Čekijos ir Rusijos santykiai

1. Tiriamoji dalis 1.1. Tarptautinių santykių teorijos Remiantis I. Karpavičiūte (2009) tarptautinių santykių discipliną nulemia įvairūs išoriniai veiksniai susiję su teorine, metodologine, epistemologine ir ontologine mada ir kylančiais ginčais tarp įvairių tarptautinių santykių teorijų. Kaip pažymi ši autorė, tarptautinių santykių mokyklų yra daug ir kiekviena iš jų turi tam tikrus esminius bruožus, kurie aptariami žemiau. Pagrindinės šiuo metu tarptautinių santykių mokyklos yra šios: • Transakcionizmas; • Globalizmas; • Pliuralizmas; • Konstruktyvizmas; • Institucionalizmas; • Marksizmas; • Kritinės teorijos; • Anglų mokykla. Apžvelgiant kiekvieną iš šių teorijų galima rasti įvairių skirtumų ir panašumų. Transakcionizmas plačiau buvo aprašytas Straipsnių rinkinyje „Politinė antropologija“ (1966), kurį parašė Viktoras Turneris, o politika buvo apibrėžta kaip procesai, susiję su socialinių tikslų apibrėžimu ir įgyvendinimu, taip pat su jų pasiekimu ir naudojimu. Aiškinant globalizmo teoriją mokslinėje literatūroje galima rasti tokį apibrėžimą, jog globalizmas yra viena iš seniausių tarptautinių santykių teorijų ir kai kurie mokslininkai ją tapatina su neomarksizmu. Tai nulemia šių santykių mokyklų panašumai. Globalizmo teorija pirmoje vietoje iškelia ekonomiką, kuri yra tarptautinių santykių varomoji jėga. Kaip pažymi šios tarptautinės mokyklos šalininkai, vienas paprasčiausių pavyzdžių yra sunkiai besivystančių šalių priklausomybė nuo turtingųjų pasaulio valstybių, kurios turi periferinę jėgą naudodamos kapitalistinę sistemą. Tokiu būdu ir taip stiprios pasaulio valstybės įgyja dar didesnį pranašumą prieš sunkiau ekonomiškai besivystančias šalis. 1 Pliuralizmas – dar viena tarptautinių santykių teorija, kuri gali būti apibrėžiama kaip tam tikrų interesų grupių ir vyriausybės santykių sistemos nusistovėjimu. Pliuralizmo teorijoje pabrėžiama, jog valstybė tampa priklausoma nuo tam tikrų interesų grupių poveikio, tačiau gali atsižvelgti į kurį interesą atsižvelgti daugiau, o interesų grupės gali konkuruotis dėl daromos įtakos valstybei. Pliuralizmo teorijoje didelis dėmesys skiriamas valstybės gebėjimui laviruoti tarp įvairių grupių ir jų interesų bei poreikio patenkinimo. Kaip pažymima visuotinės lietuvių enciklopedijos paaiškinime (2021): „Pliuralizmo sąlygomis kiekviena interesų grupė gali kliautis tik savo turimomis poveikio priemonėmis, nes nė viena jų neturi privilegijuotos padėties“. 2 Trečioji tarptautinių santykių teorija yra konstruktyvizmas. Kaip išskiria D. Jakniūnaitė, E. Nekrašas (2010)3: „konstruktyvizmas nėra tipiška tarptautinių santykių ar užsienio politikos analizės teorija. Konstruktyvizmas tarptautiniuose santykiuose yra tai, ką kiekvienas konstruktyvistas iš jo padaro, remdamasis keliais pamatiniais teiginiais apie socialinės tikrovės analizę (viena vertus, pasirinkdamas tam tikras filosofines, metateorines prielaidas, kita vertus, pasirinkdamas kelis pamatinius socialinės tikrovės analizės principus). Ketvirtoji teorija yra institucionalizmas. Bendriausiu požiūriu naujasis institucionalizmas politikos moksluose, arba neoinstitucionalizmas - socialiniuose moksluose, teigia, kad institucijos ar taisyklės yra labai svarbios žmonių tarpusavio elgesio pasekmėms. V. Pugačiauskas (1998) pastebėjo, jog: „Naujasis institucionalizmas prasidėjo nuo biheviorizmo kritikos: bihevioristinis požiūris domėjosi mokslo metodais (išsamiu hipotezės tikrinimu, paremtu empiriniais stebėjimais ir, kur įmanoma, kiekybiniais duomenimis), tačiau mokslas buvo nustumtas į antrą vietą, iškeliant stebimą elgesį. Naujieji institucionalistai griežtai kritikavo politinį elgesį kaip pagrindinę politinės analizės duotybę, be to, netikėjo, kad politinis elgesys yra pakankamas paaiškinti „visus vyriausybės reiškinius“ kaip yra apibrėžęs Deividas Trumenas“. 