Būsto kreditas

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 lentelė: Lietuvos bankų paslaugos internetu (bankų informacija jų interneto svetainėse) 2 lentelė: Išlaidos, susijusios su kredito gavimu 1 paveikslas: Kredito svarbiausi elementai 2 paveikslas: Būsto paskolų rinka 2002 – 2004 m. 3 paveikslas: Būsto paskolų portfelis 2002 – 2004 m. 4 paveikslas: Būsto paskolų palūkanų norma ir paskolų portfelis 2000-2005 m. ĮVADAS Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tirk fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Šiais laikais bankų veikla sparčiai vystosi. Formuojasi finansinės rinkos – pinigų ir kapitalo rinkos. Kapitalo egzistavimas yra neįmanomas be santaupų mobilizavimo bei lėšų investavimo. Bankų paslaugų asortimentas metams bėgant plečiasi, teikiamos paslaugos tampa vis modernesnės, prieinamesnės, jos lengvina žmonių gyvenimą, tenkina daugelį jų norų ir poreikių, leidžia apsaugoti jų finansus nuo įvairių nelaimingų gyvenimo atvejų. Šiuo metu populiariausia yra būsto kredito paslauga, kurią iššaukė didėjanti nekilnojamo turto paklausa. Ji tapo viena aktualiausių paslaugų, dėl kurios populiarumo varžosi visi Lietuvoje veikiantys bankai. Darbo objektas – Lietuvoje veikiantys lietuviški komerciniai bankai, jų teikiami būsto kreditai. Šio darbo tikslas – apžvelgti bankininkystės raidą, šiuolaikinių Lietuvos bankų teikiamas paslaugas bei išanalizuoti vieną iš populiariausių tarp bankų klientų šiuo metu teikiamų bankų paslaugų produktų – būsto kreditą. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: • Trumpai apžvelgti bankininkystės ištakas ir raidą; • Supažindinti su lietuviškų bankų teikiamomis paslaugomis; • Pateikti būsto kredito mechanizmą; • Apžvelgti būsto kredito rinką Lietuvoje; • Supažindinti su būsto kredito perspektyvomis ateityje. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Kokybiniai metodai: empirinių duomenų sisteminimas; • Kiekybiniai metodai: aprašomosios statistikos metodas (grafiniai duomenų vaizdavimo būdai). Naudota literatūra: atliekant darbą naudotasi moksline literatūra, moksliniais straipsniais, statistikos departamento duomenimis, bankų duomenimis, interneto puslapiuose esančia informacija. Darbą sudaro įvadas, 4 dalys, išvados ir pasiūlymas. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 21 puslapių, įskaitant 2 lenteles, 4 paveikslus. Taip pat pateikti 2 priedai. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 20 šaltinių. 1. BANKININKYSTĖS IŠTAKOS IR RAIDA Sunku būtų įsivaizduoti, kad dabartinio banko, tapatinamo su prabangiais rūmais, pirmtakas buvo paprasčiausias suolas (itališkai-banco), ant kurio senovėje įsikurdavo „bankininkai“. Šaltiniai byloja, kad bankininkystė yra sena veiklos rūšis, išsirutuliojusi iš centralizuotų Rytų valstybių organizuotos ir turtingos tikybos institucijos- saugiausios tais laikais vietos vertybėms saugoti- atsitiktinių patarnavimų (V. Vaškelaitis, 2003). Dar 3400 m. pr. Kr. šumerų miesto Uruko Raudonosios šventyklos žyniai buvo tikrų tikriausi bankininkai. Jie priimdavo iš žmonių saugoti daiktus, kuriuos įvertindavo molio plytomis. Kadangi tais laikais pinigų dar nebuvo, atsiskaitoma buvo miežių maišais, kuriuos taip pat įvertindavo atitinkamu supresuoto molio kiekiu. Mesopotamijoje maždaug 2000 m. pr. Kr. Irgi klestėjo prekyba, tad buvo ir bankų operacijos. Jau tais laikais, norint gauti paskolą, reikėjo įkeisti nekilnojamąjį turtą arba net žmoną ir vaikus. Kadangi bankų operacijų daugėjo, reikėjo ir atitinkamo įstatymo. Todėl Babilone veikė 150 skyrių paskolų ir depozitų taisyklių kodeksas. Vėliau vietoj grūdų imta atsiskaitinėti metalais. Pirmosios monetos buvo nukaldintos Lydijoje II a. pr. Kr. Tikra komersantų tauta buvo ir senovės graikai. Jų aukso monetomis atsiskaitinėjo visos Viduržemio jūros tautos, o įvairios bankų operacijos sėkmingai buvo atliekamos Atėnų Partenone ar Apolono šventykloje. IV a. pr. Kr. bankai jau nebetilpdavo šventyklose, todėl smulkūs palūkininkai kurdavosi viešose vietose. Pinigų keitėjai ir auksakaliai greičiau ėmė priiminėti indėlius, atlikinėti pervedimus ir teikti paskolas. Taigi tolesnė prekybos plėtotė bei klestėjimas sąlygojo ir bankų vystymąsi; atsirado vis daugiau banko operacijų, kad tik geriau aptarnauti komersantus. Bankininkystės plėtotę skatino tais laikais gausūs karai ir kryžiaus žygiai. XI a. atsirado lombardai. Jie teikdavo paskolas už palūkanas, keitė pinigus, įformindavo sandėrius, rinko mokesčius valstybei. Prekybinių santykių plėtojimas iškėlė pinigų mainytojus. Iš tokių pinigų mainytojų XII-XIII a. Italijoje atsirado bankininkai, kurie kartu su pinigų laikymu priiminėjo saugoti indėlius, ėmėsi pinigų persiuntimo, išplėtė ir kredito operacijas- skolindavo pinigus klientams, taip pat pirkdavo ir užsienio valiutą. Atradus Ameriką, konkistadorų parvežtas auksas ir sidabras pakeitė ekonominį Europos gyvenimą. XVI a. tikra pasaulio bankų sostine tapo Antverpenas. XVII a. jau ir kituose Europos