Konspektai

Bendrosios psichologijos teorija

9.4   (3 atsiliepimai)
Bendrosios psichologijos teorija 1 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 2 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 3 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 4 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 5 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 6 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 7 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 8 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 9 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 10 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 11 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 12 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 13 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 14 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 15 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 16 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 17 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 18 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 19 puslapis
Bendrosios psichologijos teorija 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Emocijų klasifikacija pagal K.Izardą( C.Izard, 1977m.): 1) Susidomėjimas 2) Džiaugsmas 3) Nuostaba 4) Liūdesys 5) Pyktis 6) Pasibjaurėjimas 7) Neapykanta 8) Baimė 9) Gėda 10) Kaltė Emocijos/ jausmai skirstomi pagal: a) Ryšį su žmogaus veikla- aktyvūs arba steniški; pasyvūs arba asteniški. b) Žmogaus savijautą- malonūs; nemalonūs. c) Sukilusių objektų ypatumus- doroviniai; intelektiniai; estetiniai; praktiniai jausmai. d) Išgyvenimų trukmę bei stiprumą – afektas; aistra; nuotaika. Afektai – greitai, staigiai kylantys stiprūs ir trumpalaikiai išgyvenimai. Aistra – stiprus, nuolatinis ir gilus jausmas, apimantis visą žmogų ir nulemiantis jo minčių ir veiksmų kryptį. Nuotaika – ilgiau arba trumpiau trunkantis išgyvenimas, emocinė būsena, kuri savotiškai nuspalvina visus kitus žmogaus išgyvenimus, požiūrį į aplinką, save ir savo veiklą. Stresas – nepgeidaujama emocinė būsena kylanti dėl žmogaus veiklai nepalankių sąlygų ir ją dažnai dezorganizuojanti. Frustracija – nemaloni psichinė būsena( slegianti įtampa, nerimas,neviltis, pyktis), atsirandanti dėl vidinių ar išorinių jėgų, kurios trukdo siekti tikslo. Emocijų funkcijos: a) Signalinė b) Reguliuojanti c) Ekspresinė Bendravimo būdai: a) Verbalinis b) Neverbalinis Žodžiais perduodama tik 7%. Garsinėmis priemonėmis( balso tonas, garsas) - 38%. Neverbalinėmis priemonėmis - 55%. Proksemika – asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. Intymi zona (15-46cm.) Asmeninė zona (46-1,2m.) Socialinė zona (1,2-3,6m.) Visuomeninė zona (toliau nei 3,6) Okuletika – žiūrėjimas tiesiai į akis, akių kontaktas. Skiriamos keturios pagrindinės viso kūno pozos: a) Artėjimas(kūnas palinkęs į priekį). b) Pasitraukimas(pasitraukimas atgal arba nusisukimas). c) Išsiplėtimas(išpūsta krūtinė, stati laikysena). d) Susitraukimas(pasviręs liemuo). Asmenybės sutrikimai Psichikos sutrikimas- elgesys, kuris yra netipiškas, trikdantis, neprisitaikantis ir nepateisinamas. Didžiausi sutrikimai, tokie kaip depresija ir schizofrenija, yra visiems bendri, tačiau kiti yra susiję su kultūra, pvz.: nervinė anoreksija ( Carson ir kt. 1988m.). Nerimo sutrikimai Generalizuotas nerimas(nekontroliuojama įtampa). Panikos priepolis (stipri baimė, trunka keleta min.). Obsesijos – kompulsinis sutrikimas(vargina mintys ir veiksmai). Fobijos(nepaaiškinamai bijoma konkrečių objektų, situacijų). Fobijos: a) Agorafobija – erdvės baimė. b) Akrofobija – aukščio baimė; baimė būti nubaustam. c) Dismorfofobija – įkyri fizinio trūkumo, luošumo baimė. d) Eritrofobija / ereurofobija – baimė parausti žmonių draugijoje. e) Hidrofobija – įkyri baimė numirti nuo širdies priepuolio. f) Kardiofobija – uždarų, aukštų patalpų baimė. g) Lalofobija – kalbėjimo baimė. h) Nekrofobija – numirėlių baimė. i) Neofobija – naujovių, pasikeitimų baimė. j) Pirofobija – ugnies baimė. k) Tanafobija – baimė numirti. l) Bbibliofobija – knygų baimė. m) Kaliginefobija – gražių moterų baimė. n) Metifobija – alkoholio baimė. o) Sofofobija – mokymosi baimė. p) Homofobija – homoseksualumo baimė. Somatoforminiai sutrikimai Jiems būdingas somatinis simptomas – fiziologiškai nepaaiškinamas, bet ištikrųjų jaučiamas negalavimas. a) Konversinis sutrikimas (pojūčių praradimas). b) Hipochondrija- normalius savo pojūčius asmuo laiko baisios ligos simptomais. Disociaciniai sutrikimai a) Disociacinė amnezija – atrankinis užmiršimas, tai reakcija į stresą. b) Fuga – tapatybės užmiršimas, bėgimas iš namų. c) Daugialypė asmenybė – žmogus sako turintis dvi ar daugiau skirtingų asmenybių, tačiau pirmoji asmenybė nežino apie kitų buvimą. Nuotaikos sutrikimai a) Didžioji depresija b) Bipolinis sutrikimas(žmogaus būsena kaitaliojasi nuo depresijai būdingos nevilties ir apatijos iki manijos fazei būdingo hiperaktyvumo, nevaldomo optimizmo). Schizofreniniai sutrikimai Schizofrenija – psichozinis sutrikimas, kada prarandamas ryšys su tikrove. Asmenybės sutrikimai Antisocialinė asmenybė- toks žmogus anksčiau vadintas psichopatu arba sociopatu. Stresas ir jo įveikimo būdai Stresas – žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių ar stresorių poveikio(Salye, 1967m.). Streso samprata: Stresorius-> Aliarmas-> Pasipriešinimas->Išsekimas. Asmenybės stuktūra. Postruktūrės a) Endopsichinės postruktūrės susidarymą lemia vidiniai veiksniai. Ji asmenybės raidą ir elgesį sieja su nervų bei kitų vidaus procesų mechanizmais. Aprėpia procesus: suvokimą, mąstymą ir t.t. b) Egzopsichinės postruktūrės susidarymą lemia asmenybės santykiai su aplinka. Apima: interesus, polinkius. Temperamento skirstymas į tipus E.Krečmeris žmones pagal kūno struktūrą skirsto į tris tipus: 1) Astenikus(liesieji) – liesi žmonės su aštriais veido bruožais, stipria plaukų danga, ilgomis galūnėmis. 