Kubizmas mene

Referatas tema – kubizmas.
XXa. pr. daugelyje Europos šalių suklesti ypatinga moderniojo meno atmaina — avangardizmas. Avangardizmas, kaip rodo pavadinimas — kovingas, ankstesnes tradicijas laužantis menas, kultūros ir visuomenės permainų vedlys. Tai kolektyvinis menas, pagrįstas programomis, bendrais menininkų grupių veiksmais. Pirmoji europinio mąsto avangardizmo srovė buvo futurizmas. Vėliau sekė ne mažiau garsios netradicinio meno srovės: ekspresionizmas, impresionizmas, siurrealizmas, dadaizmas, kubizmas, egzistencializmas ir kitos.
Kubizmas– (lot. cubus – kubas) XX a. dailės kryptis. Tikrovės formos vaizduojamos geometrinių kūnų ir plokštumų kombinacijomis. Neigiama perspektyvos, šviesos bei šešėlių reikšmė.
Kubizmo judėjimas, prasidėjęs XXa. pr. Prancūzijoje, stilistiškai buvo vientisesnis už fovizmą. Ryškus jo gyvavimo laikotarpis baigėsi prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tačiau jo įtaka architektūrai ir taikomajai dailei buvo jaučiama beveik iki septintojo dešimtmečio. Literatūroje, architektūroje, teatre bei muzikoje kubizmas pasireiškė nežymiai arba iš viso nepasireiškė. Kubistai siekė sukurti naują erdvės koncepciją, atsisakė perspektyvos, objektus vaizdavo skaidydami juos į geometrizuotus struktūrinius elementus. Ši kryptis metė iššūkį realizmui ir oficialiojo saloninio grožio sampratai.
Dailė — tai šaka, kurioje kubizmas pasireiškė labiausiai. Kubizmo ištakos — Sezano kūrybos suformuota idėja, kad visas gamtos formas galima perteikti kaip rutulį, cilindrą ir kūgį. Kubizmo dailei įtaką darė ir apibendrintų formų, stiprios meninės išraiškos Afrikos negrų skulptūra. Šiai meninei krypčiai būdingos geometrizuotos formos, kurios susmulkinamos, išnarstomos į smulkiausius elementus parodant daiktą keliais rakursais. Kubistinis paveikslas prieš mus iškyla visa suskaidytos formos įvairove: „...Skirtingus to paties daikto profilius, skirtingus rakursus reikia lyg puslapius „versti“ vieną po kito, kad tai, kas pavaizduota, galiausiai atsiskleistų drobėje visa profilių įvairove, o kartu ir nauju spalvingumu bei plastika“. Tai meno kryptis, kurią visų pirma domino forma, todėl dailininkai nepripažino spalvos reikšmės ir daugelyje darbų rėmėsi tik šviesa ir šešėliais. Dailininkų kūriniuose dominuoja įvairių tonų rudos, pilkos, žalios spalvos. Pagrindinė tematika — portretai, kuriuose ieškoma ne tiek būdingų žmogaus bruožų, kiek geometrinės struktūros; taip pat natiurmortai, kurie labiausiai tinka geometrinių plokštumų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!