Stiklas ir stiklo struktūra

• Paties stiklo struktūra nėra visiškai kristalinė – jo kristalai netaisyklingos formos, panašūs į vandens kristalus, kuomet vanduo yra ledo būsenoje. Stiklas neturi griežtai apibrėžtos užšalimo temperatūros. Jo kristalai, temperatūrai net nepasiekus lydymosi temperatūros, gali pradėti „tranzuoti“ vienas kito atžvilgiu. Mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl klausimo, kas iš tiesų yra stiklas – superšaltas skystis, ar kristalas. Stiklas užima tarpinę poziciją tarp šių dviejų būsenų.
• dirbiniai.
• Tuo pat metu stiklą gaminti pradėjo ir kinai.
• 1200 prieš mūsų erą pradėta atvirose formose presuoti vazas, puodukus,
• lėkštes iš mėlyno ir žydro stiklo.
• I amžiuje prieš mūsų erą Romoje ir Aleksandrijoje (aleksandriečiai išrado
• stiklo pūtimo vamzdelį) pradėta pūsti geros kokybės skaidraus bespalvio arba
• spalvoto stiklo dirbinius.
• Viduramžiais Europoje paplito vitražai, puošiantys įvairių reprezentacinių
• (ypač kulto) pastatų langus.
• XV-XVI a. meninio stiklo dirbiniais garsėjo Venecija, ten buvo kuriami
• filigraninio stiklo dirbiniai, kurie vėliau paplito Ispanijoje, Prancūzijoje,
• Vokietijoje.
• XVII a. D.Britanijoje pradėta lydyti geresnį stiklą akmens anglimis
• kūrenamose tiglinėse lydymo krosnyse (jose buvo palaikoma aukštesnė
• temperatūra).
• XVIII a. Šveicarijoje imta gaminti optinį stiklą.
• XIX a. Vokietijoje išrastas būdas stiklo dirbinius padengti metaliniu sidabru.
Stiklo gamyba
• Stiklą sudaro oksidai šarminių metalų , žemės šarminių, amfoterinių ir kitų metalų bei rūgštiniai oksidai . Jis gaminamas iš žaliavų, kurias galima suskirstyti į stikladarius ir pagalbines medžiagas.
• Stikladariams priklauso smėlis, klintys, kreida, potašas, natrio sulfatas, kaolinas, magnetitas, dolomitas ir t.t.
• Pagalbinėms priskiriamos spalvą suteikiančios, stiklo masės ir stiklo gaminių fizines savybes keičiančios medžiagos.
• Šichtos išlydimo procesas vadinamas stiklo virimu. Virimo procesas gana sudėtingas. Pirmiausia susidaro dvigubosios druskos.Jos reaguoja su silicio oksidu.
• Temperatūroje ~ 1500°C atsiranda skystoji fazė, ir silikatai susidaro greičiau. Pasibaigus cheminėms reakcijoms, stiklo masė dar nevienalytė – joje dar yra oro, anglies (IV) oksido burbuliukų. Tik pasiekus temperatūrą, stiklo masė tampa homogeniška, šviesi. Kad būtų tinkama tolesniam perdirbimui, ji atvėsinama iki ~1000°C.
• Išlydytas stiklas aušdamas ne iš karto kietėja,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!