Chemija ir auksas

Auksas jau nuo seniausių laikų yra jėgos ir turto simbolis. Jis randamas grynas ir išlieka blizgus bei nepatamsėjęs tūkstančius metų. Tai tankus sunkusis metalas, bet yra minkštas ir lengvai apdirbamas.
Auksas chemijoje yra vadinamas Aurum (sutrumpintai šis elementas yra pavadintas pirmosiomis dviem lotyniškojo pavadinimo raidėmis – Au). Tai pereinamasis elementas – metalas. Jis yra periodinės elementų sistemos Ib grupės cheminis elementas, kurio atominis skaičius yra 79, o atominė masė – 196,967. Šio elemento išorinė elektronų konfigūracija 5d106s1. Aukso oksidacijos laipsnis junginiuose yra +1 arba +3. Gamtinį auksą sudaro tik vienas izotopas 197Au.
Šis brangusis metalas sudaro-4,3 · 10-7% Žemės plutos masės. Auksas – grynuolių klasės mineralas. Jame dažnos sidabro (iki 43%), vario, geležies, švino, retesnės – bismuto, gyvsidabrio, platinos ir kitos priemaišos. Jo kristalai yra kubinės singonijos, oktaedrų formos ir gan reti. Prieš panaudojant metalus, jie kasami šachtose. Šiaip juos išgauti būna sunku. Pavyzdžiui, norint gauti 28 g aukso, reikia iškasti 2 tonas uolienų. Dažniausiai auksas randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu hidroterminėse kvarco gyslose arba sulfiduose (pirminiai telkiniai) ir sąnašynuose. Didžiausios auksingos gyslos: Urale (Beriozovskis), Jenisejaus kalnagūbryje, Vidurinėje Azijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Indijoje. Didžiausi sąnašynai yra prie Jenisejaus, Lenos, Bodaibo, Vitimo, Aldano, Kolymos, Janos ir Indigirkos upių bei Kanadoje (prie Jukano ir Klondaiko upių), JAV (Aliaskoje, Kalifornijoje), Kolumbijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose. Pats didžiauias pasaulyje aukso telkinys – Aukso Vitvatersrandas (Pietų Afrikos Respublikoje) – yra metamorfizuotas sąnašynas. Didesnės kaip 5 g aukso sankaupos sąnašynuose vadinamos aukso grynuoliais. Didžiausi aukso grynuoliai rasti Australijoje (285 ir 71 kg).
Auksas yra kalus, tąsus metalas. Jo spalva ryškiai geltona, o su priemaišomis – blyškiai geltona, rausva, žalsva. Blizgesys metališkas. Aukso lydimosi temperatūra yra 1064 ºC, o virimo – net 2947 ºC. Jo tankis 19 320 kg/m³, o kietumas 2,5 – 3. Auksas yra laidininkas ir jo laidumas elektrai ir šilumai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!