2) Piknikus ( nutukę) – žemus, plačius žmones, linkusius tukti, trumpo kaklo bei galūnių, silpnesnės plaukų dangos. 3) Atletikus (raumeningieji) – stambios kaulų sudėties. V.Šeldonas žmones suskirstė pagal kūno tipologiją: 1) Viscerotonikas/ endomorfinis (vidurių žmogus) – atsipalaidavęs, linkęs į komfortą. 2) Somatotonikas/ mezomorfinis (kūno žmogus) – atkaklus, linkęs varžytis, siekti valdžios. 3) Cerebrotonikas/ ektomorfinis(smegenų žmogus) – susivaržęs, nerimastingas. Temperamento skirstymas pagal I.Pavlovą: Įgimtu fiziologiniu temperamento pagrindu laikomas aukštosios nervinės veiklos tipas, kurį lemia pagrindinių dviejų nervinių procesų jaudinimo ir slopinimo trys ypatybės: jėga, pusiausvyra, paslankumas. Žmonės: A) Silpni(melancholikai) B) Stiprūs: a) be pusiausvyros(cholerikai) b) su pusiausvyra: x) Nepaslankūs(flegmatikai) x) Paslankūs(sangvinikai) Svarbu Temperamento brendimo negalima laikyti jo kitimu, nes bręstant išlieka tie patys santykiai tarp besivystančių ypatybių. Taigi temperamentą reikia charakterizuoti kaip įgimtą ir santykiškai pastovią asmenybės savybę. Charakterio akcentuacijos ir nukrypimai Akcentuacija – žymus nukrypimas. Psichopatija – labai žymus nukrypimas. Psichopatijos – tai asmenybės anomalijos, išsivysčiusios veikiant nepalankiems veiksniams. Psichopatams sunku prisitaikyti prie aplinkos. Charakterio akcentuacijos lemia elgesio pobūdį ir kasdieninės veiklos efektyvumą. Nukrypimai – tai charakterio bruožai, kurie pasireiškia ypač ryškiai, o elgesys peržengia visuomenei priimtinas santykių ypatybes. Charakterio tipai: 1) Hipertiminis (aktyvūs, energingi, lyderiai). 2) Epileptoidinis (mąstymo inertiškumas, kerštingumas, užsispyrimas, skeptikas, skandalistas, nepasitikintis, agresyvus.) . 3) Isteroidinis (egocentriškas, dėmesio noras, noras nustebinti išvaizda). 4) Nepastovusis arba silpnavalis (valios stokojantis, nesavanaudiškas, nuolankus, paklusnus, tingus, paviršutiniškas, linkę į alkoholizmą ir narkomaniją). 5) Cikloidinis (periodiška nuotaikų kaita ir darbingumas, apatiški, dirglūs). 6) Labilus (nuotaikų kaita, sigebėjimas giliai pajausti, reikia draugystės.) . 7) Asteninis (padidėjęs nuovargis, dirglumas, greitai susierzina, atgailavimas). 8) Sensityvus (paddėjęs jautrumas, nepilnavertiškumo jausmas, mato daug trūkumų, drovus, su artimais bendrauja šiltai.). 9) Psichasteninis (nerimastingas, polinkis analizuoti, naudoja ritualus, prietaringas.). 10) Šiziodinis (uždaras, intuicijos stoka bendravime, nesugeba suprasti kitų jausmų, gyvena savam pasaulyje.). 11) Komforminis (pastovus, brangina bendraamžių grupes, prisiderina prie kitų.). Psichologija – tai mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. / tai mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos reiškinius, dėsnius ir mechanizmus. Psichologijos tikslas: aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios žmonių elgsenos ypatybes. 1732m. -psichologijos terminas pavartotas pirmą kartą. 1879m. - psichologija tapo savarankiškas mokslas. Trys psichologų rūšys: a) Klinikiniai psichologai- jie tiria, diagnozuoja ir po to pataria. b) Atlieka mokslinius tyrimus. c) Atlieka taikomuosius tyrimus, susijusius su praktinėmis problemomis. Praktinė - intuityvioji-buitinė psichologija Mokslinė psichologija su amžiumi asmuo daugiau sužino apie save, susidaro tam tikrus įsitikinimus, strereotipus. mokslinė psichologija remdamasi tam tikrais metodais, psichologijos mokslo priemonėmis, teorijų sistemomis ir panašiai tikrina žinias apie žmogų. Parapsichologijos ir psichologijos santykis Parapsichologija – tai pseudo mokslas, kuris tiria psichikos ir su jais susijusius reiškinius, antjutiminį, antgamtinį pasaulį ir iš dalies transcedentinius įvykius. Parapsichologijos fenomenai: a) Mentaliniai ( nuojauta, prisiminimai, mirties patyrimai) b) Fiziniai(mediumai, auros foto) c) Mišrūs( NSO, stigmos, stebuklai) Psichologijos šakos: 1) Bendroji ( tiria bendruosius normalius suaugusio žmogaus psichikos procesus) 2) Asmenybės ( nagrinėja individualius žmonių skirtumus) 3) Socialinė (tiria žmonių grupių ir asmenų elgesio psichinius reiškinius) 4) Raidos (tiria kaip keičiasi žmogaus elgesys) 5) Teisės 6) Pedagoginė 7) Organizacinė 8) Medicininė Psichikos samprata, struktūra ir rūšis Tai komponentų visuma, kur kiekvienas komponentas priklauso nuo kitų ir visuma priklauso nuo kiekvieno komponento. Struktūra: a) Sąmonė (aplinkos suvokimas) b) Savimonė (savęs suvokimas) c) Pasąmonė ( nesąmoningi reiškiniai) Sąmonė – tai atviras ir tikras žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką bei reguliuoti savo elgesį. Savimonė – tai savęs