Kad mokykla nebebūtų fabrikas

Pirmasis, bene svarbiausias bei didžiausias skirtumas tarp minėtosios klasikinės ugdymo bei laisvosios ugdymo paradigmų yra tas, jog klasikinė žmogų mato kaip visiškai nuo kitų asmenų priklausomą individą, kuris tarsi priklauso valstybei, yra formuojamas suaugusių, kurie ir sprendžia, ko bei kaip turi mokytis žmogus. Klasikinė ugdymo paradigma, pasak (Senge, 2000) žmogui nesuteikia erdvės atsiskleisti, laiko jį tarsi fabriko „žaliava“, vaikus skirsto į gudrius ir kvailus. Vaikai yra suvienodinami, pabrėžiama, jog jie priklauso valstybei („fabrikui“). Laisvoji ugdymo paradigma žmogų mato priešingai, jos tikslas yra „ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992). Žmogui duodama minčių laisvė, kiekviename žmoguje stengiamasi atrasti jo stipriųjų savybių, duoti erdvės joms reikštis bei skleistis.
Antras esminis skirtumas tarp klasikinės bei laisvosios paradigmų – ugdymo suvokimas. Klasikinė ugdymo paradigma ugdymą pateikia kaip „visuomeninės-istorinės patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant ją parengti gyvenimui ir darbui“ (Rajeckas, 1999). Pabrėžiama, jog ugdymas – tai kryptingas poveikis žmogaus dvasinei ir fizinei plėtotei (Psichologijos žodynas, 1993). Jaunoji karta mokoma tam, jog papildytų dirbančiųjų gretas. Laisvojo ugdymo paradigma atvirkščiai, dėmesį sutelkia į tai, jog „žmogaus ugdymas, virstantis palaipsniui saviugda ir besitęsiantis visą gyvenimą, yra esminė jo paties tapsmo, jo kelio į brandą dalis. Tai pilnutinis žmogaus – homo humanus – fizinių ir dvasinių galių, kurių raiška yra kultūra, prasiskleidimas ir veiklumas“ (Lukšienė, 2000). Iš esmės skiriasi ir paradigmų ugdymo tikslai. Klasikinė ugdymo paradigma ugdymo tikslą nurodo „parengti visuomenės gyvenimui, gamybinei ir kultūrinei veiklai“ (Psichologijos žodynas, 1993) bei „ugdyti stropų vykdytoją“ (Bitinas, 1998). Humanistinė ugdymo paradigma atvirkščiai, siekį nurodo kaip gyvenimo išmintis, padedanti žmogui atsakingai veikti ir prasmingai būti (Lukšienė, 2000). „Tikslas – ugdyti asmeninę iniciatyvą realizuojančią asmenybę“(Bitinas, 1998) bei „plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!