Bendradarbiavimas šiuolaikiniame mene

Įžanga Bendradarbiavimo trūkumas regione sumažina galimybę efektyviai ir pilnavertiškai integruoti europietiško lygmens mokymo praktiką. Šiuo metu tarpusavio mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių bei Šiaurės Vakarų Rusijos yra veikiau reti: regiono teatrologijos srityje veikia tik kelios mobilumo ir mainų sutartys. Projekto bendradarbiavimo tikslas – skatinti aktyvesnį dalyvavimą jau veikiančiose mainų programose (pvz., Socrates-Erasmus) ir inicijuoti intensyvų daugiaplanį bendradarbiavimo tinklą. Atsižvelgiant dabartinės teatrologijos situacijos ir projekto bendradarbiavimo aprašyme išvardintų poreikių, projekto bendradarbiavimo tikslai yra: (1) patirties ir žinių mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių teatro tyrimus ir teatrologijos programas vykdančių institucijų; (2) kritinė Baltijos ir Šiaurės šalių teatrologijos programų analizė ir jų kokybės gerinimas; (3) glaudesnis bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių bei Šiaurės Vakarų Rusijos;1 Baltijos ir Šiaurės šalių teatrologijos studentų ir dėstytojų mobilumą skatinančios ir aukštojo mokslo kokybę užtikrinančios europietiško lygmens mokymo praktikos integravimas. Projekto bendradarbiavimo tikslai atitinka mokymo kokybės užtikrinimo prioritetą: sėkmingai įgyvendintas bendradarbiavimo tinklas taps patirties ir idėjų apykaitos vieta bei užtikrins nenutrūkstamą kritinę analizę, įvertinimą, naują požiūrį į teatrologiją, kaip ir nuolatinę teatro studijų bei tyrimų kokybės raidą. Animacijos edukacinė programa “Sukurkime naują pasaulį” skirta animacinių filmukų kūrimui. Šios edukacinės programos pagrindas yra daugiasluoksnis ir jungtinis animacijos menas. Šioje meno rūšyje susiliejo visų menų pagrindai ir šaknys. Čia ir dailė, ir muzika, ir kinas, ir literatūra, ir vaidybos menų sintezė. 1. Bendradarbevimas šiuolaikiniame mene tikslai ir uždaviniai Bendradarbiavimo trūkumas regione sumažina galimybę efektyviai ir pilnavertiškai integruoti europietiško lygmens mokymo praktiką. Šiuo metu tarpusavio mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių bei Šiaurės Vakarų Rusijos yra veikiau reti: regiono teatrologijos srityje veikia tik kelios mobilumo ir mainų sutartys. Projekto bendradarbiavimo tikslas – skatinti aktyvesnį dalyvavimą jau veikiančiose mainų programose (pvz., Socrates-Erasmus) ir inicijuoti intensyvų daugiaplanį bendradarbiavimo tinklą.2 Vienas svarbiausių projekto bendradarbiavimo aspektų yra įkurti aktyvų, oficialų ir ilgalaikį bendradarbiavimo tinklą su akademinėmis Šiaurės Vakarų Rusijos institucijomis (Sankt Peterburgo teatrologijos institucijos). Projekte dalyvaujantys Pabaltijo ir Šiaurės šalių teatrologai privačiai bendradarbiauja su kolegomis iš Šiaurės Vakarų Rusijos, tačiau oficialus akademinis bendradarbiavimas dar nėra užmegztas. Neabejotina, kad, atsižvelgiant Rusijos teatro tradicijų įtakos Pabaltijo ir Šiaurės šalių teatrui, akademinių kontaktų Šiaurės Vakarų Rusijoje reikšmė pasitvirtins. Kita vertus, tarpusavio bendradarbiavimo tinklas paskatins tolimesnį Rusijos teatrologijos modelio įvairėjimą.3 Europos parko inicijuotas projektas Baltijos jūros regiono muziejų bendradarbiavimas: turizmas ir edukacija laimėjo PHARE 2001 Bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos konkursą. Šio daugiašalio projekto bendradarbiavimo partneriai: Louisianos modernaus meno muziejus (Danija), Wanås muziejus (Švedija), Naujojo meno muziejus (Estija), Pedvalės muziejus po atviru dangumi (Latvija) bei Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla (Lietuva). Svarbu plėtoti Baltijos jūros regiono šalių muziejų, eksponuojančių šiuolaikinį ir modernų meną, bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys skirtas edukacinės veiklos vystymui Lietuvos, Latvijos, Estijos