Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei (kalba)

Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei

Biblija – tai rinkinys knygų, kurias įvairiais laikais parašė Dievo išrinkti ir įkvėpti žmonės. Ji Pusantro tūkstančio metų rašyta įvairiose vietovėse, turinti dešimtis skirtingų autorių, tačiau vis tiek žmones stulbinanti savo vientisumu ir įtaigumu. Trumpiau tariant, Dievo Žodis, perduotas žmonėms. Tačiau nepaisant to, Biblija taip pat yra pirminis istorinis šaltinis, liudijantis apie žmonių gyvenimą prieš tūkstančius metų, paaiškinantis tam tikrus papročius ar tradicijas, išlikusias net iki dabar, bei pasaulinės literatūros tekstas, įkvėpęs daugybę rašytojų ir teikiantis iki šiol daug svarbių simbolių: ne viena Šventojo Rašto tema, motyvas ar personažas yra regimas ir Europos literatūroje bei mene. Vienas iš pagrindinių Europą jungiančių bruožų – krikščionybė. Ši religija garsėja savomis tradicijomis bei bendryste.

Biblija visais laikais darė įtaką Europos kultūrai. Turime vadovautis prielaida, kad Biblijos autoriai viską, ką įdėjo į savo kūrinius, laikė svarbiu ir vertu mūsų dėmesio, įskaitant ir meninius aspektus. Valteris Kasperis – katalikų teologas, teigė, jog yra vienas dalykas, jungiantis Europą: kad ir kur tik keliautume, mes rasime daugybę kryžių, visų Europos senamiesčių centre stūkso katedros. Europa stovi ant bendro kultūrinio pagrindo, kuris buvo padėtas Graikijoje bei Romoje ir suformuotas krikščionybės. Būtent joje išsivystė mūsų menai, būtent, joje įsišaknijo iki šiol naudojami Europos dėsniai. Biblijos tekste „Babelio bokštas“ pasakojama, jog visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Žmonės nusprendė pasistatyti miestą ir bokštą, pasidaryti sau vardą, kad nebūtų išblaškyti po visą žemės veidą. Dievas nusprendė sumaišyti žmonių kalbą, kad jie nebesuprastų, ką sako vienas kitam ir išsklaidė juos iš ten visur po žemės veidą. Pasakojimas įrodo, kad visos šalys yra savitos, turi savo kalbą, savo kultūrą ir tradicijas, šios tautos yra savaip unikalios ir savitos. Taigi krikščionybė padėjo plėtotis Europos menui, architektūrai, švietimui ir šalių tradicijoms.

Taip pat svarbu paminėti, kad biblija yra turtinga savo literatūriniu iždu. Joje slypi daugybė literatūros žanrų - psalmės, dainos, laiškai, bei senosios literatūros žanrai: Katekizmas, Postilė, liturginės giesmės. Vytautas Landsbergis – meno, muzikos ir kultūros istorikas teigia, kad į konkretų Biblijos tekstą galime žvelgti kaip į esė, eilėraštį, poemą, romaną netgi dramą. Ne vienas pasaulio ir lietuvių rašytojų kūrinys yra įkvėptas Šventojo rašto, apmąstant jo mintis ir įžvalgas, žavintis jo poetiniu žodžiu. Biblinį žodį iliustravo ir interpretavo daug lietuvių rašytojų: Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Maironis, Jonas Biliūnas ir kiti. Maironis interpretavo Bibliją savo kūriniuose. Visas jo kūrybos pagrindas – tėvynės meilė, bet ir visa jo poezija taip pat perpinta religiniais motyvais. Tokį įkvėpimą galime įžvelgti ir Jono Biliūno kūriniuose. Autorius buvo krikščioniškasis morales pavyzdys, savo veikaluose jis rėmėsi Dievo žodžiu, plėtojo tokias tiesas, kaip: mylėk savo artimą kaip save patį, nemeluok, nežudyk. Taigi Biblijoje yra gausu literatūrinių žanrų, gyvenimiškų tiesų, bei pamokslų, kuriais remiasi įvairių tautų rašytojai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!