valstybėse buvo pradėta steigti didesnius bankus. Pavyzdžiui, pirmasis stambus akcinis bankas, kuris vykdė komercines kredito operacijas šiuolaikine žodžio prasme, buvo Anglijos bankas, įkurtas 1694 m. Juo pasiekė daugelis kitų šalių akcinių bankų, kurie iš pradžių savo operacijas grindė banknotų emisija. Tolesnis bankų evoliucijos etapas- bankų koncentracija ir smulkių bankų išstūmimas. Ši bankų raidos stadija, kaip ir su tuo susijęs darbo pasidalijimas tarp atskirų bankinių firmų, prasidėjo XIX a. koncentruojantis gamybai bei kapitalui pramonėje, didėjo ir bankai. Bankų stambėjimo ir rinktinių bankų įsivyravimo kryptys persimetė į XX a. Ta tendencija ryškiausiai pasireiškė Anglijoje ir JAV. Pavyzdžiui, 1890 m. Anglijoje buvo 123 akciniai bankai, o 1927 m. jau tik 35, iš kurių tik 5 didieji. Reikšmingas bankų plėtotės laikotarpis buvo 1923-1933 m. ekonominė krizė, po kurios padidėjo valstybės kišimasis į bankų veiklą (V. Vaškelaitis, 2003). Ryškiu praeito amžiaus paskutinių dešimtmečių bruožu tapo bankininkystės internacionalizavimas. Praktiniu požiūriu tai reiškia vientisos pinigų zonos sukūrimą ir bendros kredito įstaigų paslaugų rinkos su vienodomis konkurencijos sąlygomis organizavimą. Tai reikalauja ne tik turėti vienodą teisinį reguliavimą, bet ir unifikuotą terminiją, reikalavimų standartus, suderintą infrastruktūrą, glaudžiai koordinuotą ekonominę ir pinigų politiką, darniai sąveikaujantį bankų sektorių. Lietuvoje bankai atsirado po baudžiavos panaikinimo (1861 m.), kai žemės savininkai ir valstiečiai, norėdami atsikratyti gobšių palūkininkų, supirkinėtojų, ėmė ieškoti pigesnių paskolų šaltinių. Tačiau šiame kelyje susidurta su dideliais sunkumais: carinės Rusijos valdžia ilgai neleido turėti nacionalinių kredito įstaigų arba labai varžė jų darbą (V. Vaškelaitis, 2003). Smulkiojo kredito įstaigų kūrimas ir darbas buvo visaip varžomas. Iš smulkaus kredito įstaigų svarbiausios buvo santaupų skolinamosios bendrovės, kredito bendrovės ir valsčių bei bendruomenių santaupų skolinamosios kasos. Tokios bendrovės pradėjo kurtis 1871 m. Pagrindinį kapitalą tokia bendrovė sudarydavo iš specialiai tam tikslui gautos paskolos, kurią galėjo suteikti valstybės iždas, savivaldybė ar atskiri asmenys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvą užplūdo vokiečiai. Jie atnešė mums savus pinigus- markes ir pradėjo tvarkyti kredito reikalus Lietuvoje. Tuo buvo atsakingas Vyriausiasis Rytų vadas, kuris skyrė trijų žmonių kuratoriumą kasai prižiūrėti ir kontroliuoti. Kasa teikė paskolas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Taigi, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, teko iš pagrindų kurti visą savo kredito bankų sistemą. Krašto ekonomika buvo karo ir okupacijos nualinta bei pakrikusi. Tokioje situacijoje labai sudėtinga buvo ieškoti kreditinei veiklai būtinų išteklių. Savos valiutos nebuvimas (litas buvo įvestas 1922 m. spalio 2 d.), didžiulė infliacija dar labiau sunkino situaciją. Tačiau kaip tik tokiu nelengvu laikotarpiu ėmė kurtis komerciniai bankai. Pirmasis Lietuvos nacionalinis bankas buvo įsteigtas 1918 m. gruodžio 19 d. Vilniuje. Jis vadinosi Prekybos ir pramonės bankas. Iki Lietuvos banko įkūrimo, Prekybos ir pramonės bankas atliko valstybės banko funkcijas. Tačiau jis daugiausia vertėsi spekuliacija pinigais, darė pinigų perlaidas ir teikė smulkias paskolas; bendra operacijų apimtis buvo nedidelė. Dėl didelės pinigų infliacijos, santaupų nebuvimo, ne visai aiškios ir pamatuotos veiklos politikos 1926 m. jis bankrutavo (V. Vaškelaitis, 2003). 1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990-1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyviosios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos įvesti savus pinigus. Komercinių bankų sektorius 1995 m., patyręs pirmuosius sunkumus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymo sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro Centrinis bankas ir komerciniai bankai. Taip pat Lietuvoje veikia ir užsienio bankų filialai, tačiau mes apsistosime tik ties lietuviškais bankais. Taigi, Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai: 1. AB bankas „Hansabankas“; 2. AB Ūkio bankas; 3. AB bankas „Snoras“; 4. AB bankas „NORD\LB Lietuva“; 5. AB Parex bankas; 6. AB Šiaulių bankas; 7. AB SEB Vilniaus bankas; 8. UAB Sampo bankas; 9. UAB Medicinos bankas. Daugelis žmonių nežino ką tiksliai daro bankai, todėl sekančioje dalyje apžvelgsime, kokias paslaugas gali teikti visi šie bankai, kokias operacijas jie teikia ir kokių šiuo metu yra bankininkystės rūšių. 