Būsto paskolos suteikimo galimybės x ir y bankuose

ĮVADAS Temos aktualumas. Būsto pirkimas, palyginti su vidutinėmis namų ūkio pajamomis, - tai didžiulė ir dažnai didžiausia asmens gyvenimo investicija. Labai svarbus aspektas, kokiomis lėšomis finansuojama ši investicija. Efektyvus gyvenimo būsto įsigyjimo finansavimas daro įtaką norimam įsigyti būstui. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę iš esmės pasikeitė būsto nuosavybės formos ir būsto fondo struktūra pagal nuosavybės formas. Statistikos departamento duomenimis, 1990m. tik 39,1% būstų buvo asmeninė gyventojų nuosavybė. Tačiau šiuo metu Lietuva priklauso labiausiai privatizuoto būsto šalių Europoje grupei. „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi. Tačiau nuosavame būste norėtų gyventi 96 proc. šalies žmonių. 2011 metais po nekilnojamojo turto krizės prasidėjo lėtas rinkos atsigavimas. Bankų išduodamų būsto paskolų bendra suma pradėjo palaipsniui didėti. 2011 metų pabaigoje tendencijos buvo teigiamos: daugėjo naujai išduodamų būsto paskolų, augo sandorių skaičius, o VĮ „Registrų centras“ fiksavo nekilnojamojo turto kainų prieaugį. Taigi didėjant nekilnojamojo turto rinkai, didėja ir būsto paskolą norinčių pasiimti asmenų skaičius. Kiekvienas galvoja,kur geriau pasiimti paskola, kokiame banke kaštai būtų mažiausi. Šis tyriamasis darbas leis išsiaiskinti dviejų bankų teikiamų būsto paskolų sutarties sąlygas, jas palyginti ir išanalizuoti, kuris bankas teikia palankesnes sąlygas klientui. Tyrimo problema. Probleminiai klausimai: 1. Kokios būtinos sąlygos klientui X ir Y bankuose norint gauti būsto paskolą? 2. Kaip skiriasi X ir Y bankų būsto paskolų teikimo sąlygos? 3. Kas kokius kaštus patiria klientas imdamas būsto paskolą? Tyrimo objektas. Būsto paskolos suteikimo galimybės. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti būsto paskolos suteikimo galimybes X ir Y bankuose. Tyrimo uždaviniai. 1. Aprašyti paskolos sampratą. 2. Išnagrinėti būto paskolos suteikimo sąlygas. 3. Palyginti X ir Y bankų teikiamų būsto paskolų sąlygas. Tyrimo metodai. • Mokslinė literatūros analizė. • Dokumentų analizė. 1. 1. informacijos šaltinių apžvalga 1.1. Paskolos samprata 1.1.1. Paskolos sąvokos apibrėžimas Paskola – tai vienas iš būdų įgyvendinti savo tikslą anksčiau, nei sutaupomi pinigai. Anot Jurevičienės (2008) paskola yra komercinis pasitikėjimas, tai sutartis, kurios pagrindu perduodama vertybė (prekė, paslauga ar pinigai) mainais už pažadą sumokėti vėliau. Taigi pinigai skolinami ne tiesiogiai, o per finansų institucijas, kredito įstaigas, bankus, t. y. per finansinį tarpininką. Paskola ir kreditas yra gana artimos sąvokos. Civiliniame kodekse (2000, p. 327-329) paskolą gali suteikti visi fiziniai asmenys. Kreditą gali suteikti tik bankas ar kita kreditinė įstaiga ir tik rašytine sutarties forma (Civilinis kodeksas). Kredito sąvoka yra kilusi iš lotynų kalbos žodžio ,,credo“ - ,,tikėti“, ,,pasitikėti“. Pasaka Aleknavičienės (2005) kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžintinimo pagrindu. Rutkauskas, Sūdžius ir Mackevičius (2008) pateikia šiek tiek kitokį kredito apibūdinimą. Šie autoriai teigia, jog kreditas yra komercinų partnerių pasitikėjimas dėl pinigų arba