išskyrimas iš aplinkos, savo fizinių ir dvasinių savybių supratimas. Pasąmonė – tai kurių veiksmo bei juos sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia. Rūšys: Procesai: Būsenos Savybės a) pažinimo b) emocijų c) valios Filogenetinė ir ontogenetinė psichikos raida Filogenezė – gyvūnų rūšies istorinė raida. Ontogenezė – individualus organizmo vystymasis( vaiko raidos psichologija) Filogenezės lygiai: A) Instinktyvioji psichika: a) Taksis – gyvūno kūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu, jo reakcija į fizinius ir cheminius poveikius. b) Refleksas – organizmo reakcija į gyvybiškai reikšmingą dirgiklį. c) Instinktas – automatiška psichikos forma, tai paveldėtas elgesio komponentas. B) Išmoktoji arba įgytoji psichika: a) Išmokimas – tai veiksmo ar elgesio suvokimas kartojantis situacijai, t.y. individualiosios patirties įgijimas. C) Intelekto elgsena: Žmogus niekada nebandęs gali iš karto atlikti teisingą veiksmą. Šiam lygiui priklauso tik žmonės, nors intelektinių veiksmų elementai pastebimi ir gyvūnų elgsenoje. Ontogenezinė žmogaus raida pagal Eriką Eriksoną Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystimosi stadijas pagal epigenetinį principą: 1) Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. 2) Asmenybės vystymosi kryptį ir tęstinumą palaiko visuomenė. 3) Vystymosi planas yra įgimtas ir kiekviena vystymosi stadija turi savo laiką. 4) Nors yra du kiekvienos krizės kraštutiniai sprendimai, tačiau tarp jų yra daugybė tarpinių sprendimų. Krizė – tai laikotarpis, kai žmogus tampa labiau pažeidžiamas, vienokiu ar kitokiu psichosocialiniu nesklandumu. Laikotarpiai 1) Kūdikystė ( nuo gimimo – 1m. ) Pasitikėjimas nepasitikėjimas Jeigu visi kūdikio poreikiai greitai patenkinami- susiformuoja pasitikėjimo jausmas. Priešingu atveju formuojasi baikštumas, įtarumas, nepasitikėjimas. 2) Ankstyvoji vaikystė ( 1-3m. ) Savarankiškumas gėda ir abejonė Jeigu suaugusieji leidžia vaikui daryti tai ką jis gali, vaikui išsiugdo jausmas, kad jis valdo savo kūną, poreikius, aplinką. Taip formuojasi savarankiškumas. Priešingu atveju formuojasi perdėto drovumo jausmas, abejojimas savimi. 3) Vidurinioji vaikystė (3-6m. ) Iniciatyvumas kaltės jausmas Jeigu suaugusieji nevaržo vaiko iniciatyvos, teigiamai reaguoja į jo intelektualinį iniciatyvumą, tada ikimokyklinukas nepraranda iniciatyvumo. Pradeda formuotis sveika sąžinė ir pareigos jausmas. 4) Vėlyvoji vaikystė (6-11m.) Sugebėjimas atlikti menkavertiškumas Vaikas pradeda lankyti mokyklą ir santykiai joje daro didžiulę įtaką psichikos pusiausvyrai. Labai svarbu, kad būtų sudaromos sąlygos patirti sėkmę. Svarbi yra auklėtoja. 5) Paauglystė (11-18m.) Tapatumas vaidmenų sumaištis Paauglys intensyviai syvokia save, susidaro savęs vaizdą, ieško gyvenimo pozicijos. Sėkmingai išsprendus psichosocialinę krizę, susiformuoja tapatumo jausmas, pasitikėjimas savimi ir saugios ateities vaizdas. Nesekmės atveju užtrunka paauglystė, sunkiau įsisavinamas suaugusiojo vaidmuo. 6) Ankstyvoji branda (18-40m.) Artumas vienuma Sėkmingai vykstant šiai brandumo stadijai, atsiskleidžia žmogaus gebėjimas mylėti ir būti mylimam. Nesėkmės atveju kyla psichologinė vienuma. 7) Vidurinioji branda (40-60m.) Atsinaujinimas sąstingis Sėkmingai gyvenant asmenybės patiria produktyvumą, kūrybiškumą. Žmogus rūpinasi ne tik savo gerove, bet ir visuomenės. 8) Senatvė (nuo 60m.) Pilnatvė neviltis Žmogus išgyvena pilnatvę arba neviltį, priklausomai nuo to, kaip jis gali pažvelgti į savo gyvenimą. Psichika gali būti išsivysčiusi įvairiais lygiais, tiek filogenetiškai, tiek ortogenetiškai. Psichikos vystymąsį sąlygoja nervų sistemos vystymasis. Raidos psichologija – tiria kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui( nagrinėja fizinius, pažintinius ir socialinius pokyčius). Objektas – augantis žmogus. Raida: a) fizinė b) pažintinė c) psichosocialinė Psichologijos tyrimo stadijos ir metodai Psichologinių tyrimų idėjų kilmė: a) stebėjimas b) ankstesni tyrimai c) teorijos d) praktinės problemos Fundamentalieji tyrimai – teoriniai Taikomieji tyrimai – praktiniai Mokslinio tyrimo stadijos 1) Problema (kuri turi būti aiškiai apibrėžta, ją galima ištirti empiriškai, tačiau jei problema remiasi moraliniu principu, jos ištirti negalima) 2) Hipotezė ( tai spėjimas, kad tarp dviejų faktų ar grupių esama ryšio) 3) Tyrimo planas : a) duomenų rinkimas b) duomenų analizė c) interpretavimas d) apibendrinimas Hipotezės: a) Dedukcinės( formuluojamos remiantis priklausomybėmis arba teoriniu teiginiu) b) Indukcinės ( formuluojamas remiantis kitų autorių tyrimų duomenimis, teorinėmis prognozėmis) Koreliacija – tai statistinis ryšio matas, kuris parodo kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai. Teigiama koreliacija – rodo tiesioginį ryšį, t.y. abu reiškiniai ir didėja ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija – rodo atvirkštinį ryšį tarp kintamųjų. Eksperimentas – tai toks tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius. Priklausomas kintamasis – stebimas elgesys, veiksnys, kuris gali būti veikiamas kintančio nepriklausomojo kintamojo. Nepriklausomas kintamasis – eksperimento veiksnys, kuris yra tikslingai keičiamas. Placebas – neutrali medžiaga, kuri gali būti pateikiama eksperimento dalyviai vietoje tos, kuri yra