4 Marksizmo teorijos pradininku laikomas K. Marksas. Marksas tikėjo, kad jo teorija, t. y. marksizmas, paaiškinanti praeitį ir nurodanti, kaip įveikti visas žmonijos nelaimes. Stalinas ir kiti Rusijos vadovai itin aktyviai naudojosi marksizmo idėjomis. Pats Karlas Marksas tikėjo, jog visa valstybėse vykstanti ekonominė, politinė ir socialinė situacija vyksta „ratu“, t.y. kartojasi tam tikri istorijos laikotarpiai į kuriuos reaguodama valstybė turėtų priimti savo sprendimus. Pagrindinė Karlo Markso teorijos idėja yra ta, kad visi turėtų būti lygūs, o valstybėje turėtų gyvuoti visuotinė taika ir laisvė. Kritinės teorijos yra gana naujas reiškinys lyginant su kitomis tarptautinės politikos teorijomis, tačiau kaip aiškina L. Jokubaitis (2018): „šį specifiškai naują kritinės teorijos santykį su tuo, ką ji suvokia kaip problemas, galime geriau suprasti palyginę jį su Karlo Marxo siekiu įrodyti savo kritikos objektyvumą ir būtinumą, demonstruojant, kad kritika kyla iš objektyvios socialinės tikrovės ir yra nuo jos neatsiejama. Šiandien kritikos poreikio pateisinimas randamas akademiniuose žurnaluose, naujose knygose, konferencijose bei įvairiuose projektuose.“. 5 Paskutinioji – anglų mokykla yra viena iš tarptautinių santykių teorijų. Anglų mokyklos tarptautinių santykių teorija dar vadinama liberaliuoju realizmu arba tarptautinės bendruomenės mokykla.  Ši mokykla teigia, jog, nepaisant anarchijos, tarptautiniu lygmeniu egzistuoja valstybių bendruomenė arba kitaip visuomenė. Anot mokyklos atstovų, idėjos, o ne materialūs veiksniai, formuoja tarptautinę politiką, todėl būtina šias idėjas analizuoti bei kritikuoti.6 Apibendrinant šias teorijas, galima pastebėti, jog kiekviena valstybė vadovaujasi skirtingomis tarptautinės politikos teorijomis. Verta paminėti, kad nėra vienos teisingos teorijos, tačiau daug kas priklauso nuo įvykusio konflikto pobūdžio, bendradarbiavimo ir sėkmingos diplomatijos pagrindų. Vertinant ir analizuojant tarptautinę situaciją, verta paminėti, jog pasibaigus šaltajam karui, nusistovėjo tam tikri santykiai tarp Europos ir Rytų šalių valstybių. Politologas Michael Mastanduno pažymėjo, kad pasibaigus šaltajam karui susikūrė vienpolės sistemos modelis, kurio centre yra JAV (Mastanduno, 1999, p. 28). JAV noras kontroliuoti politinę situaciją atitinkamai sudaro tam tikras sąlygas vystytis kelioms politinėms jėgoms, o Rusija savo ruožtu stengiasi suburti savo politinį centrą, kuris būtų palankus jiems. Didelis politinis darinys, toks kaip Europos Sąjunga stengiasi sukurti konkurencinę ekonomiką, sudaryti politinę atsvarą (arba politinio svorio centrą), o bendros valiutos įvedimu sumažinti dolerio įtaką tarptautinei prekybai. Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas su Rytų valstybėmis, apimant ir Rusiją nuolat kintantis ir dinamiškas procesas priklausantis nuo įvairių politinių įvykių. Remiantis realistų idėjomis, galima teigti, jog: „Realistai laikosi nuomonės, kad valstybė visada veikia racionaliai, atsižvelgdama į objektyvias aplinkybes ir nacionalinius interesus, kurie atskleidžia bendrus valstybės tikslus.