Šiame darbe bus analizuojama nevyriausybinių organizacijų ir valdžios santykių ypatumai: santykių išraiškos, jų svarba atstovaujamai demokratijai. Demokratinėje valstybėje valdžia priklauso visai visuomenei, kuri demokratinių rinkimų pagalba atiduodama į išrinktų individų rankas. Išrinktai valdžiai perduodama teisė kurti politiką, pateisinančią piliečių lūkesčius, interesus bei poreikius. Siekiant tokio tikslo, valdžios atstovai privalo palaikyti ryšius su visuomene. Valdžios bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis yra vienas iš būdų palaikyti tiesioginius ryšius su visuomene.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) - tai organizacijos, paremtos savanoriška veikla, pelno nesiekiančios, nepavaldžios valdžios institucijoms. Šios organizacijos yra organizuota visuomenės balso forma. Jos susikūrė tam, kad spręstų egzistuojančias visuomenės problemas, kad suburtų bendraminčius bendrai veiklai. Tad jos galėtų būtų puikus ryšys tarp valdžios ir visuomenės, ramstis atstovaujamojoje demokratijoje.
Kaip pastebi K.Snavely ir U.Desai, atsiranda pasaulinė tendencija stiprinti santykius tarp vietos valdžios institucijų ir stiprėjančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) (K.Snavely ir U.Desai, 2001). Europos Komisija kviečia įtraukti NVO sektorių į politikos procesą, kaip tvirtą visuomenės poreikių atstovą, kuriant politiką bei ją įgyvendinant. Tai būtų didelis žingsnis link tvirtos ir efektyvios valstybės politikos įgyvendinimo (L.Appleton ir P.Byrne, 2003).
Tuo tarpu M.M.Howard pastebi, kad postkomunistinių šalių visuomenė pasižymi pasyvumu, nepasitikėjimu tiek valdžia tiek nevyriausybinėmis organizacijomis, t.y. autorius teigia, kad pasyvi pilietinė visuomenė yra postkomunistinių šalių demokratijos bruožas (M.M.Howard, 2002). Lietuva taip pat priklauso postkomunistinių šalių grupei. Tarp Lietuvos valdžios atstovų vis dar jaučiamas nepasitikėjimas NVO kompetencija, tačiau daroma prielaida, jog šis nepasitikėjimas taip pat turi tendenciją mažėti.
Kaip teigia J. Imbrasaitė, ši sritis dar yra labai mažai tyrinėta tiek sociologų, tiek politologų. Kol kas yra atlikta vos keletas studijų apie pilietinę visuomenę bei politinį visuomenės dalyvavimą (J.Imbrasaitė, 2002). Todėl, remiantis tuo, kad NVO ir valdžios santykiai yra dar labai mažai tyrinėta sfera Lietuvoje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu apklausti NVO ir Kauno savivaldybės atstovai, siekiant išsiaiškinti šių dviejų sektorių santykių ypatumus.
Darbo tikslas: remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, atskleisti nevyriausybinių organizacijų ir vietos...
Šį darbą sudaro 13698 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!