paveiki. Miegas Miegas – tai periodiška žmogaus ir aukštesnės organizacijos gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas iš dalies praradęs kontaktą su aplinka. Miego sutrikimai: a) Mieguistumas (hipersomnija) b) Nemiga c) Naktinis vaikščiojimas (somnabulizmas) d) Narkolepsija e) Miego apnėja (knarkimas) f) Naktinis siaubas Sapnų turinys: a) Akivaizdusis – apima praėjusios dienos išgyvenimus. b) Slaptasis – akivaizdus sapno turinys yra tik simbolinė, cenzūruota slaptojo turinio reikšmė. Meditacija Meditacija – didesnio susikaupimo visiškai sąmoninga būsena/ tai didelio susikaupimo būsena, pakitusios sąmonės būsena/ tai viena dvasinio susitelkimo techninė maldos forma. Hipnozė Hipnozė – tai laikina psichinė būsena, sąmonės susiaurėjimas ir stiprus susitelkimas į įtaigos turinį. Psichika ir smegenys a) Nervai sujungti į sistemą, kuria eina impulsai, perduodami elektrinių krūvių bei cheminių medžiagų. b) Nervų sistema sudaryta iš neuronų ir t.t. c) Kiekvieną neuroną sudaro jo kūnas ir ataugos: dendritai ir aksonas d) Nervinio impulso greitis 200-320 km/h e) Neurono aksono gale yra sinapsinis plyšys į kurį išskiriamos cheminės medžiagos- neuromediaoriai . f) Neuromediatoriai – cheminės medžiagos, kurių pagalba yra perduodamas signalas tarp nervinių ląstelių. Neurono sandara: 1) acetilcholinas ( veikia raumenų susitraukimą) 2) endorfinas ( slopina skausmą, sukelia euforiją) 3) adrenalinas (epinefrinas) 4) noradrenalinas (nereprifrinas; streso hormonas, reakcija, dėmesys) 5) dopaminas (veikia simpatinę nervų sistemą, aktyvina) 6) serotoninas ( slopina, ramina, reguliuoja nuotaiką) 7) histaminas 8) milatoninas 9) glicinas 10) glutaminas Trys neuronų rūšys: A) Sensoriniai / juntamieji neuronai / įcentriniai B) Motoriniai / judinamieji neuronai / išcentriniai C) Tarpiniai neuronai ( tik smegenyse, akyse ir stubure) Refleksas – nervų sistemos nulemta atsakomoji organizmo reakcija į dirgiklį. Nervinis mechanizmas, kuriuos vyksta refleksas, vadinamas reflekso lanku. Nesąlyginis refleksas – stereotipinis reagavimas į biologiškai reikšmingus išorinius ir vidinius dirgiklius. Sąlyginis refleksas – organizmo reagavimas į biologiškai nereikšmingą dirgiklį taip pat kaip į reikšmingą, kai jie keletą kartų sutampa. Funkcinė žmogaus nervų sistemos sandara Nervų sistema: A) Periferinė: a) Somatinė(valingoji) b) Autonominė (save reguliuojanti) : 1) Simpatinė(aktyvinamoji) 2) Parasimpatinė (slopinamoji) B) Centrinė: a) Nugaros smegenys b) Galvos smegenys Smegenų tyrimai: a) Klinikiniai stebėjimai b) Tiesioginis poveikis smegenims c) Smegenų elektrinio aktyvumo registravimas (EEG elektroencefalograma) d) Smegenų pjūviai : 1) KAT – kompiuterinis ašinis tomografas 2) PET – pozitroninis tomografas 3) MRV – magnetinio rezonanso vaizdas Žmogaus smegenys vidutiniškai sveria 1400 kg. ir sudaro ¼ dalį viso kūno svorio. Galvos smegenis sudaro: a) smegenų žievė b) limbinė sistema c) smegenų kamienas Smegenų kamienas: a) Pailgosios smegenėlės ( medulla) – reguliuoja kvėpavimą ir širdies darbą. b) Smegenėlės – mokymasis, atminčiai, raumenų veiklos kontroliavimas. c) Gumburas – ateina informacija iš juntamųjų neuronų, kuri nukreipiama į aukštesnes smegenų sritis, kurios atsakingos už regą, klausą, skonį ir lytą. d) Tinklinys darinys – kontroliuoja budrumą ir dėmesį. Limbinė sistema: a) Migdolas- agresijai ir baimei b) Amono ragas – svarbus informacijos įsiminimo procesui c) Pogumburis – reguliuoja alkio pojūtį, troškulio, kūno temperatūros ir lytinę elgseną. d) Hipofizė – reguliuoja augimą, stimuliuoja ir kt. organizmo liaukų (skydliaukės, antiksčių, kiaušidžių ir sėklidžių) aktyvumą. Smegenų žievė Kiekvieną pusrutulį sudaro keturios dalys arba skiltys: 1) Kaktos (po kakta) 2) Momens ( viršugalvyje) 3) Pakaušio (pakaušyje) 4) Smilkinių (virš ausų) Smegenų žievė pagal atliekamas funkcijas skiriamos: a) Jutiminė sritis b) Judesių sritis c) Asociacinė sritis Lobotomija – galvos smegenų kaktinių skilčių ir gumburo laidų perpjovimo operacija. Jutimas ir suvokimas Pažinimo procesais vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei save patį. Pojūčiai – jutiminio pažinimo procesai, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Jutimas – tai procesas, kai mūsų receptoriai ir nervų sistema fiziškai pateikia išorinę aplinką. Suvokimas – tai psichinis informacijos tvarkymas ir įprasminimas. Nėra aiškios ribos tarp jutimo ir suvokimo. Pojūčiai ir jų rūšys 1) Rega 2) Uoslė 3) Lyta 4) Klausa 5) Skonis 1) Rega (pagrindinis pojūtis) Akies tinklainėje yra trijų rūšių spalvos receptorių. Dirginant įvairius receptorius, regime vis kitas spalvas. Žmonės neskiriantys raudonos ir žalios spalvų turi per mažai funkcionuojančių raudonai ir žaliai šviesai jautrių kūgelių. Jų rega yra dichomatė, o ne trichomatė. Bet kokią spalvą galima gauti maišant trys pagrindinių spalvų ( raudona, žalia, mėlyna) šviesos bangas. 2) Klausa Garsas – kinetinės energijos forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Garsų priežastis – mechaniniai aplinkos virpesiai. Žmonių ausis įprastomis sąlygomis suvokia garso virpesius nuo 16-20000 Hz. Garsą apibendrinančios charakteristikos: a) dažnis b) amplitudė c) fazė d) greitis e) garso bangos ilgis 3) Lyta Lytos pojūtis yra mažiausiai keturių skirtingų odos jutimų: a) spaudimo b) šalčio c) šilumos d) skausmo Skausmo jutimas: Skausmas yra ne tik jutimo organų, bet ir smegenų ypatybė. Nėra vienos rūšies dirgiklių, žadinančių skausmo pojūtį nėra skausmo receptorių. 