Adorantų figūros akmens amžiaus Europos ir Rytų Baltijos regiono mene

Adorantai – taip vadinamos žmonių figūros, išreiškiančios garbinimo, dievinimo ar meldimosi aktą aukštesniąjai galiai [lot. adorans – garbinantis, dievinantis]. Šis adoracijos aktas atpažįstamas iš tam tikrų vaizdinių elementų žmogaus figūroje: kūno padėties ir dažniausiai – atitinkamo galūnių (paprastai rankų) vaizdavimo, pabrėžiančio bei sustiprinančio maldos įspūdį. Visgi priešistoriniame Europos mene adorantų gestai plačiai varijuoja: nuo stovinčių, klūpančių, sėdinčių figūrų, palenktos galvos pozicijos iki iškeltų abiejų rankų virš galvos arba plačiai išskėstų plaštakų, pirštų ir kt1. Būtent tokių antropomorfinių figūrų vaizdų, kurie dabar siejami su tam tikrais tuometiniais religiniais kultais ar apeigomis, mums paliko akmens amžiuje gyvenę protėviai. Žinoma, daugelis šių ženklų mums vis dar lieka ambivalentiški, tačiau iš tam tikrų atsikartojančių adorantų vaizdavimo kanonų daromos išvados, jog šios figūros neabejotinai susijusios su mūsų protėvių mitiniu bei religiniu pasauliu, kuris pradeda formuotis paleolito periode (50/30 tūkst. m. – 10 tūkst. m. pr. Kr.)2. Tad šiame rašto darbe gilinsiuosi į antropomorfinės dailės porūšį – adorantų vaizdus ant plokščių paviršių, jų schemas, taip pat skulptūrėles Europoje ir Rytų Baltijos regione, pradedant vėlyvojo paleolito periodu, nes jame pradeda ryškėti religinė protėvių sąmonė ir atrandamos pirmosios adorantų vaizdavimo užuomazgos.
Taigi, pirmoji rašto darbo dalis bus skirta ankstyviesiems adoracijos pavyzdžiams, aptiktiems Šiaurės ir Vakarų Europoje aptarti, o antroje dalyje bus gilinamasi į vėlyvesniuosius akmens amžiaus periodus – mezolitą ir neolitą. Šioje dalyje bus aptarti ne tik vakarinėse bei šiaurinėse Europos teritorijose rasti antropomorfiniai adoracijos kūriniai, bet ir Rytų Baltijos regiono dirbiniai, kuriuose, tikėtina, būtent vėlesniais akmens amžiaus laikotarpiais pradedama vaizduoti adorantų figūras. Pagrindinis šio rašto darbo siekis yra atrasti ir suprasti adorantų vaizdavimo schemas, greta stebėti, kaip jos keičiasi nuo vėlyvojo paleolito iki vėlyvojo neolito Europoje ir Baltijos kraštuose, bei pabandyti suprasti, kodėl apskritai imta vaizduoti besimeldžiančių žmonių figūras ir kodėl šis vaizdavimas tiek Europoje, tiek Baltijos regionuose suintensyvėja neolito laikotarpyje.
Meno vėlyvajame paleolite, dar vadinamo Ledynmečio menu (Ice...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!