Auksas, jo savybės

Ar iš tiesų šis metalas toks brangus ir vertingas? Deja, už auksą yra kur kas brangesnių metalų, o transuraniniai metalų izotopai – nepalyginamai brangesni. Dauguma metalų mažai atsparūs išoriniam cheminiam poveikiui. Auksas yra vienas iš chemiškai pasyviausių metalų. Normaliomis sąlygomis jis apsitraukęs labai plona, skaidria, tankia ir stipria oksidine plėvele. Pažeidus ją, akimirksniu pažeista vieta vėl apsitraukia tokia pat apsaugine plėvele. Tuo ir paaiškinamas aukso cheminis patvarumas.
Grynas auksas labai plastiškas, minkštas, kalus, patenkinamo liejamumo metalas. Aukso plastiškumu naudotasi jau senovėje. Senovės egiptiečiai mokėjo padaryti plonus aukso lakštus, kuriais apkaldavo medinius faraonų karstus.
Labai svarbus aukso pritaikymas branduolinėje fizikoje. Gryno aukso taikiniai panaudoti ir kai kurių transuraninių metalų sintezei. Kadangi grynas auksas yra minkštas ir greitai dyla, todėl daugiausia naudojami ji lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais. Dantų protezai, žiedai ir kiti dirbiniai bei papuošalai gaminami iš aukso lydinių su 10 – 40% sidabro.
Prieš tūkstančius metų aukso ir sidabro lydiniai buvo naudojami metalams lituoti. Neatsisakyta šio senolių metodo ir dabar litavimui kosminiuose aparatuose. Iš aukso, sidabro arba vario ir aukso lydinių gaminami galvanometrų ir kitų tiksliųjų prietaisų plaukeliai, miniatiūriniai daugiacikliai kontaktai greitaeigėms skaičiavimo mašinoms. būdingas kontaktų defektas – jų sulipimas. Tam tikri aukso lydiniai naudojami miniatiūrinių elektroninių radijo lempų gamyboje. Grūdinti aukso lydiniai minkštesni, o atkaitinti kietesni negu termiškai neapdoroti.
Auksavimo menas labai senas. Be anksčiau minėtos lakštų apkalos, senovės egiptiečiai mokėjo daryti aukso miltelių dangas ant klijais pateptų paviršių. Taip padengti daiktai nenusitrindavo net po 50 metų. Auksavimas amalgamos būdu žinomas jau prieš 1000 metų. Iki praėjusio šimtmečio vidurio tobulesnių auksavimo būdų nerasta. Tik rusų mokslininko B. Jakobio galvanoplastikos ir galvanostegijos atradimai atvėrė dideles galimybes auksavimui tobulėti.
Galvaninis auksavimas greit pakeitė senuosius auksavimo būdus, nes iki tol labai paplitęs dengimas aukso amalgama buvo nuodingas. Be to galvanines dangas buvo gali daryti įvairių atspalvių. Nedidelė vario cianido priemaiša auksavimo elektrolite suteikdavo dangai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!