4) Skonis Kaip ir lyta, skonis apima keturis pagrindinius pojūčius: a) saldu( liežuvio galiukas) b) rūgštu (per vidurį) c) sūrų (šonuose) d) kartu (gale) 5) Uoslė Kaip ir skonis, kvapas yra cheminis pojūtis. Kvapas negali būti išsklaidytas į paprastesnius kvapus. Yra kiti jutimai: kinestezijos, vestibiuliariniai (pusiausvyros), spaudimo, temperatūros. Tačiau jie nėra taip aiškiai susieti su konkrečiais sensoriniais organais. Jautrumas – tai jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklį ir jo kitimus. Mažiausias dirgiklio dydis, sukeliantis vos pastebimą pojūtį vadinamas ABSOLIUČIU ŽEMUTINIU SLENKSČIU. Dirgikliai, kurių dydis yra žemiau slenksčio, pojūčio nesukelia. Tokių nervų sistemą veikiantys, bet pojūčio nesukeliantys dirgikliai vadinami IKISLENKSTINIAIS. Didžiausias dirgiklio intensyvumas, galintis sukelti pojūtį, vadinamas ABSOLIUČIU AUKŠTUTINIU POJŪČIO SLEKNSČIU. Jutimo slenksčiai A) Rega: žvakės liepsna matoma už 48m. tamsią naktį. B) Klausa: rankinio laikrodžio tiksėjimas už 6,5 m. tyloje. C) Skonis: vienas šaukštelis cukraus 7,5l. vandens. D) Uoslė: vienas lašas kvepalų pasiskirstęs trijuose kambariuose. E) Lyta: musės sparnelio kritimas ant skruosto iš vieno metro aukščio. Adaptacija- jautrumo kitimas, kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių. Apercepcija – suvokimas, priklausantis nuo ankstesnės žmogaus patirties, bendrojo psichinės veiklos turinio ir individualių savybių. Dėmesys Dėmesys – tai psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties tam tikrais objektais. Funkcijos: a) Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitas. b) Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais. c) Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą. Rūšys: a) Nevalingas( nėra tikslo ir valios pastangų) b) Valingas ( yra tikslas ir valios pastangos) c) Savaiminis( yra tikslas, bet nėra valios pastangų) Ypatybės: a) INTENSYVUMAS – dėmesio sutelkimas į objektą, atsiribojimas nuo pašalinių poveikių. b) PATVARUMAS – patvarus toks dėmesys, kuris ilgesnį laiką nenutrūkstamai sutelktas į vieną dalyką ar darbą. Dėmesys svyruoja kas 1-5s. c) APIMTIS – objektų kiekis, kurį gali apimti žmogus vienu metu per trumpą laiką. d) PASISKIRSTYMAS – žmogus vienu metu gali atlikti skirtingus veiksmus, kiekvienam veiksmui skiriant dalį dėmesio. e) PERKĖLIMAS – sąmoningas, valingas ar nevalingas dėmesio objektų perkėlimas. Dėmesingumas – tai pastovi asmenybės savybė pasireiškianti dėmesio patvarumu, geru pasiskirstymu ir perkėlimu, atsparumu triukšmui ir sugebėjimu valios pastangomis reguliuoti savo dėmesį. Išsiblaškymo rūšys: a) nuolatinis b) laikinasis c) tariamas Suvokimas Suvokimo organizavimas ir pastovumas Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką objektų rinkinį. Tai suvokimo organizavimas. Organizavimo principai: A) fonas ir figūra B) objektų grupavimas Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų (nematome, kad iš tikrųjų jis pasikeitė). Tai suvokimo pastovumas. Figūrą mes sudarome todėl, kad ją sudarantys atskiri elementai grupuojami remiantis visumos organizavimo dėsniais: x) ARTUMAS : arti vienas kito esančius elementus jungiame į grupes arba suvokiame kaip tam tikrą figūrą. x) PANAŠUMAS: panašius pagal tam tikrą požymį(spalvą, stiprumą) elementus paprastai suvokiame kaip priklausančius tai pačiai figūrai. x) IŠTISUMAS : esame linkę suvokti ištisas linijas, o ne atskiras jų atkarpėles, kai tos linijos kertasi. x) UŽDARUMAS: įrėmintus,aiškiai uždarus elementus jungiame į bendrą. x) PAPRASTUMAS: suvokdami visumą, stengiamės sutelkti vaizduotę. Suvokiamas daikto dydis- tai atvaizdas tinklainėje, padaugintas iš suvokiamo atstumo, taigi nelengva apsirikti. Rūšys: a) Erdvės b) Laiko c) Judėjimo Erdvė Kiekvieną daiktą galima apibūdinti pagal jo: a) dydį b) formą c) reljefą d) vietą erdvėje e) nuotolį nuo kt objektų Sukcesyvinis suvokimas – daikto suvokiama regos ir kinestezinių jutimų sintezės proceso pagrindu. Simultaniškas suvokimas – forma suvokiama lytėjimu. Binokulinis suvokimas – kai žiūrint į daiktą abiem akimis jo vaizdas kiekvienoje jų šiek tiek skiriasi. Fiziologinė fuzija – kai žiūrint abiem akimis skirtingi vaizdai susilieja į vieną. Jų dėka suvokiame atstumą tarp daiktų ir reljefingumą. Akomodacija – akies lęšiuko išgaubtumo pakitimas, priklausantis nuo nuotolio iki daikto. Konvergencija – abiejų akių regimųjų ašių nukreipimas į objektą. Laikas Laikas – tai tikrovės reiškinių, trukmės, greičio ir nuoseklumo atspindėjimas mūsų sąmonėje. Pats mažiausias laiko tarpas, kai du dirginimus žmogus dar suvokia kaip atskirus, vadinamas kritiniu laiko intervalu. Laiko suvokimas priklauso nuo: a) nervinių procesų ritmingumo b) regos, klausos, kinestezinių pojūčių c) žmogaus aktyvumo d) išgyvenamų jausmų e) ateities įvykių f) individualių žmonių skirtumų Konstantiškumas – nepaisant pasikeitusių sąlygų laiką suvokiame kaip tokį patį. Judėjimo suvokimas – tai tikrovės daiktų perkėlimo erdvėje vaizdas, susidaręs mūsų sąmonėje. 1) AUTOKINETINIS judėjimas – atsiranda dėl akies obuolio mokrojudesių, dėl kurių šviesos taškas keičia savo vietą tinklainėje ir atrodo, kad nejudantis taškas ima judėti. 