muziejuose pasinaudojant Baltijos jūros regiono ES šalių senbūvių patirtimi. Kitas svarbus projekto bendradarbiavimo uždavinys – kultūrinio turizmo plėtros skatinimas ir meno muziejų kaip patrauklių kultūrinio turizmo objektų pristatymas. Plėtros įgyvendinimo metu  išleistas ir regiono šalyse išplatintas informacinis leidinys ir kompaktinis diskas apie Baltijos jūros regiono šalių šiuolaikinio ir modernaus meno muziejus; meno muziejų edukacijos specialistų patirtis ir rekomendacijos patalpintos internete; Europos parke sukurta mokymo bazė edukacinei veiklai vystyti. Nuo 1995 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, buvusiuose mažuosiuose Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 41). Šis XV – XVII a. architektūros paminklas buvo sukurtas sujungus penkias gotikos laikotarpio valdas. Šių pastatų rūsiai, I ir II aukštų mūrų sienų likučiai išlikę ir eksponuojami rūmų patalpose, o fasade atkurta XVII a. buvusių puošnių rūmų galerija su dviaukšte arkada kieme. Muziejus įkurtas 1926 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės – Mickevičiaus iniciatyva. 1936 m. muziejus veikė Valstybės teatre. Karo metu išblaškytą medžiagą 1957 m. perėmė Lietuvos teatro draugija. Nuo 1964 m. Teatro muziejus veikė kaip dailės muziejaus padalinys, atidarė pirmą savo ekspoziciją Trakų g. 2. Nuo 1992 m. tapo atskiru Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi su 6 skyriais – teatro, muzikos, kino, dailės, eksponatų apskaitos ir apsaugos bei biblioteka.4 Muziejaus tikslas kaupti, tirti ir populiarinti sukauptas teatro, muzikos ir kino istorines vertybes. Šiuo metu sukaupta 280 000 eksponatų. Seniausias – 1687 m. – Vilniaus mokyklinio teatro panegirika “Algirdas didysis Lietuvos kunigaikštis”. Muziejaus eksponatus sudaro nuotraukos, programos, afišos, scenografijos eskizai, maketai, sceniniai kostiumai, dekoracijų ir butaforijos detalės, muzikiniai instrumentai, gaidos, kūrinių rankraščiai, paveikslai, baldai, knygos, menininkų laiškai, prisiminimai, teatro lėlės. Greta ilgalaikių ekspozicijų parodų salėse nuolat veikia teminės, jubiliejinės parodos. Vilniaus gyventojai ir svečiai renkasi teatro, muzikos ir kino muziejų kaip laisvalaikio praleidimo vietą, nes čia vyksta įvairūs koncertai, spektakliai, filmų peržiūros. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyksta trys edukacinės programos vaikams ir jaunuoliams. 2. Benradarbiavimo šiuolaikiniame mene taikymo sritis Atsižvelgiant dabartinės teatrologijos situacijos ir projekto bendradarbiavimo aprašyme išvardintų poreikių, projekto bendradarbiavimo tikslai yra: (4) patirties ir žinių mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių teatro tyrimus ir teatrologijos programas vykdančių institucijų; (5) kritinė Baltijos ir Šiaurės šalių teatrologijos programų analizė ir jų kokybės gerinimas; (6) glaudesnis bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių bei Šiaurės Vakarų Rusijos;5 Baltijos ir Šiaurės šalių teatrologijos studentų ir dėstytojų mobilumą skatinančios ir aukštojo mokslo kokybę užtikrinančios europietiško lygmens mokymo praktikos integravimas. Projekto bendradarbiavimo tikslai atitinka mokymo kokybės užtikrinimo prioritetą: sėkmingai įgyvendintas bendradarbiavimo tinklas taps patirties ir idėjų apykaitos vieta bei užtikrins nenutrūkstamą kritinę analizę, įvertinimą, naują požiūrį į teatrologiją, kaip ir nuolatinę teatro studijų bei tyrimų kokybės raidą. Animacijos edukacinė programa “Sukurkime naują pasaulį” skirta animacinių filmukų kūrimui. Šios edukacinės programos pagrindas yra daugiasluoksnis ir jungtinis animacijos menas. Šioje meno rūšyje susiliejo visų menų pagrindai ir šaknys. Čia ir dailė, ir muzika, ir kinas, ir literatūra, ir vaidybos menų sintezė.6 Vaikai, užsiimdami animacijos kūrimu, turi puikią galimybę prisiliesti