Privalomosios skyrybos taisyklės ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės

Skyrybos taisykles sudaro dvi dalys: Privalomosios skyrybos taisyklės ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklės.
Jeigu citata sudaro autoriaus sakinio dalį, ji rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide, o taškas dedamas po kabučių: Apie švietimo įstaigų pavadinimus taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „jose reikia vengti nebūtinos informacijos“.
Pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Tikrai naujų laisvos skyrybos atvejų yra apie 10.
Leidžiama laisvai skirti modalinius žodžius, kurie pagal ankstesnes taisykles buvo neskiriami, o dabar gali būti išskiriami, jeigu norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Tai žodžiai: anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausiai, iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau, palyginti9, paprastai, paprasčiau, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau, tikriausiai, tiksliau, turbūt, veikiausiai, visų pirma.
Taip pat svarbus lyginamųjų posakių skyrybos punktas, leidžiantis skirti arba neskirti. Lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (ia), toks (ia) pat, šitoks (ia), koks (ia), kitoks (ia) ir pan., prie pat įvardinių prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir pan., gali būti išskiriami, jeigu norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Pvz.: Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) kaip atsakomybė, darbštumas.
Trys atvejai, kur pagal ankstesnes taisykles skyrybos ženklo nereikėjo, dabar jis gali būti rašomas.
1. Po žodžių vargu, kažin, prieš dalelytę ar, įvardį kas ir įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jeigu norima parodyti prijungimą. Pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs...
2. Kai prieš jungiamąjį žodį yra dalelytė, šalutinis dėmuo buvo neskiriamas (Nežinojo nei ką besakyti). Dabar dėmuo, prieš kurį eina dalelytė, gali būti neišskiriamas. Pvz.: Reikia mokėti(,) ir kaip pasakyti nelaimės ištiktam žmogui. Neišmaniau(,) net ką jam patarti(,) sutrikusi tylėjau.
3. Šalutinis sakinio dėmuo, kurį sudaro vienas santykinis įvardis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!