Kobaltas

Reakcija atliekama mėgintuvėlyje. Įlašinami 3 – 5 lašai Co2+ druskos tirpalo, pridedama keli lašai kalio (arba amonio) tiocianato tirpalo. Matoma mėlyna susidariusio junginio spalva. Ji tampa intensyvesnė, kai į reakcijos mišinį įlašinami keli lašai acetono ar etanolio.
Kobaltas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Co, eilės numeris 27.
Zr. Toliau prie paaiskinimo kas yra feromagnetikas. Kobaltas yra stiprus feromagnetikas, jo spalva – sidabriškai balta.
Kobaltas Žemėje nerandamas kaip grynuolis, tik rūdoje, tačiau išgaunamas kartu su kitais metalais - dažniausiai nikeliu ar variu. Pagrindinės kobalto rūdos yra kobaltitas, eritritas, glaukodotas ir skuteriditas. Su paveiksleliais is neto.....;)
Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]
Kobalto pavadinimo kilmė - mitologiška. Koboldai germanų padavimuose ir pasakose buvo kalnų, miškų ir namų dvasios; jie galėję suvalgyti sidabrą ir vietoje jo išskirti bevertes sidabro spalvos rūdas. Vokiečių kalnakasiai, dirbę Erzgebirge kasyklose, ilgą laiką niekaip negalėjo išgauti metalo iš kobalto rūdų, kurias laikė vario, sidarbo arba alavo rūdomis ir manė, kad būsią apgauti mitinių koboldų. 1735 m. švedas Georg Brandt atrado šį elementą ir suteikė jam tokį pavadinimą.
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys
116 pm
Jono spindulys
? pm
Elektroneigiamumas
1,88 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas
?
Oksidacijos laipsniai
4, 3, 2, 1(amfoterinis oksidas)
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
58,933200(9) а.m.v.(g/mol)
Atomo spindulys
125 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
760,4 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija
[Ar] 3d7 4s²
Naudojamas vitamino B-12, skustuvo ašmenų, mėlyno kobalto stiklo (CoO•Al2O3) gamyboje.
Sąveika su oro deguonimi:
Kaitinamas kobaltas reaguoja su vandeniu (taip pat tokiu būdu reaguoja ir su galogenais, azotu, siera, daugeliu nemetalų):
Co (k) + 4O2 (d) → 2 Co3O4 (k)
2Co (k) + O2 (d) → 2CoO (k) (900°C)
Sąveika su rūgštimis:
Kobaltas aktyviai reaguoja su rūgštimis:
Co (k) + 2HCl (aq) → CoCl2(aq) + H2 (d)
3Co (k) +8HNO3(prask.) → 3Co(NO3)2 (aq) + 2NO(d) +4H2O(s)
Co(k) + 4HNO3(konc.) → Co(NO3)2(aq) + 2NO2(d) +2H2O(s)
Su H2 stechiometrinių junginių (molekuliniai pastovios sudėties cheminiai junginiai) nesudaro, bet jį absorbuoja: tuo paaiškinamas Co katalizinis aktyvumas hidrinimo reakcijose.
Šarmuose tirpsta tik esant oksidatorių.
Is knygos:
Apskritai ri paplitimas/gavimas:
VIIIB grupę sudaro devyni elementai, vienas jų – kobaltas. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!