“ (Vainalavičius, D, 2006). 7 1.2. Čekijos ir Rusijos sąsajos Čekijos Respublika – valstybė vidurio Europoje, kuri susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos. Kaip pažymi J. Motiejūnas (2008) Čekijos Respublika nors ir yra viena mažiausių Europoje, tačiau turi gana stabilią tarptautinės politikos sistemą. 8Šios valstybės išskirtinumas yra tas, jog ji vienintelė šalis regione, kuri neturi tiesioginių geografinių sienų su nei viena iš dabartinių ES rytinių kaimynių. Pirmojo Pasaulinio karo metais, nuniokota valstybė 1945 m. sudarė sutartį su Stalinu. Nuo 1947 rudens Maskvos remiama Čekoslovakijos komunistų partija siekė tapti vienintele valdančiąja partija. Mažoje valstybėje buvo itin juntama Rusijos įtaka tiek politiniame gyvenime, tiek kitose ekonominėse, socialinėse sferose. Nuo 1990 metų ne tik Čekijai, bet ir kitos Europos valstybėms buvo išskirtiniai metai, todėl Čekoslovakijai pasidalijus į dvi valstybes 1993 01 01 susikūrė nepriklausoma Čekijos Respublika. Prieš tai įvykusios revoliucijos ir visuomenės idėjos skatino atsisakyti sovietinių, komunistinių idėjų, suvaržymų, todėl Čekija tapo laisva ir nepriklausoma valstybe. 2004 05 01 Čekija tapo Europos Sąjungos, 2007 – visateise Schengeno erdvės nare.  Vertinant šių dienų situaciją, galima pastebėti, jog tiek Rusija, tiek Čekija nėra draugiškos viena kitos atžvilgiu. 2021 m. pavasarį Rusijos vyriausybė išleido ministro pirmininko Michailo Mišustino pasirašytą įsaką ir „nedraugiškų valstybių“, kurios neva „vykdė nedraugiškus veiksmus“ prieš Rusiją, Rusijos piliečius ar Rusijos subjektus, sąrašą.9 Nedraugiškų valstybių sąraše Rusija traktuoja tik Jungtines Amerikos Valstijas ir Čekiją. Šiuo metu šalys abi yra visateisės Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narės. Čekija turi ambasadą Maskvoje ir du generalinius konsulatus (Sankt Peterburge ir Jekaterinburge). Rusijos Federacija turi ambasadą Prahoje ir du generalinius konsulatus (Brno ir Karlovi Varuose). Rusijos ir Čekijos santykiai turi kelis ryškiausius epizodus:10 • Čekijos „sugrįžimas į Europą“ – kai valstybė 1993 01 01 susikūrė kaip nepriklausoma Čekijos Respublika. Ilgą laiką valdoma Rusijos priespaudos, išsilaisvinusi Čekija sukėlė neigiamą Rusijos reakciją; • Antrasis epizodas yra geopolitinis poslinkis, kuris buvo reikšmingas Rusijos pasipriešinimas numatomam JAV radarų (neva apsisaugoti nuo Irano raketų grėsmės) dislokavimui Brdy karinėje zonoje netoli Prahos 2000-aisiais. Neabejotina, kad Maskva bandė paskatinti visuomenės pasipriešinimą projektui, nes nerimavo, kad JAV radaras sukels strateginį nestabilumą ir pakenks jos pačios branduoliniam atgrasymui. • Hibridinis karas, kurį Rusija nukreipė prieš Čekiją. 2020 m. pavasarį kilus pirmai Covid-19 pandemijos bangai, Rusija nukreipė ataką prieš čekus taip destabilizuodama sveikatos sektorių. 1.3. Čekijos ir Rusijos konfliktas – čekų pozicija Kaip minėta anksčiau, Čekija yra valstybė, kuri neturi tiesioginių sienų su Europos Rytų valstybėmis, dėl šios priežasties, Čekija nebuvo suinteresuota megzti diplomatinius ryšius su šiomis valstybėmis. Situaciją pakeitė Putino atėjimas į Rusijos prezidentus, kadangi pakitusi Rusijos politika, pradėjo diktuoti kitokias sąlygas Rytų Europos regione. 