ir pajusti visų šių menų šaknis. Kurdami savo personažus, tonus, darydami lėlių filmų dekoracijas, lipdydami personažus ar konstruodami juos iš įvairių medžiagų mūsų edukacinės programos dalyviai gali puikiai pasijusti dailininkais. Suteikdami gyvybę šiems personažams, vaidindami su jais sugalvotas roles, moksleiviai įgyja pirmąją patirtį vaidybos arba aktoriaus mene. Juk dailininkas animatorius – tai pieštinio filmo aktorius. Įgarsindami savo filmus balsais, taip pat turi galimybę susipažinti ir su šia aktoriaus benradarbiavimo sritimi.7 Moksleiviai patys videokamera filmuoja savo filmų scenas, panaudodami kompiuterinę įrangą. Tai irgi nauja patirtis, leidžianti suvokti animacijos operatoriaus ir filmuotojo kūrybinių darbų esmę. Filmo montažas bei specialieji animacijos efektai suteiks nemažai žinių ir apie kino meno pagrindus bei ypatingąją animacijos specifiką. Pamokų, užsiėmimų metu turime galimybę peržiūrėti animacijos klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų geriausius animacinius filmus, sužinoti didžiųjų menininkų kūrybinių biografijų detales, jų pasiekimus, animacijos meno gimimo ir vystymosi etapus ir tiesiog istoriją. Programos užsiėmimų rezultatas, kaip paprastai, būna vaikų sukurtas filmas, kurį autoriai įsirašo į kompaktinius diskus ir gali parodyti savo draugams ir tėveliams. Juk visiems įdomu pamatyti vaiko kūrinėlį, kurį jis pats įgyvendino, pradedant scenarijaus parašymu ir baigiant filmo įgarsinimu.8 Edukacinių programų metu sukurti filmai vėliau rodomi mėgėjiškų filmų festivaliuose, kuriuose ne kartą buvo įvertinti prizais, ir Lietuvos televizijų programose. 3. Benradarbiavimo šiuolaikiniame mene principai Šiandieniame dinamiškame pasaulyje, kuriame įvairialypė kultūros sklaida įgyja naujų pavidalų ir peržengia politines sienas, šiuolaikinio muziejaus veikla nebeįsivaizduojama be tarptautinių ryšių ir institucinio bendradarbiavimo. Tačiau šiais laikais nebeužtenka tik užmegzti ir puoselėti bendradarbiavimo santykių su užsienio partneriais – tarptautinėje erdvėje reikia imtis kultūros diplomatijos, kuri duotų konkrečią ir apčiuopiamą naudą. Pavyzdžiui Edukacinė programa „Dailininko darbas teatre“ Pradėta įgyvendinti 2003 metais. Tai pažintis su scenografija. Ji skirta 5-12 klasių mokiniams bei meno mokyklų auklėtiniams. Programos tikslas – supažindinti su dailininko darbu teatre. Pirmiausia dalyviai susipažįsta su scenografijos paroda. Atsižvelgiant į grupės poreikius, pažymimi svarbiausi dailės raidos bruožai teatro mene, nurodomi žymiausi lietuvių dailininkai-scenografai. Praktinei užduočiai pasirinkta V.Šekspyro drama „Dvyliktoji naktis“. Programos dalyviai supažindindami su scenos įranga, dailininko butaforo darbu. Mokiniai pasirenka užduotis, aptariamos galimybės ir siūloma paimprovizuoti ir sukurti scenovaizdį ar kostiumą. Šiam darbui parengta maža teatro scena-maketas su besisukančiu ratu ir šviesos efektais. Medžiagos – įvairių formų medinės kaladėlės, kurias mokiniai nuspalvina ir iš jų scenoje-makete, „stato“ sumanytąjį scenovaizdį, nuspalvina ir pakabina galinę uždangą. Pabaigę darbą programos dalyviai nusifotografuoja prie savo kūrinio. Būtent tokią tarptautinių ryšių strategiją ir plėtoja 2009 m. įsteigtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, išaugęs iš Lietuvos dailės muziejaus, kuriame susiformavo ir tarptautinio bendradarbiavimo patirties pamatai.9 4. Šiolaikinio meno švietimo aspektai Pastaruoju metu pasaulyje net ir kultūros srityje ryškėja tarptautinių ryšių pragmatinis pobūdis. Šiuolaikiškos muziejinės institucijos nešvaisto savo potencialo, o tarptautinių santykių plotmėje siekdamos kokybiško ir brandaus bendradarbiavimo aiškiai formuoja tikslingą veiklos strategiją bei ieško jos įgyvendinimo formų. Kadangi muziejuje nėra skyriaus, organizuojančio edukacinę