prekių skolinimąsi už palūkanas. Vieni ūkio dalyviai turi santaupų, kurių tam tikrą laiką nenaudoja, o kitiems tuo metu reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, nes nuosavų lėšų neužtenka. Kad galėtų kreditą grąžinti laiku, jo naudotojas skolintus išteklius turi vartoti labai efektyviai. Pasak Buckiūnienės (2005) kreditas – tai santykiai tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo, atsiradę dėl paskolintos vertės grąžinimo. Taigi apibendrinat paskola arba kreditas yra dvišaliai piniginiai santykiai tarp skolos davėjo (banko) ir skolos gavėjo, kai skolos gavėjas (šiuo atveju fizinis asmuo) įsipareigoja grąžinti paskolintą sumą bankui per sutartyje nustatytą terminą ir taip pat sumokėti palūkanas. 1.1.2. Kreditavimo sistema ir jos veikimas Kredito sistema anot Aleknavičienės (2005) yra ekonominių piniginų santykių susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžinimo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma. Pasak Rutkausko, Sūdžiaus ir Mackevičiaus (2008) paskolos klientams paprastai sudaro didžiausią bankų turto dalį ir yra rizikingiausia turto rūšis. Todėl paskolų teikimu užsiima visa kreditų sistema: valstybinis centrinis (emisinis) bankas, komerciniai bankai ir kitos nebankinės specializuotos finansų ir kredito įstaigos (draudimo, pensijų fondai, investiciniai fondai, kredito unijos, finansų maklerio ir kitos įmonės). Lietuvoje kredito sistema susideda iš dviejų pagrindinių grandžių: Lietuvos banko ir komercinių bankų. Aleknavičienė (2005) pabrėžia, jog kredito sistemoje dalyvauja gyventojai, įmonės bei orgnizacijos, valstybė ir kredito įstaigos. Kredito sistemoje susiformuoja santykiai tarp: 1) pačių gyventojų; 2) gyventojų ir įmonių, organizacijų; 3) gyventojų ir kredito įstaigų; 4) gyventojų ir valstybės; 5) pačių įmonių, organizacijų; 6) įmonių, organizacijų ir kredito įstaigų; 7) įmonių, organizacijų ir valstybės; 8) kredito įstaigų ir valstybės. Daugeliu atvejų kreditiniai santykiai yra abipusiai, išskyrus valstybės santykius su kitais kredito sistemos dalyviais. Valstybė linkusi skolintis, bet pati kredito išteklių neteikia, išskyrus atvejus, kai perskolina iš tarptautinių organizacijų arba fondų gautus pinigus įmonėms su valstybės garantija. Išvardyti kreditiniai santykiai padeda susidaryti pagrindinėms kredito sistemos dalims: gyventojų kreditui (1, 2, 3), įmonių ir organizacijų kreditui (2, 5, 6, 7), tarpbankiniam kreditui (8), ir valstybinaim kreditui (4, 7, 9). Kredito sistema veikia per kredito rinką, t.y. susidarius jos dalyvių kreditiniams santykiams: 1) kredito įstaigas, akumuliuojančios ir perskirstančios visuomenės pinigus, yra tos įmonės, kurios dalį sukurtos pridėtinės vertės atiduoda valstybei; 2) kreditiniai santykiai sąlygoja gyventojų, įmonių, organizacijų ir valstybės pinigų fondų formavimo bei naudojimo procesus. 1.1 pav. Kredito sistemos veikimas Šaltinis: Vilija Aleknavičienė (2005) 1.1.3. Paskolų klasifikacijos požymiai Paskolos gali būti grupuojamos įvairiai. Ta pati paskola gali priklausyti kelioms paskolų grupėms ar kategorijoms. Rutkauskas, Sūdžius ir Mackevičius (2008) pateikia tokius paskolos klasifikacijos požymius: 1) paskolos gali būti grupuojamos pagal jos grąžinimo būdus; • dažniausiai praktikoje taikomi du pagrindiniai paskolos grąžinimo būdai: linijinis ir anuiteto. Paskolos grąžinimas linijiniu būdu yra pastovus, o palūkanos kintamos. Paskolos grąžinimas anuitetiniu būdu vyksta kintant ir paskolos, ir palūkanų sumoms. 