11Kaip mini politologas Linas Kojala - Dabartiniai Čekijos ir Rusijos santykiai yra iliustratyvūs apskritai bendrame Rusijos santykių su Vakarais kontekste. Jeigu anksčiau Čekija nebuvo tarp valstybių, kurios yra vienos didžiausių Rusijos kritikių, dabar ji tokia tapo ir taip nutiko dėl pačios Rusijos veiksmų. Tai yra iliustracija problemų, apimančių ne tik Čekijos ir Rusijos santykius, bet ir visos ES kontekste 12. Pagrindinis Čekijos ir Rusijos konflikto suaštrėjimas juntamas nuo 2014 metų, kai Čekijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl tuo metu įvykusių sprogimų. Daugeliui politologų ir visuomenei iškilo klausimas, kodėl konfliktas suaštrėjo tik po 7 metų – 2021 metų pavasarį. Atsakymas gana paprastas – britų mokslininkai, atlikę tyrimus dėl nuodijimo, išsiaiškino, jog tai yra Rusijos šnipų darbas. Reaguodami į tokias situacijas, čekai pradėjo detaliau analizuoti įvykius ir atlikę įvairius tyrimus apkaltino rusų šnipus. Šiam teiginiui pritaria ir lietuvių spaudoje randami paaiškinimai dėl Rusijos ir Čekijos konflikto, jog už tai yra atsakingi Rusijos šnipai. 13 Reaguodama į tokią situaciją Čekija iš savo šalies išsiuntė Rusijos diplomatus, o Rusija savo ruožtu atgal parsiuntė Čekijos diplomatus. Toks Rusijos ėjimas čekų atžvilgiu atrodė neproporcingai didelis ir per daug savavališkas, todėl Čekija pareikalavo grąžinti jų diplomatus atgal. Į tokį čekų ultimatumą Rusijos valdžia nesureagavo, todėl Čekija remdamasi Vienos konvencija diplomatams, mažino Rusijos ambasadorių skaičių, kad iki gegužės galo jis atitiktų Čekijos ambasadorių skaičių Rusijoje. Remiantis BBC naujienomis14, vertinant Čekijos prezidento politiką, jis nebuvo labai konkretus ir kategoriškas Rusijos atžvilgiu, tačiau užsienio reikalų ministrui pavedė pirmiausia ginti Čekijos valstybės interesus apimant verslo ir ekonomikos rodiklius.15 Europos Sąjunga reaguodama į Rusijos vykdomus veiksmus Europos šalyse, visiškai palaiko Čekijos vyriausybę ir Rusijos veiksmus laiko pertekliniais. 1.4. Čekijos ir Rusijos konfliktas – Rusijos pozicija Rusija tokius Čekijos kaltinimus kategoriškai atmeta ir tokį veiksmą laiko kaip pavojingą Rusijos valstybei. Čekijos kaltinimai Rusijos manymu yra nepagrįsti, neatlikta reikalingų tyrimų, taip pat, Čekijos valstybės prašymas kompensuoti susprogdintų sandėlių išlaidas yra atmetamas, nes toks veiksmas pripažintų Rusijos kaltę. Lietuvos spaudoje galime rasti ir rusų politikų pasisakymų šia tema: 16Kremliaus režimo ir saugumo struktūrų ekspertas Markas Galleotti „The Moscow Times“ rašo, kad Čekijos pareigūnų reakcija yra stebinanti, žinant apie vyravusį palankų požiūrį į Kremlių. Rusijos pozicija į Čekiją iki šio konflikto pradžios visada buvo gana palanki vertinant, jog Čekija ir Rusija mezgė kontaktą dėl rusiškų vakcinų naudojimo, taip pat, Čekija aktyviai stengėsi tarpininkauti tarp Rusijos ir Amerikos prezidentų. The Guardian (2021) vertina Rusijos poziciją kaip gynybos rėžimo norą nedalyvauti ir negilinti galimo politinio konflikto. 17 Vertinant Rusijos poziciją, galima pastebėti, jog Rusija tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir reaguodama į savo šalies poziciją, Čekiją paskelbė kaip pavojingą Rusijos valstybei.18 1.5. Čekijos ir Rusijos konflikto politinės pasekmės Čekijos ir Rusijos konfliktas neabejotinai paliko pėdsaką ne tik šių šalių politinėje situacijoje, bet ir su jomis susijusių valstybių politiniame pasaulyje. J. Hamačekas reaguodamas į susidariusią situaciją išreiškė poreikį, jog iš Rusijos savo ambasadorius išsiųstų ir kitos valstybės taip išreikšdamos palaikymą Čekijai. Čekija būdama Europos Sąjungos nare sulaukė palaikymo ne tik iš artimų valstybių – Austrijos, Vengrijos, Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Kadangi Čekija gana aktyviai gynė savo poziciją ir teises, todėl nebebuvo mezgamas didesnis dialogas ir Rusija siekdama apsisaugoti paskelbė Čekiją kaip pavojingą valstybę. Ši situacija ne tik aštrina konfliktą tarp čekų ir rusų, tačiau turi neigiamų pasekmių tolimesniam Europos Sąjungos dialogui su Rusija. 