Makroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti nacionalinę sistemą kaip visumą. Tai visą šalies ūkį ir pirmiausia bendrąjį užimtumą, nedarbą, nacionalinį produktą ir infliaciją. Makroekonomika įgyja bendrą ekonomikos veikimą ir jos tendencijas, tai – kokiu greičiu plėtojasi pati ekonomika, kiek sukuriama bendrosios produkcijos, kokios bendros pajamos. Naudojama suvestiniais rodikliais, kai BNP infliacijos tempas, vartojamų kainų indeksas, nedarbo lygis, darbo našumas, valstybinio biudžeto deficitas, užsienio prekybos balansas. Makroekonomika galima suvokti nuo ko priklauso šalies ekonominis augimas ir ką reikia daryti, kad būtų pasiekti daugumos pageidavimo tikslai, kai pakankamai spartūs ir stabilūs gyvenimo lygio tempai, ekonominė laisvė, teisė pasirinkti veiklos rūšį, išleisti pinigus savo noru. Svarbus ir ekonomikos saugumo jausmas. Žmonėms tūrėtų būti kuo mažiau motyvų baimintis, kad liga ir kita katastrofa sudarys kritinę finansinę būklę. Demografinėje visuomenėje šie daugeliui žmonių svarbūs tikslai tampa ir valstybės tikslu. Kiekvieno demokratinės visuomenės piliečio pareiga balsuoti už kandidatus į valstybės valdžios postus, kurie yra pajėgūs įgyvendinti labiausiai pagrįstą politiką siekiant šių tikslų. Ekonomikos išmanymas yra ir pilietinė kiekvieno pareiga. Makroekonomikos politika tai vyriausybės tikslų, ekonomikos nustatymas ir kontrolės priemonių taikymas šiems tikslams pasiekti. Makroekonomikos tikslai – apima visišką gyventojų užimtumą, infliacijų mažinimą ir mokėjimų balansų pusiausvyrą, taigi galima teigti, kad makroekonomika orientuojasi į sprendimus priimančius ekonominius subjektus.
Fiskalinė politika – tai valstybės finansų naudojimas, siekiant sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto svyravimus, reguliuojant paklausą. Teorinis fiskalinės politikos pagrindas yra anglų ekonomisto Dž. M. Keinso mokslas apie aktyvų valstybės biudžeto ir valstybinių investicijų vaidmenį, siekiant sušvelninti konjunktūrinius svyravimus. Taigi fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir panaudojimu.
Valstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų vadinamas biudžeto saldu. Jeigu valstybės pajamos lygios jos išlaidoms, biudžetas yra subalansuotas, ir biudžeto saldas lygus nuliui. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos – biudžetas yra deficitinis, atitinkamai biudžeto...
Šį darbą sudaro 1567 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!