1.2 pav. Linijinio ir anuiteto paskolų grąžinimo būdai Šaltinis: sudaryta autoriaus 2) paskolos skirstomos pagal specialųjį poreikį: • A – ypač geros kokybės paskolos; • B – geros kokybės paskolos; • C - padidėjusios rizikos paskolos; • D – abejotinos rizikos paskolos; • E – aiškios nuostolingos paskolos. 3) paskolos skirstomos pagal grąžinimo terminus; • trumpalaikės paskolos (iki 1 metų); • vidutinės trukmės paskolos (nuo 1 iki 5 metų); • ilgalaikės paskolos (nuo 5 metų); • iki pareikalavimo; • neterminuotos. 4) paskolos skirstomos pagal palūkanų skaičiavimo tvarką; • tiesioginės paskolos. Vienas konkretus bankas skolina pinigus tiesiogia vienam klienui; • sindikuotos paskolos. Jeigu klientui reikalinga pinigų suma viršija vieno banko galimybes, keletas bankų paskolina klientui reikiamą sumą; • netiesioginio dalyvavimo paskolos. Finansinė institucijos skolina pinigus, nežinodamos konkretaus kliento; • faktoringas. Bankas perka kliento gautinas sumas už pinigus; • lizingas. Tai ūkinė veikla, kai specialia lizingo sutartimi pagrindinis ūkio subjektas perleidžia teisę naudotis tam tikru nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu fiksuotam ar neapibrėžtam laikotarpiui kitam ūkio subjektui. 5) paskolų grupavimas pagal jų gavėjus ir skolinimosi tikslą; • paskolos gali būti verslo (komercinės) ir vartojimo (gyventojams), išduodamos juridiniams ir fiziniams asmenims, bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, valdžios organams, nevyriausybinėms organizacijosm ir t.t. 6) paskolų grupvimas pagal jų apdraudimą; • apdraustosios paskolos (hipoteka, įkeičiant turtą, garantijos, laidavimas, draudimas) • neapdraustosios paskolos. Buckiūnienė (2005) teigia, jog pagal susitarimo būdą kreditus galima skirstyti į piniginius ir prekinius. Piniginiai kreditai gali būti: 1) tiesioginis banko kreditas- tai tipinnė banko paskola, įvairiems poreikiams kredituoti; 2) overdraftas – viena iš kreditavimo formų, kai klientas sąskaitoje nustatytą laiką gali turėti debetinį likutį; 3) kredito linija – suteikiama įmonėms trumpalaikiam turtui kredituoti; 4) kredito kortelė – banko išleista koretlė, suteikainti ją įsigijusiam asmeniui teisę naudotis banko paskola prekėms ir paslaugoms apmokėti; 5) vekseliai; 6) obligacijos; 7) faktoringas; 8) forfeitingas – bankas perka vekselius atsirandančius vykdant eksporto sandorius. Prekinam kreditui priskiriamas: 1) komercinis kreditas – kreditas, kurį pirkėjui teikia prekių ar paslaugų pardavėjas, atidėdamas mokėjimo terminą arba atsiskaitydamas vekseliais už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iki sutarto laikol 2) lizingas. 