1.6. Čekijos ir Rusijos konflikto ekonominės pasekmės Remdamasi Vienos konvencija, Čekijos vyriausybė sumažino darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti Rusijos ambasadoje, skaičių maždaug 72 procentais. Kaip nurodoma Rusijos spaudoje ir Rusijos paslaugų žurnale (2021)19 taip pat, Čekijos Vyriausybė nurodė sumažinti Rusijos ambasados dydį remdamasi tuo, jog Rusija per ilgą laiką buvo užėmusi didelę teritoriją. Vyriausybė taip pat nurodė Rusiją prisiimti valstybinę atsakomybę už išpuolį ir nusprendė, kad Rusijos firmos „Rosatom“ vadovaujamas konsorciumas bus pašalintas iš būsimo Dukovanų atominės elektrinės konkurso. Liūdnai pagarsėjęs Rusijos žvalgybos neapgalvotumas pakenkė „Rosatom“ galimybėms, anksčiau laikytoms tvirtomis, įtvirtinti savo poziciją Čekijos energetikos pramonėje, šaliai mažinant priklausomybę nuo anglies energijos. Šis žingsnis sužlugdė Rusijos bandymą padidinti savo įtaką didinant energijos tiekimą. Ekonominės pasekmės daugiausiai bus juntamos Rusijai, ne Čekijai. Tai lemia kelios priežastys. Remiantis Europos Sąjungos išleistu leidiniu apie Rusijos ir Europos Sąjungos ekonominius santykius (2021) galima pastebėti, jog pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybės narės turėjusios ekonominių santykių su Rusija vis dažniau atranda naujų ryšių galimybių su kitomis valstybėmis iš Europos arba kitų Rytų šalių.20 Atlikti įvairūs empiriniai tyrimai rodo, kad ES įvedus sankcijas Rusijai, pastebimas dėl kitusios naftos ir rublio nusidėvėjimo kainos. Negalima ekonominių pasekmių vertinti vienašališkai, todėl sumažėjusios prekybos apimtys su Rusija, turėjo neigiamų pasekmių ir Europos Sąjungos valstybėms. Ekonominės pasekmės įvardijamos kelios: kadangi su Rusija sumažėjo prekybos ryšiai, nors valstybės ir nukreipia savo produkciją į kitas šalis, tai nepilnai kompensuoja buvusį pelną su Rusija. Taip pat, buvo pastebėtas kelių šalių bandymas gudrauti ir produkciją su Rusija tęsti toliau siekiant išvengti didesnių ekonominių nuostolių. Įvertinant ekonomines pasekmes, galima pastebėti, jog bendros ES ir Rusijos taikomos sankcijos yra dvipusiškos ir iš dalies nenaudingos tiek vienai, tiek kitai šaliai. Rusija vis tvirtindama ryšius su kitomis Rytų valstybėmis stengiasi kompensuoti prekybos praradimą su Europa, o Europa savo ruožtu stengiasi kompensuoti šį trūkumą su kitomis valstybėmis narėmis arba eksportuodama ir importuodama savo produkciją iš kitų Rytų šalių. 