Bendrosios kirčiavimo taisyklės ir jų taikymas

• Ilgojo skiemens pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar dvigarsiai, kurie, priklausomai nuo priegaidės, kirčiuojami dešininiu arba riestiniu kirčio ženklu.
• Jautrumas, degùs, sugertùvas, ùždaras, inžinieriùs (G. l.), dù
• Telefònas, òmas, jonas, technològas, atòmas
• À
• È
• Ì
• Ù
• Ò
•
ILGAS kirčiuotas skiemuo yra tas, kurio pagrindą sudaro ilgasis balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis
• Tvirtapradė priegaidė
• (Pabrėžiama staigiai krintanti skiemens pagrindo pradžia)
• Žymima dešininiu / ir kairiniu \ kirčio vietos ženklu
• Tvirtagalė priegaidė
• (Pabrėžiama laipsniškai kylanti skiemens pagrindo pabaiga)
• Žymima riestiniu kirčio vietos ženklu ~
láisvė
• láisvė
• spáusdinti,
• léisti,
• žíedas,
• júodas
• báltas, ámžius,
• lángas, kártis
• kélti, sémti,
• lénkas, gérti
• tìltas, kìmti
• pìnti, vìrti
• kùlti, stùmti,
• sekùndė, vidùržiemis
• zùiti
• laĩdas
• spaũdas
• kreipti
• sniẽgas
• Skuõdas
• balsas, kam̃štis
• lañkas, var̃žtas
• pelnas, lem̃ti
• leñktis, ver̃stis
• vilkti, kim̃šti
• giñti, kirtis
• pul̃kas, kumštis
• skuñdas, vidur̃kis
• išpuĩkti
• ai
• au
• ei
• ie
• uo
• al, am,
• an, ar
• el, em,
• en, er
• il, im,
• in, ir
• ul, um,
• un, ur
• ui
Žodžio galo kirčiavimo taisyklė:
• Žodžio gale ilgasis kirčiuotas skiemuo visada yra ilgas ir turi tvirtagalę priegaidę, išskyrus:
• - vienaskaitos ar daugiskaitos
• naudininkus;
• - sutrumpėjusias bendratis, kurių
• ilgoji forma turėjo tvirtapradę
• priegaidę;
• - liepiamosios nuosakos formas,
• kurios padarytos iš bendraties,
• turinčios tvirtapradę priegaidę.
Pavyzdžiai
• 1) naudininko formos
• 2) liepiamosios nuosakos formos
• 3) sutrumpėjusios bendraties formos
• 4) kai kurie nekaitomi prieveiksmiai, dalelytės, jungtukai
• jíems, sáu, mokiniáms, mán, aukštóms, tokióms
• neláuk (láukti), išléisk (léisti),rašýk (rašýti, kartók (kartóti,siū́k (siū́ti);
• láukt (láukti), griū́t (griū́ti),
• rašýt (rašýti), vért (vérti);
• jéi(gu), visái, gál, anót, bevéik, lýg, pusiáu, rytój, jóg, tiesióg, užúot, kíek, dár, rudenióp, vakaróp, nórs
Priešpaskutinis skiemuo
• 4
• 3
• 2
• 1
• Ž O D I S
Priešpaskutinio skiemens dėsnis
• Jei žodžio antrajame nuo galo skiemenyje yra tvirtagalė priegaidė arba šis skiemuo yra trumpas, tai šio žodžio tam tikros formos turės kirčiuotą galūnę (vnsk. įnaginkas, dgsk. galininkas, kartais vnsk. vardininkas ir vietininkas).
•
• Atvirkštinė:
• Jei žodžio vnsk. įnagininko ir dgsk. galininko formos turi kirčiuotą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!