1.3 pav. Kredito klasifikavimo kriterijai ir rūšys Šaltinis: Olga Buckiūnienė, 2005 1.1.4. Paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimas Siekiant užtikrinti pinigų cirkuliaciją ir grąžintumą, kreditavimo veikloje taikomi įvairūs kliento vertinimo būdai. Jurevičienė (2008) išskiria vieną iš jų, tai CAMPARI. Kiekviena raidė reiškia tam tikrą kreditavimo principą: Character – nurodo pinigų gavėjo patikimumą, t.y. kaip skolintojas vertina moralines kliento savybes; tai tam tikras pasitikėjimas klientu, kurį gali lemti ankstenė kreditavimo istorija, informacija apie kliento veiklą. Ability – galimybė nusako finansines kliento galimybes grąžinti paskolą; vertinamos gaunamos kliento pajamos, skaičiuojama, kiek klientui lieka pinigų paskolai grąžinti, patenkinus kitus poreikius ir privalomas išlaidas. Margin – marža; tai kreditoriaus taikomas ‘‘antkainis“, skirtumas tarp pinigų pirkimo iš indėlininkų ir pinigų pardavimo klientui. Marža apima kelis kriterijus, tačiau visada turi atitikti banko prisiimamą riziką už galima kliento nemokumą ar mokėjumų sutrikimą. Purpose – tikslas; kreditavimo veikloje labai svarbu, kad paskola būtų panaudota tam tikslui, kuriam suteikė kreditorius; tai užtikrina ir pinigų naudojimo naudą, suteikia tikrumą kreditoriui, kadangi jis iš anksto gali įvertinti ir galimą investavimo riziką. Amount – paskolos suma. Pabrėžiama, kad suma turi atitikti pinigų poreikį konkrečiam tikslui įgyvendinti. Tai, viena, užtikrina numatyto plano įgyvendinimo galimybę ir apsaugo nuo pinigų iššvaistymo, o kita, suteikia tikrumo kreditoriui, kad klientas nesiskolins pinigų kitur tuo pat metu, t.y. klientui nereikės vienu metu atiduoti kelių paskolų, taip pat ir tų, kurių bankas neįvertino suteikdamas kreditą. Repayment – paskolos grąžinimo periodiškumas turi atitikti gaunamus pinigų srtautus, priešingu atveju, atėjus mokėjimo laikui, klientas gali pritrūkti reikiamos sumos, o anksčiau gautas pajamas jau gali būti panaudojas kitiems tikslams. Insurance – grąžinimo užtikrinimas; paskolos dažniausiai užtikrinamos turto įkeitimu arba laidavimu. Taigi kredituojant svarbu nepamiršti, kad paskolos grąžinamos pinigais, todėl bankai, prieš suteikdami jas, nuodugniai išanalizuoja kliento mokumą – jo gaunamas pajamas, apskaičiuoja, kad atėmus grąžintiną paskolą ir palūkanų įmokas, klientui užtektų ne tik susimokėti visas turimas skolas, bet ir pragyventi. Be finansinių duomenų, bankai, prieš suteikdami paskolą, patikrina, ar klientas nėra registruotas Asmenų skolų registre. Jeigu klientas turėjo skolų, visuomet analizuojama, už kokias prekes ar paslaugas buvo įsiskolinta. Šiuo atveju nagrinėjama informacija ir apie mokėtas, ir apie nemokėtas skolas. Taip pat tikrinamas kliento įsiskolinimas, įregistruotas Lietuvos banko Paskolų rizikos dokumentų bazėje, tačiau į ją patenka tik paskola, kuri išdavimo metu vienam paskolos gavėjui buvo didesnė už 50 000 Lt. Ši duomenų bazė apima kreditus verslui, vartojimo kreditus, hipotekinius kreditus, sąskaitos kreditus. Bankai taip pat tikrina ar klientas nėra registruotas areštų registre. 