2) INDUKUOTAS judėjimas – kai atrodo, kad juda kitas daiktas, esantis arti judančiojo. 3) STROBOSKOPINIS judėjimas – kai susilieja greitai keičiamų objektų vaizdai. Iliuzijos – tai iškreipti ir neteisingi suvokimai/ kai juntamiem sensoriniam dirgikliam suteikiama visai kitokia prasmė. Mąstymas Mąstymas – tai yra jutimais nepažįstamų tikrovės reiškinių ar daiktų bei sudėtingų santykių pažinimo procesas/ atsakymo į klausimą ieškojimas. Svarbu: x) Mąstymo, kaip psichikos pažinimo proceso, esminis ypatumas yra tas, kad jis neatsiejamas nuo kalbos. x) Mąstymo organizacija ir keičia kitus pažinimo procesus, bet ir pats nuo jų priklauso. x) Pojūčiai, suvokiniai, vaizdiniai yra ankstesni už mąstymą. x) Jutiminiam pažinimui vystantis, sudėtingiausia jo forma- vaizdiniai – priartėja prie mąstymo. x-) Vaizdų vaidmuo ypač didelis todėl, kad jie patys nuolat kinta mąstant. Mąstymo rūšys: 1) Tai su kokiais objektais atliekamos mąstymo operacijos: a) veiksminis b) vaizdinis c) sąvokinis 2) Pagal problemos sprendimo būdus: a) loginis b) intuityvus 3) Pagal originalumo lygius: a) reproduktyvus b) kūrybinis Pagrindinės mąstymo operacijos: A) Analizė B) Sintezė C) Palyginimas D) Apibendrinimas E) Sisteminimas F) Abstrahavimas G) Konkretizavimas Mąstymo struktūra Mąstymui svarbiausia mąstymo turinys(žinios, informacija, mintys), kuris neapipavidalinamas tam tikromis formomis- sąvokomis, sprendimais,protavimu. Algoritmų panaudojimas – tai uždavinių sprendimas pagal iš anksto sudarytą programą, laikantis tikslių, lengvai suprantamų taisyklių rinkinio, operacijų atlikimo nuoseklumo. Bandymų ir klaidų būdas- kai žmogus tikisi problemų išspręsti įvairiais būdais, nors nėra įsitikinęs atliekamų veiksmų teisingumu. Euristinis kelias – tai optimalaus sprendimo varianto pasirinkimas ir iš visų galimų, o tik iš kai kurių alternatyvų, kitas atmetant. Mąstymo ypatybės a) Platumas: pasireiškia sugebėjimu aprėpti daug klausimų, kūrybiškai mąstyti įvairių mokslo praktikos sričių klausimais. b) Konkretumas: rodo sugebėjimus ne tik aprėpti klausimo visumą su pačiais bendriausiais jo bruožais, bet ir nepraleisti svarbių detalių, atskirų esminių momentų. c) Gilumas: pasireiškia mokėjimu įsigilinti į klausimo esmę. d) Savarankiškumas: pasireiškia sugebėjimu pačiam pamatyti sprendimo reikalaujantį klausimą ir pačiam rasti į jį atsakymą. e) Lankstumas: yra mokėjimas pakeisti numatytą sprendimą arba sprendimo būdą. f) Nuoseklumas: pasireiškia sugebėjimu laikytis tvarkos. g) Greitumas: reikalingas tais atvejais, kada žmogui reikia greitai apsispręsti. Išmokimas Išmokimas – tai elgesio pasikeitimas pasikartojant tai pačiai situacijai/ - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai, kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį. Išmokimo teorijos: A) Geštauto B) Bihevioristinė C) Kognityvinė A) Latentinis išmokimas- tai paslėptas, nepastebimas išmokimas, kuris iš tikrųjų vyksta/ - tai smalsumu paremta išmokimo rūšis, išmokstama remiantis prieš tai įgyta patirtimi, be jokio papildomo skatinimo. C) Bihevioristinės teorijos: x) Klasikinė sąlygojimo teorija ( I. Pavlovas) x) Operantinio sąlygojimo teorija (B.F.Skinneris) x) Socialinio išmokimo teorija (A.Bandura) Bihevioristai išmokimą apibūdina kaip ryšių tarp stimulo ir reakcijos kitimą. Pastiprinimas – tiek teigiamas, teik neigiamas visada sustiprina ar padidina ryšį. Kuo skiriasi klasikinis sąlygojimas nuo operantinio? z) Klasikinio sąlygojimo atveju, kad ir ką organizmas veiktų, kontrolinis dirgiklis eina prieš atsaką. z) Operantinio sąlygojimo atveju, kontrolinis dirgiklis- pastiprinantis arba baudžiantis- eina po veiksmo. Socialinio išmokimo teorija Socialinis mokymasis, konkretaus elgesio stebėjimas ir mėgdžiojimas dažnai yra vadinamas modeliavimu, nes žmonės modeliuoja savo elgesį, sekdami kitų žmonių elgesio modeliu. Žmogų galima išmokyti tinkamų elgesio būdų, juos rodant bei pastiprinant už tam tinkamą elgesį. Socialinių įgūdžių ugdymas paremtas socialinio išmokimo teorijos principais. Išmokimo stebint ypatybė yra ta, kad išmokstama be išankstinio mėginimo. Mokymosi stebint sąlygos: a) dėmesys b) išlaikymas atmintyje c) atgaminimas d) motyvacija Kognityvinė teorija J.Pigiat : išmokimą lemia naujų dalykų įsisąmoninimas, sąlygotas ankstesnės asmens patirties. Išmokimą parodo pakitęs elgesys tomis pat sąlygomis. Asmens intelektiniai sugebėjimai tobulėja jam ieškant pusiausvyros tarp to, ką jis dabar suvokia, žino bei supranta ir tarp to, ką jis įžvelgia naujame reiškinyje. Asimiliacija- naujos informacijos priderinimas prie naujų turimų pažinimo struktūrų. Akomodacija- tai turimų pažinimo struktūrų keitimas taip, kad jos atitiktų tai, aks suvokiama. Išmokimo rūšys: a) Imprintingas (tai gyvūnų naujagimių sugebėjimas pirmomis gyvenimo valandomis įsidėmėti tėvų ir kt artimų daiktų skiriamuosius požymius ir atitinkamas elgesio reakcijas) b) Pripratimas( tai reakcijos į dažnai pasikartojančius bet veiklai nereikšmingus įvykius.) c) Sąlyginiai refleksai d) Operatinis išmokimas e) Išmokimas pamėgdžiojant f) Latentinis išmokimas Įgūdis – labai gerai išmoktas veiksmas. Psichologijos kryptys A) Struktūralizmas: V.Vundtas Siūlė sąmonę skaidyt į elementus ir pagal asociacijos