Bendravimas ir tarpasmeniniai santykiai

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame, kokias matome save ir mūsų aplinką. Mes turime būdų perteikti aplinkiniams savo požiūrį į juos, mūsų susidarytą nuomonę, susiformavusius vertinimus. Savo ruožtu iš kitų žmonių galime sužinoti apie tai, kaip mes patys atrodome iš šalies: ką kiti mano apie mus ir aplinkinį pasaulį. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių, t.y. tai, ką žmonės laiko svarbiausiu ir labiausiai vertina. O tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą, trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektinį, emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas bei tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. Todėl tada, kai bendravimas pasunkėjęs – nesiseka mums patiems arba pakankamų sugebėjimų neturi mūsų bendravimo partneriai – mūsų gyvenimas tampa sudėtingas, iškyla daug sunkumų ir problemų.
Darbe išskiriama tokia tyrimo objekto formuluotė – bendravimas ir tarpasmeniniai santykiai. Neapsiribojant tuo, kas pasakyta ir kas atsispindi temos pavadinime, bandoma detaliau apibūdinama bendravimą, jo rūšis ir bendravimo įtaka tarpasmeniniams santykiams.
Darbo tikslas –atskleisti ir apibrėžti bendravimą ir tarpasmeninius santykius.
6. paaiškinti tarpasmeninius santykius grupėse.
Darbe buvo panaudoti šie tyrimo metodai:
1. mokslinės literatūros analizė;
2. teksto struktūrinimas.
Bendravimas. Bendrasis apibūdinimas
Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Labiausiai bendravimas žmonėms buvo reikalingas dirbant. Čia reikėjo pasikviesti į pagalbą kitus žmones, kooperuotis siekiant bendrų tikslų, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų žmonių ketinimus ir veiksmus. Darbo ir kitų veiklos rūšių padiktuotas koordinacijos ir kooperacijos būtinumas ilgainiui suformavo sudėtingus bendravimo būdus ir įvairias priemones. Pradžioje žmonės, matyt, išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų...

Daugiau informacijos...