2006
ĮVADAS
Temos aktualumas. Lietuvos švietimo dokumentuose pabrėžiama, kad ugdymas šiandien turi būti orientuotas ne į žinių perteikimą, bet į bendrą gebėjimų, vertybinių nuostatų ir dabarties asmeniui būtinų kompetencijų suteikimą. Globalizacija, informacijos srautas, nuolatinė kaita, reikalauja gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos, efektyviai naudotis informacija, mokėti spręsti problemas, gebėti bendrauti ir bendradarbiauti. Įgyvendinant šiuos siekius jau penkiolika metų yra vykdoma nuosekli švietimo reforma. Atlikti Pasaulio banko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad Lietuvos švietimo reformos pažangą lemia tvirti teoriniai jos pagrindai, tačiau nurodoma ir nemažai trūkumų: „reforma vykdyta nepakankamai koordinuotai, per lėtai ir per mažai reaguojant į sparčias pokomunistinės tikrovės permainas, laiko iššūkius, kintančius visuomenės poreikius, nepakankamai suvokta ir palaikyta mokyklos bendruomenė“ [29: 10]. Naujų iššūkių akivaizdoje teoriškai švietimo turinys yra orientuotas į bendruomenei įsipareigojusio asmens ugdymą, tačiau praktikoje jis nepakankamas. Mokykla per menkai palaiko tarpusavio bendradarbiavimo ryšius ir savo viduje, ir su bendruomenės organizacijomis. Švietimo gairėse (2002), Bendrose mokyklos programose (1997) pabrėžiama bendruomeniškumo ugdymo svarba bei aprašytas idealus bendruomeniškos mokyklos modelis. Programose pabrėžiama, kad siekiant vykdyti visuomeninio ugdymo tikslus būtina stiprinti bendradarbiavimą ne tik mokykloje, bet ir su kitomis institucijomis: „Mokykla kuriama kaip veiklus vietinės bendruomenės kultūros židinys, stiprinantis ryšius tarp mokinių, mokytojų, tėvų ir kitų vietos bendruomenės narių“ [26: 11].
Mokyklos bendruomenė Lietuvos pedagoginėje ir sociologinėje literatūroje yra mažai tyrinėta. Daugiau tyrinėti bei aprašyti atskirų mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai. Mokykline bendruomene ir jos sutelktumu domėjosi A. Šerkšnas, kuris 1939 m. Monografijoje „Mokyklos bendruomenė“ aprašo mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius, ypač plačiai nagrinėja klasės, kaip mokyklinės dalies, veiklą, aptaria asmens, bendruomenės ir visuomenės tarpusavio ryšius bei įtaką jų kaitai. Sovietiniu laikotarpiu sąvoka „bendruomenė“ buvo pakeista „kolektyvo“ terminu. Per pastaruosius penkiolika metų lietuvių literatūroje mokyklos bendruomenė buvo aprašoma kaip įvairių tyrimų dalis, bet ne kaip atskiras objektas.
Bendrus ugdymo klausimus, bendravimą, mokyklinę bendruomenę monografijoje „Hogedetika: auklėjimo mokslas“ (2003) aptaria L....
Šį darbą sudaro 4999 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!