyvenimų dramą, tačiau ir lėmė ryšio su tėvyne, joje gyvenančiais žmonėmis praradimą. „Aš tau pavydžiu“ eilėraščio lyrinis subjektas kreipiasi į saulę, prašo jos pagalbos, pavydi jai, kadangi tik ji gali aprėpti, matyti tėvynę. Klausiama apie želiančią žolę ant mielo kapo, tai parodo, jog lyrinis subjektas nežino, ar jo artimieji gyvi, nutrūkęs santykis ne tik su tėvyne, bet ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, šeima. Rinkinio eilėraštyje „Tėvynei“ taip pat jaučiama kančia ir išgyvenimai, praradus tėvynę. Lyrinio subjekto pasiryžimas keliais šimtus myliu įveikti per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!