veiklą, šis darbas pagrįstas asmeniniu muziejininkų entuziazmu ir iniciatyva. Rengiančiųjų vykdančiųjų edukacines programas pagrindinis darbas – fondų tvarkymas, parodų rengimas bei mokslinis eksponatų tyrinėjimas. Betvarkydama profesionalių lėlių teatrų eksponatus pastebėjau, kad didžioji dalis pastatymų – liaudies pasakos ar jų interpretacijos, o vėliau net po kelis kartus šie spektakliai atnaujinami ir rodomi su didžiausiu pasisekimu.10 Edukacinėms programoms renkuosi lietuvių liaudies pasakas, kuriose užkoduota mūsų tautos išmintis bei patirtis. Pastebėjau, kad pasaka padeda vaikui išspręsti savas problemas, nugalėti kompleksus, labiau suvokti save ir supančią aplinką. Pasakų žiaurumą vaikai suvokia savaip – lyg dėsningumą, o griežtą bausmę raganai – kaip būtinybę pusiausvyrai atstatyti.11 Edukacinės programos “Liaudies pasakos lėlių teatre” vyksta gotiškuosiuose muziejaus rūsiuose įrengtoje patalpoje. Jos veikia nuo 2000 metų. Pradžioje parengiamas projektas . Dalyvaujame konkursuose, tikėdamiesi sulaukti lėšų pilnam projekto bendradarbiavimo įgyvendinimui. Ieškome dailininko, išmanančio lėlių kūrimą. Su juo aptarę vaikų amžiaus poreikius bei galimybes, planuojame tolesnius darbus. Ieškome reikalingų medžiagų, labdaros. Esu maloniai nustebinta siuvyklų, fabrikų geranoriškumu – dauguma įmonių mums suteikė atraižų bei siūlų labdarą. Iš gautų medžiagų, pagal dailininko eskizus, gaminame lėles ir scenografiją. Pagelbėja visas muziejaus kolektyvas. Pirmoji edukacinė programa skirta I – V klasių mokiniams. Tai pažintis su lazdelinėmis lėlėmis. Jai pasirinkau lietuvių liaudies pasaką “Sigutė”. Programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Pirmojoje, atsižvelgiant į vaikų amžių ir žingeidumą, trumpai papasakoju apie lėlių teatro atsiradimą, nužvelgiama istorija, aptariame, kokie specialistai lėles kuria, galimus lėlių valdymo būdus. Apžiūrima muziejaus eksponatų – lėlių bei scenografijos detalių parodėlė. Vaikai gali pavedžioti, pakilnoti lėles, atkreipiu dėmesį į sąlygiškumą lėlių teatre (žmogus ar paukštis didesnis už namą ). Iškyla daugybė klausimų, į kuriuos drauge ieškome atsakymų. Antrosios – praktinės dalies pradžioje seku pasaką. Užduotis vaikams – įdėmiai klausyti ir pagalvoti, kokį personažą kuris norės pasirinkti ir suvaidinti.12 Personažų pasirinkimas būna itin gyvas. Iš gausybės norinčių vaidinti parenku kukliausius, nedrąsiausius, abejojančius. Vaikai gauna dėžes su lėlių dalimis ir susirenka personažus. Einame į vaidinimui skirtą salę. Čia aptariame širmos paskirtį, galimybes. Po trumpos repeticijos vaidiname pasaką. Vaikai vaidindami gali improvizuoti dialogus. Jei neišdrįsta ar užmiršta – tai padaro tekstą skaitanti klasės mokytoja. Po vaidinimo, jei klasė didelė, žiūrovai keičiasi su “aktoriais” vietomis ir vaidina antrą kartą. Užsiėmimo pabaigoje aptariame kas labiausiai patiko, kas sekėsi sunkiausiai. Antroji lėlių edukacinė programa – tai muziejaus ir dienos centro “Šviesa” bendro projekto bendradarbiavimo rezultatas. Šio centro lankytojai – asmenys su proto negalia, pagal dailininkės užsakymą, priaudė ir primezgė rankdarbių, iš kurių buvo sukurtos dekoracijos bei lėlės.13 Šiai benradarbiavimo programai pasirinkau gyvulinę lietuvių liaudies pasaką “Jaučio trobelė”. Beruošdama projektą, išsiaiškinau, jog proto negalią turintiems žmonėms labiausiai tinka iš viršaus valdomos lėlės – marionetės, kad “aktorius” pasijustų svarbus, atsakingas, lyg jam skirto personažo valdovas. Šiems žmonėms svarbu apsirengti kostiumais, vaidinimo metu “pasislėpti” nuo žiūrovų akių. Vyko 5 repeticijos, kurių metu skaitėm pasaką, pasiskirstėm personažus, jaunuoliai mokėsi valdyti lėles, repetavo vaidinimą. Premjeros žiūrovai – kiti dienos centro lankytojai ir “aktorių” artimieji. Vėliau ši programa pritaikyta darželinukams bei pirmaklasiams. Trečioji lėlių edukacinė programa – “Nuo eskizo iki vaidmens” – tai ilgalaikė 1 – 7 klasių mokiniams skirta programa. Ji primena lėlių teatro būrelį ar studiją. Programa tęsiasi 7 – 10 užsiėmimus po 1 – 1,5 val. Pirmojo užsiėmimo metu vaikai supažindinami su lėlių valdymo būdais, aptariamos mūsų galimybės – t.y. – ką mes drauge galime padaryti.14 Pasirenkame pasaką. Toliau darbas vyksta pereinant visus spektaklio kūrimo etapus: 1. Skaitome pasaką ir ją aptariame, atpasakojame, išskiriame svarbiausius veikėjus, įvykius. 