1.1.5. Paskolų suteikimo tvarka fiziniams asmenims Naujasniuose šaltiniuose yra sutinkami šiek tiek kitokie dokumentai, kurių reiklauja bankai prieš išduodami paskolą. Jurevičienė (2008) išskiria tokius dokumentus: • paraiška paskolai gauti; • kliento ir sutuoktinio pasai arba identifikavimo kortelės; • pažyma apie šeimos sudėtį; • pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą; • dokumentus patvirtinančius gaunamas pajamas; • dokumentų, patvirtinančių turimus finansinius įsipareigojimus, kopijas; • jeigu už paskolą bus įkeičiamas turtas, būtina pateikti dokumentus, reikalingu įforminti kredito grąžinimo užtikrinimo priemonę; • jeigu už paskolą laiduoja kitas asmuo, tada apie laiduotoją pateikiami tie patys dokumentai kaip apie klientą; • darboviečių pažymos apie kliento ir jo sutuoktinio paskutinų 6 mėn. gautą darbo užmokestį. Svarbu žinoti, kad paskolų sutartis turi pasirašyti abu sutuoktiniai ir atsakomybė už paimtą paskolą yra abiejų. Klientas imdamas būsto paskolą papildomai banke turi užpildyti šiuos dokumentus: • įsigyjamo būsto turto vertinimą. Jei paskola yra imama būsto statybai ar rekonstrukcijai, papildomai būtina pristatyti: • rangos darbų sutartį, jei darbai atliekami rangos būdu; • leidimą statyti ir kitus projekto dokumentus; • dokumentus, liudijančius žemės sklypo nuosavybę ar nuomos teisę; • statybos, rekonstrukcijos darbų sąmatą; • darbų grafiką. 1.1.6. Paskolų gražinimo ir užtikrinimo priemonės Paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės lemia palūkanų normos dydį, kurį nustato kreditorius. Jeigu paskolos išduodamos neįkeitus turto ar be kitų užtikrinimo priemonių, tuomet palūkanų normos yra didesnės. Tai ir lemia, kodėl už vartojimo paskolas ir kredito limitus koretlių sąskaitose visuomet nustatomos aukštesnės palūkanos nei už būsto paskolas. LR civiliniame kodekse yra išskiriamos šios paskolos grąžinomo užtikrinimo preimonės (LR civilinis kodeksas, 2000): • hipoteka (įkeitimas); • laidavimas; • garantija; • rankpinigiai; • netesybos. Aleknavičienė (2005) teigia, jog apdraudimo principas įgyvendinimas, naudojant įvairias kreditorių trutinių interesų užtikrinimo priemones. Autorė išskiria pagrindines kredito apdraudimo priemones: • nekilnojamojo turto hipoteka; • kilnojamojo turto hipoteka; • kilnojamojo turto įkeitimas; • garantija; • laidavimas; • draudimas. Taigi galima išskirti pagrindines užtikrinimo priemones, tai hipoteka, garantija ir laidavimas. Laidavime dalyvauja trečia šalis, kuri įsipareigoja paskolos grąžinimo preivoles bankui, kai skolininkas, už kurį buvo laiduota, laiku nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Garantijoje taip pat dalyvauja trečioji šalis, tačiau šiuo atveju gali garantuoti tik juridinis asmuo. Pasak Buckiūnienės (2005) garantija yra vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kreditoriui – bankui, jei skolininkas laiku negrąžins paskolos, nesumokės palūkanų, ir tik po to, kai nustatoma, kad skolininkas daugiau turto nebeturi. Hipotekos užtikrinimo priemonė bus aptarta vėliamesne skyrelyje. 1.1.7. Palūkanos Atsiradus finansiniam įsipareigojimui namų ūkis periodiškai privalo grąžinti pasiskolinto kredito dalį bei sumokėti palūkanas. Palūkanos – tai viena reikšmingiausių nedarbinių piniginių įplaukų formų, sumokamų už nenuosavų pinigų naudojimą (A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev, 1999). Taigi palūkanas galima įvardinti kaip apskaičiuotą sumokamą pinigų sumą. Analizuojant literatūros šaltinius nustatyta, kad finansinių įsipareigojimų palūkanų sumos dydį daugiausia lemia palūkanų norma. Anot Biko, Čepienės ir Jasienės (2007) palūkanų norma – tai skolinamų pinigų kaina už naudojimąsi jų perkamąja galia, išreikšta