1.7. Rusijos ir Čekijos santykių perspektyvos Rusija reagavo į pradinį savo diplomatų ir šnipų išsiuntimą iš Prahos kitą dieną po Čekijos pranešimo, išsiųsdama namo 20 čekų diplomatų. Nuo tada Rusija tylėjo apie santykius su Čekija. Maskva greičiausiai vengs kelti bangas bent iki artėjančių Čekijos parlamento rinkimų. Po rinkimų dvišaliai santykiai galėtų vystytis trimis plačiomis kryptimis.21 Pirma, Čekijos ir Rusijos ryšiai artimiausioje ateityje gali likti įšaldyti, apsiribodami tik retkarčiais iškilmingais ir retoriniais ginčais. Norint, kad santykiai išliktų tokie patys, reikėtų keisti vyriausybę. Kitaip tariant, demokratinei opozicijai, labai skeptiškai nusiteikusiai Kremliaus atžvilgiu, reikėtų laimėti daugumą vietų parlamente ir įtikinti prezidentą Zemaną netrukdyti formuoti ministrų kabinetą, palaikantį status quo politiką Rusijos atžvilgiu. Antra galimybė yra ta, kad Čekija gali norėti palaikyti draugiškesnius santykius su Rusija dėl ekonominių paskatų. Remiantis globalizmo teorija, galima pastebėti, jog Čekijai nebūtų naudinga nutraukti visus ekonominius ryšius su Rusija. Tai nurodo ir čekų spaudoje skelbiama informacija22. Taip gali nutikti, jei premjero Babišo populistiniam judėjimui (ANO) pavyks išlikti valdžioje, bet pavyktų laimėti mažiau vietų parlamente. Tai priverstų jį jungtis su mažiausiai dviem antiliberaliomis pakraščių partijomis – komunistais (KSČM) ir nacionalsocialistais (SPD), kurių daugelis rinkėjų sveikina ryšių su Vakarais nutraukimą ir santykių su Maskva gerinimą. Vyriausybė galėtų atšaukti sprendimą, kuris dabar netgi įtrauktas į teisės aktą, dėl Dukovany elektrinės konkurso, kad įtiktų Zemanui, kuris anksčiau atvirai palaikė įmonę „Rosatom“. Babišas gali atleisti Michalą Koudelką, žiniasklaidą išmanantį Čekijos kontržvalgybos vadovą, kuris pastaraisiais metais buvo pagrindinė atrama prieš piktybinę Rusijos įtaką. Nors Babišas nėra Viktoras Orbánas – jo kolega iš Vengrijos, draugas ir neliberalios demokratijos šalininkas – ir jis mažai žavisi putinizmu, jis padarys viską, kas būtina, kad išliktų valdžioje. Dėl šios priežasties jis netgi gali būti priverstas žengti pirmuosius žingsnius šia kryptimi, kad įsitikintų, jog prezidentas paprašys jo sudaryti ministrų kabinetą, net ir neturint aiškios daugumos parlamente, kuri gali likti nepasiekiama Babišo. Trečioji galimybė, kaip skelbia Balkan Sight23, gali būti, kad dvišaliai santykiai keisis lėtai. Taip gali nutikti, jei Babišas – ar jam artimas, bet labiau priimtinas kaip pakaitinis ministras pirmininkas – liks, pakankamai gerai pasirodęs rinkimuose kartu su dalimi demokratinės opozicijos, kurią jis vilioja valdyti kartu su savimi, kad išvengtų sąjungos su komunistais ir nacionalsocialistai. Pagal šį scenarijų Babišas siektų lygiuotis ne į Orbaną, o į kitą savo kolegą Sebastianą Kurtzą iš Austrijos ir siektų gauti naudos. 24 LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. Anglų mokykla. (2021). Prieiga per internetą 2. Balčiūnas, A.. (2021). LRT trumpai. Sprogimai, apnuodijimas ir „beveik karo veiksmai“ – ką Čekijoje padarė Rusijos šnipai. Prieiga per internetą https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1389744/lrt-trumpai-sprogimai-apnuodijimas-ir-beveik-karo-veiksmai-ka-cekijoje-padare-rusijos-snipai 3. BBC. (2021). Spy row revs up Czech-Russian tensions. Prieiga per internetą 4. Čekutis, R. (2021). Santykiai tarp Čekijos ir Rusijos komplikuojasi. Prieiga per internetą https://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/santykiai_tarp_cekijos_ir_rusijos_komplikuojasi/ 5. Dytrich, O. (2021). The sorry state of czech – russian relations. Prieiga per internetą https://warontherocks.com/2021/10/the-sorry-state-of-czech-russian-relations/ 6. Europos parlamentas (2021). Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės. Prieiga per internetą [žiūrėta 2021-11-30] 7. DW (2021). Russia issue splits czech republic. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!