2. Bankininkystės paslaugų esmė ir specifiškumas Bankai teikia įvairias paslaugas, kurias su laiku sukūrė žmonių poreikiai. Iš pradžių tos paslaugos buvo gana primityvios, pavyzdžiui, pinigų keitimas, turto saugojimas ir t.t. Su laiku atsirado poreikis taupyti pinigus, daryti pervedimus, apmokėti sąskaitas, pasiskolinti pinigų. Taip išsirutuliojo pakankamai plati bankų paslaugų sfera. Paslaugos suteikiamos pagal kiekvieno banko nustatytus įkainius. Kai kurios paslaugos atliekamos nemokamai (pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas). Bankų paslaugos nesandėliuojamos, jų kaupti negalima. Visi įsivaizduojame, kad finansines operacijas galima atlikti tik bankuose. Bet šiais, naujosios technologijos, laikais yra ir kitų būdų. Mintis apie tai, jog piniginius reikalus galima tvarkyti sėdint namuose ar biure prie kompiuterio, atsirado jau seniai. Tačiau prieš dešimt metų tai atrodė tik fantazijų vizijos. Vėliau atsirado internetas bei pigios ryšio priemonės ir fantazijos tapo realybe. 1995 m. pirmasis elektroninės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti JAV bankas Security First Network Bank. Paskutiniais metais Lietuvos bankai pradėjo sparčiai diegti interneto bankininkystės sistemas, stengdamiesi tapti kuo modernesni ir pristatyti visas paslaugas tiesiog individualaus vartotojo ar įmonės kompiuteriuose. Šiuo metu daugiau nei pusę Lietuvos bankų yra įdiegę klientų aptarnavimo internetu sistemas. Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo „Hansa-LTB“. Po to tokias paslaugas pradėjo teikti ir kiti didesni bankai: Vilniaus bankas, Snoro bankas, Ūkio bankas... (tai atsispindi 1 lentelėje). Taigi bendra tendencija išlieka- vis daugiau bankų teikia savo paslaugas internetu, didina savo vartotojų skaičių. Artimiausiais metais ši tendencija turėtų paliesti visus Lietuvos bankus, kurie norėdami išsilaikyti rinkoje tiesiog privalės savo klientams pasiūlyti panašias paslaugas. 1 lentelė Lietuvos bankų paslaugos internetu (bankų informacija jų interneto svetainėse) Bankas Sistema Veiklos pradžia Hansa Hanza.net 2000 liepa Medicinos bankas IBS 2000 gegužė Parex bankas iBank 2001 lapkritis Snoras Snoras Online 2000 balandis Šiaulių bankas SB linija 2000 rugsėjis Ūkio bankas Eta bankas 2000 liepa Vilniaus bankas VB Internet@as 2000 rugsėjis Šaltinis: sudaryta autorių Šalyje jau keleri metai egzistuoja mobiliosios bankų paslaugos, leidžiančios klientui kontroliuoti savo sąskaitą per mobiliojo ryšio priemones. Pirmasis tokias paslaugas pasiūlė Snoro bankas. Ši paslauga yra pakankamai nauja, todėl ją teikia tik didžiausi bankai. Kol kas šia paslauga galima atlikti palyginus nedaug bankinių operacijų, bet ateityje turėtų ši sistema plėstis. Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas: 1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta; 2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta; 3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus); 4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas; 5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus; 6. Tarpininkauti perkant ir parduodant LR Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas; 7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius; 8. Suteikti kreditus bei paskolas; 9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausymais; 10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas); 11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles; 12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius. Bankų paslaugų savybės: 1. negali būti kaupiamos atsargai; 2. tai gamybinės paslaugos; 3. bankinių paslaugų objektas-kapitalas; 4. apima aktyvias ir pasyvias operacijas; 5. bankai nėra monopolistai. Norintiems pradėti savo verslą bei veiklą vykdantiems verslininkams vienos iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verslo finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos finansavimo paslaugos yra šios: 1. paskolos; 2. overdraftai; 3. garantijos ir laidavimai; 4. prekybos finansavimas; 5. kitos komercinių bankų paslaugos. Paskolų teikimo įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Bankai teikia šių rūšių paskolas: 1. trumpalaikes paskolas, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti; 2. vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės paskolos; jos suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti, verslui plėtoti; 3. kredito limitus- tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius. Sekančioje dalyje plačiau panagrinėsime vieną iš bankų teikiamų paslaugų- kreditą, kuri šiuo metu yra viena iš populiariausių paslaugų ne tik tarp juridinių, bet ir tarp fizinių asmenų. 3. Būsto kreditavimas Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas, teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti. 3.1. Kredito samprata Įmonė, verslininkas ar ūkininkas, norėdamas plėsti gamybinę veiklą, turi įsigyti reikiamus technologinius įrengimus, žemės ūkio mašinas ir kt. Turint pinigų, tai didelių rūpesčių nesukels- nusiperkama, kas reikalinga. Tačiau neturint pinigų reikia jų skolinti, už skolinimą atsilyginama palūkanomis ir paskolą padaryti naudingą. Toks laikinas pinigų skolinimas už tam tikrą atlyginimą vadinamas kreditu. Kreditas- tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, galinantys vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Žodis kreditas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „credo“- tikiu. Todėl kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, vadinamasis skolintojas, arba kreditorius, antram, vadinamajam skolininkui, arba debitoriui. Pasitikėjimas kredito sutartyse vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau šiandien kreditorius, duodamas kreditą skolininkui, vadovaujasi ne tiek subjektyviu pasitikėjimu, kad skolininkas galės grąžinti kreditą, kiek ekonominiais išskaičiavimais, kad skola jam bus grąžinta su nauda. Kreditinis susitarimas- tai raštiškas pasižadėjimas grąžinti kreditą tam tikru metu ateityje. Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai, matomi 1 paveiksle: Šaltinis: sudaryta autorių 1 pav. Kredito svarbiausi elementai Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kas kita įvertinama pinigais. Svarbus vaidmuo tenka kredito laiku, t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kreditas laiko atžvilgiu paprastai yra: trumpalaikis ir ilgalaikis. Kai laikas nenustatomas, ir skolos grąžinimo momentas priklauso nuo vienos ar kitos pusės valios, tai jau bus neterminuotas kreditas. Trečiasis esminis kredito elementas- procentai arba palūkanos. Kreditoriai tikisi gauti palūkanų, t.y. tam tikrą atlyginimą, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu (pinigais) ir susigrąžinti pagrindinę (paskolintą) sumą po tam tikro laiko. Palūkanos išreiškiamos procentais nuo pagrindinės paskolintos sumos. Lietuvos komerciniai bankai teikia plačias kredito paslaugas. Šiuo metu viena iš populiariausių bankų teikiamų kredito paslaugų yra būsto kreditas, kurį apžvelgsime kitoje dalyje. 3.2. Būsto kredito teikimo sąlygos Būsto kreditas gali būti suteiktas Lietuvos Respublikos piliečiui arba asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybos išduotą nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų, gaunantis nuolatines oficialias pajamas, kurių pakanka kreditui ir palūkanoms dengti. Yra šios kreditų paskirtys: būstui pirkti, būstui statyti ir rekonstruoti, būstui remontuoti ar jo apdailai atlikti, žemės sklypui pirkti ir ant jo gyvenamajam namui/sodo namui statyti, kreditų, skirtų butams daugiabučiuose blokiniuose gyvenamuosiuose namuose pirkti, rekonstruoti ar remontuoti. Kreditai būstui teikiami ir grąžinami JAV doleriais, eurais arba litais. Jeigu kreditas suteikiamas JAV doleriais ar eurais, tai JAV doleriai ir eurai yra keičiami į litus pagal kreditą išduodančio banko kredito išmokėjimo dienos valiutos pirkimo - pardavimo kursą. Paprastai kreditų, suteikiamų JAV doleriais ar eurais palūkanų norma yra panaši, o kreditų litais - didesnė. Atitinkamai paėmus kreditą litais, bus didesnė mėnesinė įmoka bankui. Tai reiškia, jog gaudami tokio paties dydžio pajamas, didesnį kreditą galėsite gauti ta valiuta, kurios palūkanų norma yra žemesnė (šiai dienai - JAV doleriais arba eurais). Tačiau jeigu pajamas gaunate litais, o kreditą imate užsienio valiuta, atsiranda užsienio valiutos kurso kitimo rizika. Minimalus būsto kredito laikotarpis yra 1 metai, maksimalus- 25 metai, bet kai kurie bankai suteikia kreditą ir iki 30, 40 metų. Nuo kredito laikotarpio priklauso kasmėnesinės įmokos bankui dydis grąžinant kreditą. Kuo ilgesnis terminas, tuo įmoka bankui mažesnė. Todėl, jei negaunate didelių pajamų, ir norite gauti būsto kreditą, patariame jį imti ilgesniam laikotarpiui. Būsto kredito dydis priklauso nuo pasirinkto būsto, žemės vertės, amžiaus, vietos, taip pat nuo žmogaus finansinių galimybių grąžinti kreditą. Tarp kredito dydžio ir Jūsų gaunamų pajamų yra tiesioginė priklausomybė, t.y., norint gauti didesnį būsto kreditą, Jūs turite gauti didesnes grynąsias pajamas. Bankai gali suteikti kreditą iki 100% būsto/žemės vertės. Minimali būsto kredito suma yra 1000 EUR, maksimali- 100000 EUR. Sudarydami būsto kredito sutartį, galima pasirinkti palūkanų rūšį: fiksuotas arba kintamas palūkanas. Fiksuotų palūkanų norma nustatoma suteikiant kreditą, o vėliau kas 5 metai (jei kreditas litais) arba kas 5-10 metų (jei kreditas eurais) koreguojama ir nustatoma iš naujo. Kintamų palūkanų norma nustatoma suteikiant kreditą, o vėliau kas 3, 6 ar 12 mėnesių koreguojama, atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio VILIBOR (vidutinę tarpbankinę skolinimo litais palūkanų normą), eurų LIBOR (Londono tarpbankinę skolinimo valiuta palūkanų normą). Suteikiamo kredito palūkanos nustatomos kiekvienu atveju atskirai. 