2. Piešiame personažų, scenovaizdžių eskizus. 3. Gaminamos lėlės papjė-mašė technika, jos spalvinamos , aprengiamos, parengiama scenografija. 4. Repeticijos. 5. Premjera. Benradarbiavimo eigoje prisireikia garso įrašų, šviesos efektų, kt. Viską bandome drauge su vaikais, atsižvelgdami į jų nuomones ir pasiūlymus. Prieš mėnesį rodėme premjerą – lietuvių liaudies pasaką “Apie du panašius brolius”. Esame pakviesti į vaikų teatrų festivalį “Bjaurusis ančiukas”, kuris vyks gegužės mėn. pabaigoje. Edukacinės programos vyksta pagal išankstinius užsakymus telefonu. Paprastai atkeliauja mokyklos klasė ar darželio grupė. Jei atvažiuoja iš užmiesčio ar kito miesto – priimame daugiau vaikų. Programą stengiamės pravesti per 1 pamokos laiką. Turintiems daugiau laiko – suteikiama daugiau informacijos – praplečiame ir teorinę, ir praktinę dalį.15 Tad jau savo veiklos pradžioje istorinės rezidencijos pobūdžio Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, atsižvelgdamas į savo misiją, užsibrėžė kelias tarptautinio bendradarbiavimo kryptis. Pirma, siekiama plėtoti ryšius su tomis kultūros ir muziejinėmis institucijomis, kurios tiesiogiai puoselėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą.16 Antra, norima užmegzti ir palaikyti abipusius santykius su muziejais, kurie veikia istorinėje Gediminaičių – Jogailaičių bei Vazų dinastijų erdvėje ir pristato bei aktualina su šių valdovų aplinka susijusį kultūros paveldą. Trečia, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas su tomis valdovų bei didikų rezidencijomis Lenkijoje, Italijoje ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, kurios turėjo diplomatinių, politinių ir kultūrinių ryšių su mūsų valstybe Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos klestėjimo (XV–XVII a. vid.) laikotarpiu. Ketvirta, siekiant iš užsienio kolegų semtis praktinės patirties, mezgami ryšiai su tipologiškai giminingais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais. Penkta, siekiama plėsti bendradarbiavimą su užsienio muziejais, bibliotekomis, kultūros institucijomis, kurių rinkiniuose saugomos praeityje iš Lietuvos išgabentos arba kitais būdais į svečias šalis patekusios nacionalinės vertybės. 5. Šiolaikinio meno veiksmų planas Nuo 2003 m. su Valdovų rūmų atkūrimu bei ekspozicijų rengimu susijusių Lietuvos dailės muziejaus padalinių organizuotų tiriamųjų ekspedicijų metu, taip pat vykdant Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams pavyko užmegzti profesinius ryšius su daugiau kaip 100 daugelio Europos šalių valdovų ir didikų istorinių rezidencijų, istorijos bei kultūros paveldą puoselėjančių muziejų ir kitų organizacijų. Neseniai įsteigtas Valdovų rūmų muziejus sėkmingai integruojasi į kultūros paveldo institucijų tarptautinius tinklus.17 Šiuo metu jau yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija), Varšuvos karališkąja pilimi – Nacionaliniu istorijos ir kultūros paminklu (Lenkija), Gardino pilyse įsikūrusiu Gardino valstybiniu istorijos ir archeologijos muziejumi (Baltarusija), Baltarusijos nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Feraros Esčių pilies muziejumi (Italija), netrukus planuojama sutartimis įteisinti santykius su Drezdeno rezidencine pilimi (Vokietija) ir kitais muziejais užsienyje.18 