Gotika mene

Tyrimo problemos. Šią temą pasirinkau, kadangi šis architektūros stilius man imponuoja labiausiai. Svarbiausia — gotikinio stiliaus specifiniai bruožai ir pastangos kuo įtikinamiau pavaizduoti Biblijos pasakojimo prasmę.
• Supažindinti su šio stiliaus atsiradimo istorija.
• Perteikti gotikinio stiliaus ypatybes.
Darbo struktūra. Pirmiausia trumpai aprašysiu gotikinio stiliaus istoriją, tada aptarsiu šio stiliaus du skirtingus laikotaroius — ankstyvąją gotiką ir didžiąją gotiką. Taip pat smulkiau aprašysiu gotikinio stiliaus požymius architektūroje, mene. Paminėsiu kaip yra vaizduojamos ydos bei dorybės gotikoje. Ir galiausiai aptarsiu mąstymo mokyklas viduramžiais, bei lietuviškąją gotiką.
Vienas akivaizdžių europiečių ekonomikos plėtros ženklų buvo įspūdingas gausėjimas akmeninių bažnytinių pastatų, kurie kilo visur, tapdami katedromis, vienuolynais ir parapijų bažnyčiomis. „Kaip rodo apskaičiavimai, vien Prancūzijoje, turėjusioje mažiau negu aštuonis milijonus gyventojų, tarp 1180 ir 1270 m. pastatyta aštuoniasdešimt katedros dydžio bažnyčių ir beveik penki šimtai abatijų“ (2; 147). Varžybos statyti ir perstatinėti bažnyčias, didesnes ir aukštesnes negu visos kitos, taip įsišėlo, kad iki XIII a. pabaigos tai galėjo rimtai pakenkti miestų ekonomikai. Šį XII a. statybos energijos proveržį lydėjo naujas meno stilius, kurį jo priešai XVII a., pavadino gotika.
Gotikos stilius - prancūziškos kilmės. Jis atsirado XII a. pirmoje pusėje, Paryžiaus regione, iki tol negarsėjusiame meno pasiekimais. Čia gotika metė iššūkį romaninio stiliaus įsigalėjimui. Be to, jos pradžią galime susiaurinti iki vieno žmogaus veiklos vienoje bažnyčioje. Nors naujasis stilius pirmąsyk pasirodė vienu metu trijose skirtingose vietose, geriausiai žinoma buvo karališkoji Šv. Dionyzo abatija į šiaurę nuo Paryžiaus. Abatas Sugeras, rūpinęsis bažnyčios vakarų fasado ir choro perstatymu 1137-1144 m., rodė Bažnyčios ir Kapetingų monarchijos bendradarbiavimo politikos pavyzdį. Šv. Dionyzo bei karaliaus sostą siejo glaudus ryšys. Karališkoji abatija buvo ne tik Prancūzijos karūnos saugotoja, bet ir savo bendravardžio šventojo Prancūzijos globėjo šventųjų relikvijų saugojimo vieta. Šv. Dionyzo abatijos vėliava, oriflama, buvo pripažinta visos Prancūzijos karalystės vėliava. Sugeras abatijos užmojus skatino visomis įmanomomis viešumo priemonėmis. Kaip sudėtines savo programos dalis, jis mecenavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!