2 lentelė Išlaidos, susijusios su kredito gavimu Būsto kredito sutarties dokumentų paruošimo mokestis pagal susitarimą Įkeičiamo turto draudimas nuo 0,07% per metus nuo draudimo sumos Vienkartinis hipotekos lakšto registravimo mokestis 100-200 Lt hipotekos lakšto tvirtinimas ~50-100 Lt- registravimas Turto vertinimas ~300 Lt buto vertinimas ~500 Lt namo vertinimas Pasirašant pirkimo ir pardavimo sutartį notaro kontoroje mokama notarinė rinkliava pagal notarų įkainius Nuosavybės registravimas Valstybės įmonėje Registrų centras pagal numatytus įkainius Šaltinis: sudaryta autorių Yra du kredito grąžinimo būdai: linijinis ir anuitetinis. Paprastai siūloma kreditą grąžinti anuiteto būdu, kai kreditą ir palūkanas reikia mokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Atsiskaitant su banku linijiniu metodu kreditą reikia grąžinti lygiomis dalimis, palūkanas mokėti tik už likusią kredito dalį. Bankai netgi siūlo kredito grąžinimo "atostogas", jeigu būsto pirkėjui nutiktų kas nors nenumatyta (liga, skyrybos šeimoje, dvynukų gimimas...). Paprastai kredito grąžinimą galima atidėti iki trijų metų. Nekilnojamo turto įkeitimu bankas sumažina savo riziką, jei klientas dėl įvairių priežasčių negalėtų grąžinti paskolos. Įkeičiamą turtą būtina apdrausti ne mažesne nei kredito dydžio suma visam kredito terminui. Turtas turi būti apdraustas bankui priimtinoje draudimo bendrovėje, draudimo išmokos gavėju nurodant banką. Jei kredito suteikimo terminas viršija 10 metų, reikia apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų. "Nekilnojamojo turto įkeitimas įforminamas notariškai. Norėdamas įkeisti turtą, klientas turi pateikti nekilnojamojo turto įsigijimo sutartį, nuosavybės įregistravimo pažymėjimą iš VĮ Registro centro, pažyma keitimo sandoriui iš Registro centro, bankui įkeičiamo turto draudimo polisą. Jei įkeičiamas šeimos turtu laikomas būstas ir klientas turi nepilnamečių vaikų, įkeičiant turtą bus reikalingas teismo leidimas įkeitimo sandoriui",- aiškina p. Gumuliauskienė. Kiti užtikrinimo būdai: sutuoktinio laidavimas, depozitas, vertybiniai popieriais, fizinio asmens arba įmonės, įstaigos ar organizacijos laidavimas. Kreditui gauti reikalingi šie dokumentai: • užpildyta paraiška kreditui gauti (ją galima gauti banke) (1 priedas); • kliento ir jo sutuoktinio pasai (arba asmenų tapatybės kortelės) bei šių pasų paskutinių dviejų puslapių nuorašai; kliento ir jo sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai ir šių pažymėjimų nuorašai; • kliento ir jo sutuoktinio darboviečių pažymos apie gautas pajamas per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių arba kitus pajamas įrodančius dokumentus (sutartis, deklaracijas ir pan.); • kliento ir jo sutuoktinio sutartis su bankais ir kitais subjektais apie įsiskolinimus, garantijas ir laidavimus; • kiti nenurodyti dokumentai, kurie gali būti reikalingi sprendimui suteikti atitinkamos paskirties kreditą. Jei yra prašoma kredito būstui statyti ar rekonstruoti, papildomi dokumentai yra rangos darbų sutartis, jei darbai atliekami rangos būdu, ir leidimas statyti ir projekto dokumentus; dokumentus, liudijančius žemės sklypo nuosavybę ar nuomos teisę; statybos, rekonstrukcijos darbų sąmatą ir darbų grafiką. Sekančioje dalyje supažindinsime su valstybės teikiamomis lengvatomis imant būsto kreditą. 3.3. Valstybės remiamų būsto kreditų lengvatos Lietuvoje yra daug žmonių, kurie neturi tinkamo būsto, todėl būsto problemos suprantamos daugeliui. Žmonės jas sprendžia, kaip kas sugeba, tačiau įprasta manyti, kad valstybė daliai žmonių privalo padėti įsigyti nuosavą būstą. Nenagrinėdami šio žmonių noro, pažvelkime atidžiau, kaip valstybė gali padėti įsigyti būstą. Priežastys, dėl kurių žmonėms yra sudėtinga įsigyti būstą, skyla į dvi pagrindines grupes: mažos gyventojų pajamos ir teisinės bei administracinės kliūtys. Visų gyventojų materialinės padėties gerėjimas yra pats bendriausias valstybės tikslas, kurio siekiama visomis politikos priemonėmis. Tačiau valstybė neturi savų lėšų, kad galėtų tiesiog duoti žmonėms pinigų ar apmokėti kai kurias jų išlaidas. Valdžia gėrybių nekuria ir pinigų neuždirba – ji tik perskirsto valstybėje gyvenančių žmonių sukurtas gėrybes. Kai privatus asmuo suteikia kam nors finansinę paramą, jis tai daro savo sąskaita dėl to, kad jam tai naudinga arba iš filantropinių paskatų. Valstybė gali suteikti paramą tik mokesčių mokėtojų sąskaita, o tai reiškia, kad bus atimtos lėšos iš kitų valstybės finansuojamų sričių arba bus didinami mokesčiai bei skolinimasis. Abu šie keliai veda prie kitų piliečių gerovės mažinimo. Kitas būdas, kuriuo valstybė remia būsto įsigijimą, yra mokesčių (dažniausiai PVM arba fizinių asmenų pajamų mokesčio) lengvatos. Tai taip pat yra vienos rūšies veiklos privileginis traktavimas kitų atžvilgiu, remiantis prielaida, kad investicijos į gyvenamąją statybą yra vertingesnės už kitos rūšies investicijas ir todėl skatintinos. Tačiau mokesčių lengvatos reiškia sudėtingą mokesčių administravimą, nenatūralų proteguojamo sektoriaus išsiplėtimą (kai lengvata taikoma gyvenamai statybai, bet kokią statybą stengiamasi įforminti kaip gyvenamą ir pan.) bei didesnę mokesčių naštą kitiems. Didesnio masto valstybės parama subsidijuojant būsto įsigijimą pažeistų efektyvų išteklių pasiskirstymą rinkoje. Kreditai būstui plėstųsi dirbtinai kitų kreditų mažėjimo sąskaita, o ne todėl, kad tai būtų geriausia išteklių panaudojimo galimybė (bankams – saugi ir pelninga investicija, gyventojams – pirmo būtinumo poreikių