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM), Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos narys, o netrukus ketina tapti ir kitų tarptautinių organizacijų nariu. Mintis sukurti Edukacijos centrą kilo pritrūkus erdvių po stogu, kurios būtų skirtos mokymams, seminarams, konferencijoms. Na, o kad pastatas labiau primins skulptūrą nei tiesiog įprastinį statinį, abejonių taip pat nekilo, mat vienas iš svarbiausių Europos parko principų – dėmesys skulptūrų santykiui su landšaftu ir su kitais eksponatais. Šis – naujausias – G. Karoso kūrinys iš tiesų atrodo „kaip čia buvęs“. Jis idealiai pritampa prie aplinkos ir tampa neatskiriama jos dalimi. Pastatas taip harmoningai įkomponuotas, kad tiesiog susilieja su aplinka, jos neapkraudamas ir nieko iš jos nereikalaudamas.19  Pastatas unikalus savo forma. Iš vienos pusės jis primena žuvį, iš kitos – uolą, dar iš kitos pusės – tiesiog žolyte apželdintą žemės kauburėlį. Skulptūros-statinio gamybai panaudotas gelžbetonis, stiklas bei… žolė. Pasak autoriaus, kuriant pastatą, stengtasi išvengti nereikalingų detalių, todėl netgi langai čia – beveik be rėmų, stiklas liečiasi su betono siena. Vis dėlto, kad ir kaip išoriškai skulptūra įsilieja į landšaftą, pastato viduje – modernios ir erdvios patalpos su šildomomis grindimis bei visa reikalinga įranga. Po žeme įrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri užtikrina viduje vėsą bei gaivą.20 Šį originalų Edukacijos centrą sudaro trys aukštai, kurių pirmajame – viena salė, antrajame – dvi, o trečiajame – nedidelė biblioteka, į kurią lankytojus veda minimalistiniai elegantiški laiptai. 5.1.Sprendimai – kūrybos ir benradarbiavimo procese   Edukacijos centras – G. Karoso šešerių metų kūrybos ir benradarbiavimo rezultatas. Statinio kokybei bei patvarumui užtikrinti reikėjo įgyvendinti ne vieną technologinį sprendimą. Pvz., Edukacijos centras pastatytas ant požeminių vandens šaltinių, todėl buvo būtina įrengti sudėtingą drenažo sistemą, užtikrinti, kad drėgmė neprasiskverbtų į pastato vidų.  Nuo pat vaikystės pasitikdamas ir palydėdamas kiekvieną dieną, jaučiu nerimą dėl prabėgusio laiko prasmės. Intuityviai žinau, kad savo buvimą žemėje turiu įprasminti kažkuo nekasdienišku ir nebuitišku, tuo, kas yra aktualu ne tik man ir ne tik šiandien. Taip gimė mintis sujungti gamtą su žmogaus intelektu, perteikiamu meno kūriniais.Taip viename žemės lopinėlyje, kur palyginti neseniai buvo apleistas miškas ir pelkės, atsirado pirmieji amžinybės ženklai – skulptūros“, – pasakoja Europos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.21 1993 m. miškingoje teritorijoje greta Joneikiškių kaimo, kur visai netoliese yra geografinis Europos centras, buvo pastatytos pirmosios skulptūros. Tai buvo dešimties Gintaro pakviestų niekam nežinomų, dar tik bebaigiančių meno akademijas skulptorių iš Graikijos, Armėnijos, Suomijos, Vengrijos, Norvegijos, JAV ir Lietuvos kūriniai. Šiandien jie atrodo nepaprastai kukliai, palyginti su tuo gausiu derliumi, kurį subrandino vėlesnių simpoziumų dalyviai – garsūs menininkai iš viso pasaulio. Taip bėgant metams meno kūrinių diapazonas šioje vietoje plėtėsi – parkas po atviru dangumi virto tarptautiniu mastu vertinamu ir pripažįstamu kultūros centru, sulaukiančiu lankytojų iš viso pasaulio. Per šimtas čia stovinčių skulptūrų, atskleidžia ne tik individualios kūrybinės minties potenciją, bet ir neištrinamą nacionalinį savitumą. Vis dėlto ši visą pasaulį aprėpianti kultūrinė trajektorija nėra beribė, nes ji grąžina mus į pradžių pradžią – neišsemiamą ir erdvų gamtos lopšį.22 Gamta nėra tik fonas žmogaus kūrybai eksponuoti – čia ji lygiavertis turinys ir įkvėpimo šaltinis. Tuo įtikina ir naujausias Gintaro darbas, kurį jis pats vadina „pastatu-skulptūra“. Dinamiška jo forma, kuri atrodo it iškylanti ir vėl pranykstanti banga, nedalomai