procentais (paprastai metiniais). Už išduodamas paskolas bankai nustato atitinkamą palūkanų norma, kuri gali būti kintama arba pastovi. Pasak Jurevičienės (2008) kintamoji palūkanų norma – tai 3, 6, 12 mėn. bazinė palūkanų norma + banko marža Vilibor (Vilniaus vidutinė tarpbankinė palūkanų norma). Vietoj VILIBOS gali būti taikomas EUR LIBOR, USD LIBOR ir pan., atsižvelgiant į valiutą, kuria yra įmama paskola, atitinkamai tarpbankines palūkanų normas paskola turėtų būti paimta eurais arba JAV doleriais. Banko maržą sudaro: veiklos išlaidos, rizikos sąnaudos, pelnas (užduoties marža). Fiksuotas palūkanas galima įvardinti kaip kiekvieno komercinio banko individualiai nustatytą kintamos palūkanų normos struktūrinę dalį, remiantis turimų lėšų savikaina, tarpbankinių palūkanų normos ateities dinamika ir kitais rodikliais. Be to klientai, imantys paskolą, bankui sumoka komisinius mokesčius: sutarties paruošimo, turto vertinimo, įsipareigojimo (taikomas ilgalaikėms paskoloms, kad jei klientas nepaima jam suteikto kredito sumos iki nustatyto laiko, vėliau bankas skaičiuoja įsipareigojimo mokestį už tai, kad laiko rezervavęs pinigus). 1.4 pav. Palūkanų normos struktūra Šaltinis: sudaryta autoriaus. 1.2. BŪSTO FINANSAVIMO STRUKTŪRA 1.2.1. Būsto finansavimo samprata Būsto pirkimas, palyginti su vidutinėmis namų ūkio pajamomis, - tai didžiulė ir dažnai didžiausia asmens gyvenimo investicija. Todėl labai svarbu, kokiomis lėšomis finansuojama ši investicija. Būsto kreditas – tai tikslinė paskola nekilnojamam turtui įsigyti. Būsto paskolos grąžinimo užtikrinimui naudojamas įsigyjamas nekilnojamas turtas. Skolininkui nesilaikant sutarties taisyklių skolintojas gali atimti skolininko teises į šį nekilnojamą turtą (Mortgage, 2010). Būsto paskola visada suteikiama su kontroliuojama (tiksline) paskirtimi. Paskolos pinigai skiriami būstui įsigyti, statyti, rekonstruoti. Taip pat žemei įsigyti, kurioje bus statomas būstas. Būsto paskolos dar vadinamos ir hipotekinėmis paskolomis. Terminas ,,hipoteka“ (lot. hypotheca 150 000 0,3 % nuo paskolos sumos (min. 470 Lt) Kreditavimo sutarčių sąlygų keitimo mokestis x ≤ 150 000 0,5 % nuo paskolos sumos (min. 520 Lt) 0,4 % nuo paimtos ir negrąžintos paskolos sumos (min. 600 Lt) x > 150 000 0,5 % nuo paskolos sumos (min. 770 Lt) Kreditų su fiksuotąja palūkanų norma ir palūkanų fiksavimo terminu ilgesniu nei 2 m., kreditavimo sutarčių sąlygų keitimo mokestis keičiant žemiau išvardintas kreditavimo sutarčių sąlygas: 1) Išankstinio kredito ar jo dalies grąžinimo atveju; 2) Keičiant paskolos valiutą; 3) Keičiant fiksuotų palųkanų normą į kintamąją; 4) Nustatant naujas fiksuotas palūkanas; 5) Trumpinant fiksuotų palūkanų laikotrpį; 6) Didinat kredito sumą, kuomet keičiamos ir pradinės paskolos palūkanos. Taikomas kreditavimo sutartyje ar kreditavimo paslaugų įkainiuose numatytas mokestis paskaičiuojamas EPK išankstinio mokesčio skaičiuokle. Mokėjimo dienos keitimas – 60 Lt Paskolos grąžinimo metodo keitimas iš linijinio į anuitetą ir atvirkščiai – 60 Lt Mokestis už pažymą pakartotinam turto įkeitimui kitam bankui 350 Lt 400 Lt Mokestis už leidimų, susijusių su bankui įkeistu nekilnojamu turtu, išdavimą 50 Lt Lietuvių kalba – 50 Lt Anglų kalba – 100 Lt