tenkinimas). Kadangi dėl valdžios paramos kredito išteklių pasiūla nepadidėja, dalis lėšų būtų atitraukta nuo investicinių, gamybinių ir kitų projektų finansavimo. Teisinės ir administracinės prielaidos srityje yra svarbūs tokie procesai: žemės statybai įsigijimas, prisijungimo prie komunikacijų reglamentavimas, galimybė užstatyti žemę bankui, daugiabučių namų butų savininkų santykiai eksploatuojant bei renovuojant namą, nekilnojamo turto mokesčiai, Lietuvos banko nustatomi reikalavimai komerciniams bankams, konkurencija bankininkystėje, valstybės monetarinė politika, bendrosios verslo sąlygos (t.y. galimybė rinkoje lengvai ir greitai atsirasti naujas paslaugas teikiantiems verslams). Sumažinus mokesčių bei kitų reguliavimų naštą verslui – panaikinus tarifinius bei netarifinius barjerus importuojamoms statybinėms medžiagoms, panaikinus kelių mokestį, skaičiuojamą nuo įmonės apyvartos, supaprastinus darbo santykių reglamentaciją ir pan. – atsiras prielaidų statybinių medžiagų, statybos, transporto bei kitų paslaugų kainoms mažinti, taigi – būstui pigti. Taigi, jokios valstybinės programos ar kitokios politikos priemonės negali tiesiogiai padidinti visų gyventojų pajamų. Valstybinė valdžia neturi kitokių svertų pakelti visų gyventojų pajamas, kaip tik vykdydama visų rūšių verslui palankią ekonominę politiką, mažinant mokesčius bei biurokratinius suvaržymus. Kuo greičiau Lietuvoje bus sudarytos palankios verslo sąlygos, tuo greičiau augs ekonomika ir gyventojų pajamos. Bet sudaryti teisines prielaidas būsto, kaip ir kitų sektorių, plėtrai yra valstybės galiose. Tuo ji ir turėtų užsiimti. Tuomet atsiras daugiau žmonių, galinčių savo lėšomis įsigyti būstą. Tuo tarpu prastesnio būsto pasiūla didės, jo kainos kris ir vis daugiau žmonių, kurie anksčiau nepajėgė jo nusipirkti, galės tai padaryti. Valstybė kasmet skiria dalį lėšų (pvz. šiemet 150 mln. lt) paramą būstui įsigyti. Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę gauti valstybės remiamą paskolą būstui pirkti turi pilnamečiai našlaičiai iki 35 m., I ir II grupės invalidai arba šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidų ar vaikas invalidas. Šiai grupei valstybė atlygina 20% suteiktos paskolos. Subsidiją paskolos daliai atlyginti taip pat gali gauti jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, ir šeimos, kurių vienas iš tėvų yra miręs. Jiems valstybė atlygina 10 % suteiktos paskolos. Visi šie potencialūs valstybės paramos gavėjai turi atitikti valstybės remiamos būsto paskolos teikimo tvarkos kriterijus: asmens grynosios metų pajamos neturi viršyti 20 000 lt ir turtas – 40 000 lt, o šeimos atitinkamai 36 000 lt ir 80 000 lt. Jei asmuo gauna paramą, jis būtinai turi tai pranešti apie tai savo kredituojančiam bankui. Asmenys (šeimos), pageidaujantys gauti valstybės remiamą būsto kreditą ir kurie yra deklaravę savo gyvenamą vietą bei pasirinkę kredituojantį banką, dėl pažymos patvirtinančios jų teisę į valstybės paramą ( 2 Priedas) turi pateikti: · prašymą bei teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus (arba jų notariškai patvirtintas kopijas): · valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie jo ir jo šeimos narių turimas ir turėtas nuosavybės teises į gyvenamąsias patalpas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje; · migracijos tarnybos pažymą apie asmens (šeimos - visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą; · prireikus - dokumentus, patvirtinančius invalidumą ar našlaičio statusą; · deklaraciją apie jo (jo šeimos) metines pajamas ir turtą; · savivaldybei pareikalavus - kitus dokumentus, kurių reikia asmens teisei į valstybės paramą patvirtinti. Valstybės parama būstui įsigyti (pirkti, statyti, rekonstruoti) teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-28 nutarimu Nr. 670 patvirtinta Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarka. Sekančioje dalyje bus išnagrinėta būsto kredito rinka, kiek kuris bankas suteikė būsto kreditavimo paslaugų, kokio dydžio buvo palūkanos, kiek pajamų gavo už jas. 3.4. Būsto kredito rinka Lietuvoje Auganti Lietuvos ekonomika bei gerėjančios skolinimosi sąlygos toliau skatina spartų gyventojų kreditų rinkos augimą - 2003 metais bankų išduotų vartojamųjų ir būsto kreditų (įskaitant ilgalaikes paskolas būstui remontuoti) portfelis, palyginus su 2002 m., padidėjo du kartus iki 2321 mlrd. litų, o 2004 m. - 83%, palyginus su 2003 m., iki 3 438,6 mln. litų. 2 paveiksle pavaizduota kokią rinkos dalį užėmė atitinkami bankai: Šaltinis: sudaryta autorių pagal bankų duomenis 2 pav. Būsto paskolų rinka 2002 – 2004 m. Didžiausią būsto kredito rinkos dalį 2002, 2003 ir 2004 m. pasidalino „Hansabankas“ ir „Vilniaus bankas“. Jie atitinkamai užėmė – 2002 metais 30,5 ir 32,7%; 2003 m. – 30% ir 29,5%; 2004 m. – 28,9% ir 26,1%. Kiti bankai kukliau pasidalino rinką, ir sudarė mažesnę jos dalį. 2003 m. Lietuvoje veikiančių bankų būsto kredito portfelis, palyginus su 2002 m., išaugo 83,9% ir tai sudarė 1876 