suaugo su kraštovaizdžiu. Autorius išduoda, jog šiam kūriniui atidavė šešerius metus. Iš tolo jis primena žole apžėlusią kalvą, tačiau priėjus artyn matyti įterptos stiklo plokštumos ir už jų boluojantys interjero fragmentai.23 Pasak Gintaro sudėtingas šio reprezentacinio pastato statybos procesas priminė milžiniškos skulptūros lipdymą, kai kūrinys formuojamas intuityviai, sekant efemeriška, jokiais matematiniais parametrais neapibrėžta vizija. Ją suvaldyti ir materializuoti padėjo medinių klojinių kreivės, tarp kurių liejant betoną, pamažu augo plastiškas kūnas. Iš pradžių jis glaudėsi prie seno pastato, tačiau dabar pastarojo nelikę nė ženklo, kadangi jį taip pat apgobė sustingusio betono klostės. Modernios konstrukcinės medžiagos ir skrupulingas rankų darbas leido neordinarinę idėją paversti originalaus dizaino kūriniu, ant kurio šį pavasarį prasikalė pirmoji žolė: specialus dirvos sluoksnis, dengiantis betono lukštą, slepia sudėtingą inžinerinę įrangą, kuri drėkina žolės paklotą, bei palaiko tinkamą mikroklimatą dviejuose pastato aukštuose. Šis statinys puikiai pritaikytas rengti konferencijoms, seminarams, susitikimams ir kitiems edukaciniams bei pramoginiams renginiams.24 Nors šio meninio projekto bendradarbiavimo koncepcija atskleidžia natūralių bionikos formų plastiką ir apeliuoja į nestandartinius estetinius kriterijus, ji išlieka aktuali ir nūdienos kontekste. Juk tai ne tik vieno iš architektūrinių žanrų išraiška, bet ir savitas meninis manifestas, leidžiantis ugdyti naują požiūrį į žmogaus galimybes ir jo atsakomybę prieš gamtą, visuomenę, save. Tai tarsi atsvara brutaliems urbanistiniams miesto peizažams, kurie kaskart vis labiau gąsdina dėl šiandieninių komercinių statybos mastų. Egzistuoja begalė alternatyvų leidžiančių kurti aplinką. Kurti taip, kad ji būtų humaniška, tauri, išskirtinė, kuri taptų ne skaudžia takoskyra, bet tvirta jungtimi, susiejančia mus su gamta, istorija, laikmečiu ir vienus su kitais.25 5.2.Benradarbiavimo šiuolaikiniame mene įgyvendinimas nacionaliniu (valstybės) lygiu Nors iš esmės atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija dar nepriima lankytojų, Valdovų rūmų muziejus įvairiose kitose kultūrinėse erdvėse plėtoja plačią veiklą ir tarptautiniu lygmeniu sistemingai bei nuosekliai įgyvendina nacionaliniam muziejui keliamus tikslus bei uždavinius. Glaudžiai bendradarbiaudamas su kolegomis Lietuvoje ir su daugeliu užsienio partnerių, jau per pusantrų veiklos metų surengė tarptautines parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“. Taip pat Valdovų rūmų muziejus kolegoms padėjo surengti tarptautinę parodą „Baltų menas“. Šiais metais rengiama Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo programą užbaigsianti tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“. Jos svarbiausias akcentas – 1910 m. lenkų dailininkų Zygmunto Rozvadovskio (Zygmunt Rozwadowski) ir Tadeušo Popielio (Tadeusz Popiel) nutapytas panoraminis Žalgirio mūšio paveikslas.26 Šiuo metu su partneriais taip pat rengiamos bendros muziejinės ir kitokios kultūrinės programos, įgyvendinami bendri švietėjiški ir moksliniai tiriamieji projektai, keičiamasi parodomis ir eksponatais, aktualia muziejine informacija, ikonografija, fotomedžiaga, specialistais ir patirtimi, konsultuojamasi rezidencijų atkūrimo, ekspozicijų įrengimo, muziejinių vertybių restauravimo klausimais, rengiant turizmo informacijos programas ir kt. Vykdydamas savo misiją, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su tarptautiniais partneriais bendradarbiauja ir tiesiogiai aktualindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldą bei rinkdamas medžiagą apie įvairių pasaulio šalių muziejuose esančias lituanistines vertybes. Šiuo metu jau sudarytos sutartys su kai kuriais muziejais dėl galimybės susipažinti su šiomis vertybėmis ir kaupti su jomis susijusią duomenų bazę Lietuvoje. Šiuo metu jau sukaupta vaizdinė ir tekstinė informacija apie 1000 vertybių, kuri bus panaudota ekspozicijose, taip pat publikuojama leidiniuose. