Benedict Anderson “Įsivaizduojamos bendruomenės” recenzija

Kaip teigia eilutės ant knygos viršelio, apibūdinančios knygos turinį – “šioje knygoje nagrinėjama tautiškumo idėja – asmeninės ir kultūrinės tautinės tapatybės suvokimas”. “Įsivaizduojamos bendruomenės” – žinomiausias Benedict’o Anderson’o, Cornello universiteto profesoriaus, darbas. Apmąstydamas nacionalizmo kilmę ir plitimą, autorius nesigriebia populiariausių nacionalizmo pavyzdžių (eg. XX amžiaus pirmosios pusės Vokietijos). Jo studija didžia dalimi paremta kolonizacijos kaip reiškinio su visomis priežastimis ir pasekmėmis, tyrimu.
Įvadinėje knygos dalyje autorius apibrėžią naciją, kaip “įsivaizduojamą politinę bendruomenę, įsivaizduojamai iš prigimties ribotą bei suverenią”. Įvesdamas “įsivaizduojamumą” kaip pagrindinį nacionalizmo egzistavimo atributą, B. Ander-son’as be ideologijos, t.y. nacionalizmo, suabstraktinimo, sudrebina tautiškumo ir patriotizmo pagrindus, sukurdamas “įsivaizduojamo” kosmopolitiškumo fikciją.
Norėčiau išskirti kelias plotmes, kurios apibūdintų nacionalizmo/kos-mopolitizmo (nesupriešinu šių sąvokų, kaip kontrastingų viena kitai, tiesiog organizuoju tam tikrą svarstyklių sistemą – vienoje pusėje nacionalizmas ar net partikuliarizmas, o kitoje – kosmopolitizmas), santykį. Visų pirma – nacionalizmas/kosmopolitizmas paremtas nacija, tautiniu identitetu, antra – nacionalizmas/kosmopolitizmas paremtas bet kuriuo kitu argumentu (religija, rase ir pan.) arba konkrečiau - kultūra. Aišku, nacionalizmo sąvoka pati savaime signalizuoja apie naciją, ir jos, kaip nacionalizmo sąvokos apibrėžimo komponento, svarbą, tačiau pagrindinį vaidmenį šios ideologijos atsiradime ir plitime, anot B. Anderson’o, gali suvaidinti ir kiti gyvenimo aspektai, kaip antai religija ar spauda.
“Įsivaizuojamos bendruomenės” – tai istorinė retrospektyva. Autorius siekia parodyti kaip per keletą paskutinių amžių kito ir transformavosi nacionalizmo sąvoka, iki dabar išlikdama iracionali ir chameleoniška. Ideologijos kilmės B. Anderson’as ieško šio tūkstantmečio pradžioje, kai tvirtai egzistavusios religinės bendruomenės, siekė kuo didesnių galių, t.y. kuo didesnės įtakos žmonių protams ir jausmams, įsprausdamos atskirus visuomenės sluoksnius į tam tikrus taisyklių rėmus, tuo pat metu propaguodamos visų lygybę prieš Dievą, ir ta tariama lygybė, taip pat religiniai ritualai sukurdavo tikinčiųjų bendrumo fikciją. Tai, autoriaus nuomone, ir buvo “įsivaizduojamų bendruomenių” – nacijų atskaitos taškas, o pagrindinį vaidmenį tautinės sąvimonės atsiradime suvaidino spaudos atsiradimas.
Spauda, kaip teigia Benedict’as Anderson’as, vėlesniais laikais sukūrė religijai analogišką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!