mln. litų (2002 m. – 1000 mln. lt), o 2004 m. - 83% nuo 1876 mln. litų iki 3438,6 mln. 3 paveiksle pavaizduota, koks buvo bankų būsto kredito portfelis: Šaltinis: sudaryta autorių pagal bankų duomenis 3 pav. Būsto paskolų portfelis 2002 – 2004 m. „Hansabanko“ išduotų būsto paskolų portfelis 2003 metais išaugo 80,7% iki 563 mln. litų, o „Vilniaus banko“ - 65,8%iki 554,1 mln. litų. 2004 m. „Vilniaus banko“ portfelis išaugo 80,5% iki 1 mlrd. litų, o „Hansabanko“ – net 106% iki 1,16 mlrd. litų. Būsto kredito palūkanų norma visąlaik keičiasi. Būna, kad ji didėja, būna kad ir mažėja. Nuo 2000 metų palūkanų norma vis mažėjo, o tuo pačiu didėjo būsto paskolų portfelis. Jos kitimas atsispindi 4 paveiksle: Šaltinis: http://www.panorama.lt 4 pav. Būsto paskolų palūkanų norma ir paskolų portfelis 2000-2005 m. 4. Būsto kredito perspektyvos Kelerius metus komercinių bankų ir nekilnojamojo turto agentūrų ekspertai kaip sugedusi plokštelė ragino žmones imti šimtatūkstantines būsto paskolas. Tačiau pigių paskolų metas baigėsi. “Nepasitvirtinus optimistinei prognozei, kad LIBOR bazinės palūkanų normos pakils ne 0,5 proc., o, pavyzdžiui, 1 proc., bijau, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinką gali ištikti nuosmukis, - pripažįsta SEB Vilniaus banko finansų analitikas Gitanas Nausėda. - Tenka pripažinti, kad palankiausias metas imti paskolą buvo anksčiau”. G.Nausėdos teigimu, kol palūkanų norma ilgalaikiams kreditams nepakilo, skolintis yra naudinga. “Bet paskolos terminas yra ne vieneri, ne dveji metai ir net ne penkeri metai, todėl palūkanų norma turėtų ir kilti, ir smukti”, - sakė G.Nausėda. Apie palūkanų didėjimą savo klientus informavo jau ir kai kurie Lietuvos bankai. Situaciją gyvenamojo būsto rinkoje SEB Vilniaus banko finansų analitikas G.Nausėda pavadino “vis dar kylančia, bet jau pastebimi stabilizacijos požymiai”. Jo įsitikinimu, nekilnojamojo turto rinkos augimą pastaraisiais metais parodo padidėjęs bankų paskolų portfelis. Tačiau tuo, kad milžiniška paskolų paklausa gali būti vienu veiksnių, kodėl prisipūtė kainų burbulas, įsitikinęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. “Ekonomikoje prekės kainuoja tiek, kiek jas kainuoja pagaminti. Būsto kaina atspindi žemės sklypo, statybinių medžiagų vertę, darbininkų algą ir protingą statybos įmonių pelną”, - sakė R.Kuodis. Jo teigimu, teoriškai kainos gali didėti net neįvykus nė vienam sandoriui. Varžydamiesi vienas su kitu, pardavėjai kainą gali kelti ir kelti, bet ne tai nulemia rinkos aktyvumą. Aktyvią rinką parodo tiesiogiai įvykę sandoriai”, - teigė finansų analitikas R.Kuodis. Neoficialiai kalbama, kad apie 30 proc. naujų butų Vilniuje yra nupirkti perpardavinėtojų, kurie iš kainos skirtumo tikisi išlošti ateityje. “Nekilnojamojo turto kainų burbulą Lietuvoje parodo ir tai, kad būsto kainos šalyje išaugo, tačiau jo nuoma iš esmės nepadidėjo”, - sakė R.Kuodis. Šiuo metu net statistika nepalanki tiems nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, kurie suinteresuoti, kad būsto kainos didėtų. Stebėtina, bet praėjusiais metais tiesioginiai sandoriai su privačiais namais pasiekė tik 2000 m. lygį. Per tuos metus sandorių skaičius arba augo iki 37 proc., arba smuko iki 18 proc. Pardavimų pikas butų sektoriuje pasiektas irgi tik 2004 m. (35,5 tūkst.). Tačiau per praėjusius metus užfiksuotas tik 1,9 proc. sandorių augimas, palyginti su 2003 m., nors “nepriklausomi” ekspertai kone kasdien kartojo apie “kartais” augantį bankų paskolų portfelį, tyrimus, kad 30 arba 15 proc. Lietuvos piliečių pasirengę investuoti į nekilnojamąjį turtą. Bet šie svarstymai neatitiko ir neatitinka realios padėties rinkoje. Net SEB Vilniaus banko ekspertas G.Nausėda nesitiki, kad gyvenamosios paskirties patalpų sandorių skaičius šiais metais pasieks 2004 m. lygį. Šių metų “deficitas” sudaro 20 proc. Per 10 mėnesių įvyko tik 28615 sandorių perkant butus. Palyginimui, per visus 2000 m. įvyko 29142 tokie sandoriai Finansų analitikai pataria itin pasverti savo galimybes imant naujus kreditus. Tai susiję ir su tuo, kad šiemet per devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų išlaidos specialiesiems atidėjimams, kai kreditą paėmęs fizinis arba juridinis asmuo jau negali grąžinti paskolos, padidėjo dvigubai. Tačiau, išaugus LIBOR bazinėms paskolų normoms, tokių asmenų turėtų tik daugėti. Ir visiškai neprognozuojama, koks smūgis ištiks Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, jei 2006 m. viduryje ECB bazines palūkanų normas nuspręs pakelti dar 0,5 proc. Palūkanų normų padidėjimą vienu procentu G.Nausėda pavadino apčiuopiamu dydžiu. “Kai kuriems žmonėms, vis dar svarstantiems, ar imti kreditą būstui, vienu procentu pabrangusios palūkanos gali nulemti apsisprendimą susilaikyti nuo paskolos ėmimo”, - įsitikinęs G.Nausėda. Tai reiškia, kad komercinių bankų afišuojamas padidėjęs paskolų portfelis iki 23,2 mlrd. Lt jau nedaro klientams didelio įspūdžio. Bendrame paskolų portfelyje būsto kreditai sudaro tik kiek daugiau nei 23 proc. Paskolų rizika bankams pasidarytų kritinė, jei nekilnojamojo turto kainos nukristų iki 25 proc. nuo dabartinio jų lygio. Rinkos dalyviai jau pastebi, kad kainos po truputį mažėja. Papildomi veiksniai, kurie tiesiogiai daro įtaką Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, yra tarptautinė ir vidaus migracija, demografinė šalies padėtis. Šių metų gegužę Vyriausybė patvirtino priemonių planą, kuris sumanytas pagerinti demografinę situaciją Lietuvoje. Nacionalinės demografinės politikos strategijos įgyvendinimo priemonėse 2005-2007 m. numatoma padidinti gimstamumą, atjauninti visuomenę ir stabdyti emigraciją. Migracijos srityje siekiama reguliuoti darbo migracijos srautus, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir bendrą Europos Sąjungos darbo migracijos politiką. Tačiau jokių konkrečių priemonių, kurios gali sustabdyti beatodairišką lietuvių emigraciją į užsienį, tame plane nenumatyta. 2004 m. per 9 mėnesius iš šalies išvyko 9724 Lietuvos piliečiai. Šiais metais per 9 mėnesius tokių jau yra 11268. Apie 40 proc. išvykstančiųjų į užsienį yra jauni, darbingo amžiaus Lietuvos piliečiai, kuriems - nuo 18 iki 30 metų. Finansų analitikas R.Kuodis itin neigiamai vertina žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus, kuriuose bandoma įrodyti, kad nekilnojamojo turto rinka tebėra labai aktyvi. “Užsienyje labai įtartinai žiūrima į suinteresuotų grupuočių ekspertų bandymus komentuoti vienu ar kitu klausimu, - sakė R.Kuodis. - Pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkoje už tai net baudžiama. Analogiški draudimai galioja ir nekilnojamojo turto rinkoje, kai agentūros bando komentuoti įvykius, kuriais yra suinteresuotos”. R.Kuodžio nuomone, nekilnojamojo turto agentūrų teiginys, kad “viskas brango ir brangs” jau artimiausiu metu gali sugrįžti bumerangu. “Rinka negali augti kaip burbulas; komisinius agentūros gauna iš sandorių skaičiaus ir jų vertės, - sakė R.Kuodis. - Tad jei sandorių skaičius pradės gerokai kristi, vienakryptės nuomonės formavimas visuomenėje agentūroms neabejotinai atsirūgs”. Be padidėjusių bazinių palūkanų normų, būsto kainoms įtaką padarys ir nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliosiantis Nekilnojamojo turto mokestis, taikomas už komercinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą. Didėjanti Lietuvos piliečių emigracija, Europos centrinio banko pažadas didinti bazines palūkanų normas ir kiti veiksniai šalyje gerokai pristabdė nekilnojamojo turto sandorių skaičių. Nepriklausomi finansų analitikai seniai įspėjo gyventojus dėl dirbtinai sukeltų kainų, nes “kartais” augantis bankų išduotų paskolų portfelis neatspindi realios situacijos rinkoje. („Kauno diena“, 2005 lapkričio 22 d.) IŠVADOS IR PASIŪLYMAS Apibendrinant atliktą darbą galima padaryti tokias išvadas: 1. Bankininkystė – jau seniai išsirutuliojusi sfera, kuri lengvina žmonių gyvenimą, nuimant nuo jų dalį finansinių rūpesčių. Bankai teikia įvairiausias paslaugas, nuo sąskaitos atidarymo iki paskolų teikimo, įskaitant pinigų pervedimus už atitinkamas paslaugas. 2. Būsto kreditas – viena populiariausių bankų teikiamų paslaugų Lietuvoje. Tai toks kreditas, kurį komerciniai bankai gali suteikti privatiems asmenims ir įmonėms būstui pirkti ar jam remontuoti. 3. Būsto kredito mechanizmas yra pakankamai sudėtingas dalykas, reikalaujantis daug darbo jį pateikiant vartotojui. Norint jį gauti praeinamas ilgas dokumentų tvarkymo kelias. 4. Būsto kreditas – puiki galimybė įsigyti būstą neturint tam pakankamų lėšų. Tai labai aktualu jauniems žmonėms ir šeimoms. 5. Būsto kredito rinka Lietuvoje sparčiai augo pastaruosius penkerius metus, ypač tas augimas pasireiškė 2003-2004 metais, kai būsto kreditų portfelis didėjo kelis kartus, o tuo pačiu didėjo žmonių, kurie ėmė būsto paskolą. 6. Ateityje būsto kredito didėjimo tempas turėtų mažėti, palūkanos kilti, bet rinka vis tiek bus gana plati, nes nekilnojamo turto paklausa turėtų išlikti didelė. Atlikus šį tiriamąjį darbą, galima pateikti tokį pasiūlymą: Imant būsto paskolą, būtina atkreipti atsižvelgti į tai, kokio dydžio paskolą norite imti ir kokios yra garantijos kad sugebėsite ją grąžinti. Tada reikia išsirinkti tinkamą banką, nes dabar bankai siūlo įvairias akcijas, susijusias su palūkanų mažinimu, tad reikia rasti tinkamiausią banką Jūsų norimai paskolai gauti. Niekada neverta pulti „stačia galva“ ir neapgalvojus rinktis bet kurį banką, nes galima lengvai nudegti. Tad pasiūlymas būtų tas, kad prieš darant ką nors, būtina įvertinti kiekvieną galimybę, kiekvieną smulkmeną, norint tinkamai pasirinkti. NAUDODOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Vaškelaitis, Vytautas. Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. Vilnius: Lietuvos mokslas. 2003. 363 p. ISBN 9986-795-21-4 2. Būsto paskolų draudimas. (2005) Būsto kreditas - žingsnis po žingsnio. Naujienų portalas: delfi.lt. [žiūrėta 2005 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!