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir pats aktyviai dalyvauja partnerių parodose užsienyje. 2010 m. vasarą išskirtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo istorija pristatoma Vokietijoje, Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejuje surengtoje parodoje „Rekonstrukcijos istorija – istorijos konstrukcija“ („Geschichte der Rekonstruktion – Konstruktion der Geschichte“). Joje demonstruojami vertingiausi ir žinomiausi įvairių pasaulio šalių istorijos bei kultūros objektai – praeityje buvę sunaikinti, o vėliau atkurti. 1997 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kokliai buvo eksponuojami Vokietijoje, o 2006–2007 m. paroda „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje“ apkeliavo penkių Lenkijos miestų muziejus.27 Siekdamas plačiai pristatyti mūsų šalies istoriją ir kultūros paveldą Lietuvoje bei užsienyje, mūsų krašto žmones supažindinti su užsienio šalyse esančia lituanistine medžiaga, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai jau dabar tampa svarbiu kultūros diplomatijos subjektu. Taip jis prisideda ir prie visos Europos istorijos, kultūros bei meno paveldo pažinimo, istorinės atminties, savimonės, pilietiškumo bendradarbiavimo, dvaro kultūros aktualinimo, estetinių pajautų lavinimo, svarbių tarptautinių ryšių, lygiagrečių procesų atpažinimo, bendros krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos suvokimo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip Rytų ir Vakarų civilizacijų paribio paveldo, daugiakonfesiškumo ir daugiatautiškumo pažinimo.28 5.3.Benradarbiavimo šiuolaikiniame mene veiklos sritys Tik pusantrų metų Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų plėtojama tikslinga tarptautinė veikla ateityje skleisis dar keliomis naujomis kryptimis. Bus ir toliau siekiama dar labiau aktualinti ir plėtoti ryšius su Baltarusijoje ir Ukrainoje esančiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų istorinėmis rezidencijomis bei muziejais, Švedijos, Vengrijos ir kitų Vidurio Europos kraštų kultūrinėmis institucijomis, taip pat su Topkapi rūmais (Turkija) bei Venecijos dožų rūmais (Italija).29 Puoselėjant ryšius su istoriniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštais, tikimasi papildyti šalies valstybingumo, diplomatijos, kultūros istoriją naujomis žiniomis, įgyti naudingos profesinės patirties ir pan. Iki šiol Lietuvoje nepakankamai plėtotas visokeriopas tarptautinis bendradarbiavimas su kai kuriomis Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valdovų rezidencijomis gali ne tik padėti užpildyti baltus istorijos lapus, bet ir atverti visai kitokias dvišalių santykių perspektyvas.30 2003 m. gegužes menesį buvo surengta pirmoji dvieju dienu trukmes konferencija „Muzieju edukacijos objektyve – modernus ir šiuolaikinis menas“. Aptariant šiuos abu renginius kaip logiškai vienas kita papildantI testinį procesa, galima išsamiau pagrIsti šiu metu benradarbevimo organizavimo, jo strukturos pobudį, charakterį, išryškinti tam tikrus panašumus ir skirtumus, argumentuoti kritinius pastebejimus. Tenka pripažinti, jog pernykštis projektas turejo aiškiai apibrežta koncepcija, išgryninta struktura, tiksliai apgalvota dienotvarke. Dvieju dienu benradarbiavimo trukmes užteko išklausyti lektoriu pranešimus, padiskutuoti, užmegzti kontaktus ir, kas labai svarbu, užtikrinti derama benradarbiavimo ritma, išlaikant pastovu auditorijos suinteresuotuma, imluma, loginį ir emocinį aktyvuma be nuovargio, nuobodulio simptomu.31 Projekto bendradarbiavimo koncepcijoje deklaruotas siekis „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!