dėsnius sudarinėti sudėtingus psichinius derinius. B) Funkcionalizmas: V. Džeimsas Siūlė nagrinėti proto ir elgesio funkcijas prisitaikant prie kintančių aplinkybių. C) Biologinė kryptis: Aiškina kaip evoliucija bei paveldimumas veikia elgesį, kaip organizme perduodama informacija. D) Bihevioristinė kryptis: I.Pavlovas, B.Skineris, E.Torndaikas Tiria, kaip išmokstamos ir keičiamos reakcijos. Psichologija turi tirti elgesį, nes tik jį įmanoma tiksliai užfiksuoti. Bihevioristinės teorijos: • Klasikinė sąlygojimo teorija( Pavlovas) • Operantinio sąlygojimo teorija (Skineris) • Socialinio išmokimo teorija (Bandura) E) Geštalto kryptis: M.Vertchaimeris, K. Koffka, V. Kioleris, K.Levinas Akcentavo, jog pagrindinė psichikos ypatybė- organizuoti suvokiamą informaciją į tam tikras formas, konfigūracija. F) Psichoanalitinė kryptis: Z.Froidas -sąmonė, pasąmonė, ikisąmonė. - ID, Ego, Super ego. Dėmesys procesams, vykstantiems žmogaus pasąmonėje. Akcentuojamas seksualinis potraukis asmenybės vystymuisi. G) Kognityvinė kryptis: U.Neiseris, Brodbentas, Stenbergas, Piaget, Beck. Ypatingas dėmesys skiriamas pažintiniams procesams- suvokimui, atminčiai, dėmesiui, mąstymui. H) Socialinė-kognityvinė kryptis: Bandura. Modeliavimo sąvoka. Elgesį lemia abipusė įtaka tarp žmonių ir aplinkybių, suvokiant savo gyvenimo kontrolės pobūdį. -Kontrolės lokuso sąvoka (J.Rotter) - Išmoktas bejėgiškumas (M.Seligman) I) Humanistinė kryptis: A.Maslou, K.Rodžersas, G.Alportas. Asmenybe vientisa, unikali, nepakartojama. Jos elgesį lemia tik jai būdingas pasaulio suvokimas. Domėjimosi, kaip žmogaus siekia brandos ir savo tikslų įgivendinimo; kaip žmogus patiria ir supranta savo paties gyvenimą. J) Socialinė- kultūrinė kryptis: Tiria kaip elgesys ir mąstymas priklauso nuo situacijų bei kultūrų. K) Egzitencinė kryptis: Franklinas, R.May. Nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencinius klausimus:gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties. Išvados: Nė viena iš teorijų nėra teisingesnė už kitą. Jos papildo viena kitą. Afektai – greitai, staigiai kylantys stiprūs ir trumpalaikiai išgyvenimai. Aistra – stiprus, nuolatinis ir gilus jausmas, apimantis visą žmogų ir nulemiantis jo minčių ir veiksmų kryptį. Nuotaika – ilgiau arba trumpiau trunkantis išgyvenimas, emocinė būsena, kuri savotiškai nuspalvina visus kitus žmogaus išgyvenimus, požiūrį į aplinką, save ir savo veiklą. Stresas – nepgeidaujama emocinė būsena kylanti dėl žmogaus veiklai nepalankių sąlygų ir ją dažnai dezorganizuojanti. Frustracija – nemaloni psichinė būsena( slegianti įtampa, nerimas,neviltis, pyktis), atsirandanti dėl vidinių ar išorinių jėgų, kurios trukdo siekti tikslo. Proksemika – asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. Okuletika – žiūrėjimas tiesiai į akis, akių kontaktas. Psichologija – tai mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. / tai mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos reiškinius, dėsnius ir mechanizmus. Parapsichologija – tai pseudo mokslas, kuris tiria psichikos ir su jais susijusius reiškinius, antjutiminį, antgamtinį pasaulį ir iš dalies transcedentinius įvykius. Sąmonė – tai atviras ir tikras žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką bei reguliuoti savo elgesį. Savimonė – tai savęs išskyrimas iš aplinkos, savo fizinių ir dvasinių savybių supratimas. Pasąmonė – tai kurių veiksmo bei juos sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia. Filogenezė – gyvūnų rūšies istorinė raida. Ontogenezė – individualus organizmo vystymasis( vaiko raidos psichologija) Taksis – gyvūno kūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu, jo reakcija į fizinius ir cheminius poveikius. Refleksas – organizmo reakcija į gyvybiškai reikšmingą dirgiklį. Instinktas – automatiška psichikos forma, tai paveldėtas elgesio komponentas. Išmokimas – tai veiksmo ar elgesio suvokimas kartojantis situacijai, t.y. individualiosios patirties įgijimas. Krizė – tai laikotarpis, kai žmogus tampa labiau pažeidžiamas, vienokiu ar kitokiu psichosocialiniu nesklandumu. Raidos psichologija – tiria kaip keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui( nagrinėja fizinius, pažintinius ir socialinius pokyčius). Objektas – augantis žmogus. Koreliacija – tai statistinis ryšio matas, kuris parodo kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai. Teigiama koreliacija – rodo tiesioginį ryšį, t.y. abu reiškiniai ir didėja ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija – rodo atvirkštinį ryšį tarp kintamųjų. Eksperimentas – tai toks tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius. Priklausomas kintamasis – stebimas elgesys, veiksnys, kuris gali būti veikiamas kintančio nepriklausomojo kintamojo. Nepriklausomas kintamasis – eksperimento veiksnys, kuris yra tikslingai keičiamas. Placebas – neutrali medžiaga, kuri gali būti pateikiama eksperimento dalyviai vietoje tos, kuri yra paveiki. Neuromediatoriai – cheminės medžiagos, kurių pagalba yra perduodamas signalas tarp nervinių ląstelių. Refleksas – nervų sistemos nulemta atsakomoji organizmo reakcija į dirgiklį. Nervinis mechanizmas, kuriuos vyksta refleksas, vadinamas reflekso lanku. Nesąlyginis refleksas – stereotipinis reagavimas į biologiškai reikšmingus išorinius ir vidinius