Mokestis už anksčiau termino grąžintą kreditą ar jo dalį Kintamoji palūkanų norma Kaip numatyta kreditavimo sutartyje 1,5 % nepanaudotos kredito dalies Fiksuotoji palūkanų norma K x [prieš terminą grąžinama kredito dalis] Koeficientas K priklauso nuo finansų rinkos palūkanų mokyčio ir likusio termino iki fiksuotojų palūkanų galiojimo pabaigos. X % (min. – 1,5 %) nepanaudotos kredito dalies. Kintamasis X apskaičiuojamas koeficientą 0,084 dauginant iš sveikojo skaičiaus mėnesių, likusių iki palūkanų fiksavimo periodo pabaigos. Apribotos palūkanos A x [prieš terminą grąžinama kredito dalis] Koeficientas A apribotoms palūkanoms (LUBOS) apskaičiuojamas kiekvienai palūkanų serijai pagal rinkos duomenis Įsipareigojimo mokestis už nenaudotą kredito dalį Kintamos palūkanos 0,1 % nuo nepanaudotos kredito dalies Kintamos palūkanos su palūkanų normos apribojimu (PNA) 0,1 % + PNA marža Fiksuotos palūkanos Nuo nepanaudotos kredito dalies pagal valiutą: LTL – 3,5%, EUR – 2,5%, USD – 3,0% Mokestis už kredito grąžinimą prieš terminą naudojant iš kitų asmenų skolintas lėšas Taikomas tik kredito sutartyje nurodytas mokestis už kredito grąžinimą anksčiau laiko 60 Lt Šaltinis: AB ,,DNB“ ir AB ,,Swedbank“ bankų internetinės svetainės duomenys (2013). Yra svarbu išskirti išlaidas, kurios pasitaiko dažniausiai, kda klientas galėtų susidaryti preliminarią kaštų apimtį. Už kai kurias paslaugas yra apmokama pagal terčiųjų asmenų (draudimo įmonių vertintojų ir pan.) bei valstybės institucijų (už notarų teikiamas paslaugas, už hipotekos registravimą ir pan.) nustatytus įkainius, kurie gali kisti, todėl 3. lentelėje yra pateikiamas pavyzdinis dažniausiai pasitaikančių išlaidų, susijusių su būsto paskola, sąrašas. 3. lentelė Dažniausiai pasitaikančių išlaidų, susijusių su būsto paskola, išlaidos Mokesčio pavadinimas Įkainis Vienkartinis paskolos sutarties sudarymo mokestis 0,3 % nuo paskolos sumos (min. 420 Lt) Bankui įkeičiamo turto vertinimo mokestis Butai / poilsio patalpos – 350-400 Lt Namia / kotedžai / sodo namai – 600-950 Lt Namų valdos žemės sklypai – 450-950 Lt Žyma apie įkeičiamo turto Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų patikslinimą (išrašas iš nekilnojamojo turto registro) 22,5 Lt Turto draudimo mokestis Priklauso nuo įkeičiamo turto Hipotekos lakštų tvirtinimo ir įregistravimo mokesčiai Nuo 0,2 % iki 0,3 % nuo įkeičiamo turto vertės (min. - 50 Lt, maks. – 500 Lt) Hipotekos lakšto įregistravimo Centrinėje hipotekos įstaigoje mokestis 108 Lt Šaltinis: sudaryta autoriaus. literatūros sąrašas 1. Tempus, M. M. (2005). Housing Finance Models and Standarts in the Republic of Croatia. Housing Finance International, 49-58; 2. Aleknavičienė, V. (2005). Finansasi ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija; 3. Smalenskas, G. (2002). Finansai. Vilnius: Homo Liber; 4. Rutkauskas, A. V., Sūdžius, V., Mackevičius, V. (2008). Verslo finansai: sistema, struktūra ir elemantai. Vilnius: Technika; 5. Buckiūnienė, O. (2005). Ūkio subjektų finansai. Vilnius: Vilniaus kolegija; 6. Civilinis kodeksas. 7. Statistikos departamentas (2008). Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus tyrimas [Žiūrėta 2013-01-12]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!