dirgiklius. Sąlyginis refleksas – organizmo reagavimas į biologiškai nereikšmingą dirgiklį taip pat kaip į reikšmingą, kai jie keletą kartų sutampa. Lobotomija – galvos smegenų kaktinių skilčių ir gumburo laidų perpjovimo operacija. Pojūčiai – jutiminio pažinimo procesai, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Jutimas – tai procesas, kai mūsų receptoriai ir nervų sistema fiziškai pateikia išorinę aplinką. Suvokimas – tai psichinis informacijos tvarkymas ir įprasminimas. Garsas – kinetinės energijos forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Jautrumas – tai jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklį ir jo kitimus. Adaptacija- jautrumo kitimas, kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių. Apercepcija – suvokimas, priklausantis nuo ankstesnės žmogaus patirties, bendrojo psichinės veiklos turinio ir individualių savybių. Dėmesys – tai psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties tam tikrais objektais. Dėmesingumas – tai pastovi asmenybės savybė pasireiškianti dėmesio patvarumu, geru pasiskirstymu ir perkėlimu, atsparumu triukšmui ir sugebėjimu valios pastangomis reguliuoti savo dėmesį. Sukcesyvinis suvokimas – daikto suvokiama regos ir kinestezinių jutimų sintezės proceso pagrindu. Simultaniškas suvokimas – forma suvokiama lytėjimu. Binokulinis suvokimas – kai žiūrint į daiktą abiem akimis jo vaizdas kiekvienoje jų šiek tiek skiriasi. Fiziologinė fuzija – kai žiūrint abiem akimis skirtingi vaizdai susilieja į vieną. Jų dėka suvokiame atstumą tarp daiktų ir reljefingumą. Akomodacija – akies lęšiuko išgaubtumo pakitimas, priklausantis nuo nuotolio iki daikto. Konvergencija – abiejų akių regimųjų ašių nukreipimas į objektą. Laikas – tai tikrovės reiškinių, trukmės, greičio ir nuoseklumo atspindėjimas mūsų sąmonėje. Pats mažiausias laiko tarpas, kai du dirginimus žmogus dar suvokia kaip atskirus, vadinamas kritiniu laiko intervalu. Konstantiškumas – nepaisant pasikeitusių sąlygų laiką suvokiame kaip tokį patį. Judėjimo suvokimas – tai tikrovės daiktų perkėlimo erdvėje vaizdas, susidaręs mūsų sąmonėje. Iliuzijos – tai iškreipti ir neteisingi suvokimai/ kai juntamiem sensoriniam dirgikliam suteikiama visai kitokia prasmė. Mąstymas – tai yra jutimais nepažįstamų tikrovės reiškinių ar daiktų bei sudėtingų santykių pažinimo procesas/ atsakymo į klausimą ieškojimas. Algoritmų panaudojimas – tai uždavinių sprendimas pagal iš anksto sudarytą programą, laikantis tikslių, lengvai suprantamų taisyklių rinkinio, operacijų atlikimo nuoseklumo. Bandymų ir klaidų būdas- kai žmogus tikisi problemų išspręsti įvairiais būdais, nors nėra įsitikinęs atliekamų veiksmų teisingumu. Euristinis kelias – tai optimalaus sprendimo varianto pasirinkimas ir iš visų galimų, o tik iš kai kurių alternatyvų, kitas atmetant. Išmokimas – tai elgesio pasikeitimas pasikartojant tai pačiai situacijai/ - tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai, kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį. Latentinis išmokimas- tai paslėptas, nepastebimas išmokimas, kuris iš tikrųjų vyksta/ - tai smalsumu paremta išmokimo rūšis, išmokstama remiantis prieš tai įgyta patirtimi, be jokio papildomo skatinimo. Asimiliacija- naujos informacijos priderinimas prie naujų turimų pažinimo struktūrų. Akomodacija- tai turimų pažinimo struktūrų keitimas taip, kad jos atitiktų tai, aks suvokiama. Įgūdis – labai gerai išmoktas veiksmas. Psichikos sutrikimas- elgesys, kuris yra netipiškas, trikdantis, neprisitaikantis ir nepateisinamas. Didžiausi sutrikimai, tokie kaip depresija ir schizofrenija, yra visiems bendri, tačiau kiti yra susiję su kultūra, pvz.: nervinė anoreksija ( Carson ir kt. 1988m.). Generalizuotas nerimas(nekontroliuojama įtampa). Panikos priepolis (stipri baimė, trunka keleta min.). Obsesijos – kompulsinis sutrikimas(vargina mintys ir veiksmai). Fobijos(nepaaiškinamai bijoma konkrečių objektų, situacijų). Schizofrenija – psichozinis sutrikimas, kada prarandamas ryšys su tikrove. Stresas – žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių ar stresorių poveikio(Salye, 1967m.). Endopsichinės postruktūrės susidarymą lemia vidiniai veiksniai. Ji asmenybės raidą ir elgesį sieja su nervų bei kitų vidaus procesų mechanizmais. Aprėpia procesus: suvokimą, mąstymą ir t.t. Egzopsichinės postruktūrės susidarymą lemia asmenybės santykiai su aplinka. Apima: interesus, polinkius. Astenikus(liesieji) – liesi žmonės su aštriais veido bruožais, stipria plaukų danga, ilgomis galūnėmis. Piknikus ( nutukę) – žemus, plačius žmones, linkusius tukti, trumpo kaklo bei galūnių, silpnesnės plaukų dangos. Atletikus (raumeningieji) – stambios kaulų sudėties. Akcentuacija – žymus nukrypimas. Psichopatija – labai žymus nukrypimas. Psichopatijos – tai asmenybės anomalijos, išsivysčiusios veikiant nepalankiems veiksniams. Psichopatams sunku prisitaikyti prie aplinkos. Nukrypimai – tai charakterio bruožai, kurie pasireiškia ypač ryškiai, o elgesys peržengia visuomenei priimtinas santykių ypatybes.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 5260 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
29 psl., (5260 ž.)
Darbo duomenys
  • Psichologijos konspektas
  • 29 psl., (5260 ž.)
  • Word failas 234 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt