Baudžiamojo proceso trukmė

SANTRAUKA Šiuolaikinis baudžiamasis procesas turi būti efektyvus, tačiau kartu išlikti greitas ir ekonomiškas, kad teisingumas būtų įvykdytas, nusikalstama veika greitai atskleista, o kaltas asmuo nubaustas. Supaprastinto baudžiamojo proceso sąvoka jau pati savaime suponuoja tai, jog toks procesas yra paprastesnis ir turėtų padėti efektyviau atskleisti nesudėtingas nusikalstamas veikas. Baudžiamasis procesas diferencijuojamas ir supaprastintas baudžiamasis procesas įstatymo leidėjų yra suformuojamas remiantis iš emės dviem aspektais: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu (išreikštu atitinkama sankcija baudžiamąjame įstatyme) ir reikalingo atlikti tyrimo sudėtingumu. Bylose, kurios nereikalauja sudėtingo tyrimo ir nekelia didelio pavojaus visuomenei, procesas gali būti supaprastinamas. Toks procesas, kuris įstatymo numatytais atvejais vyksta nesilaikant įprastinių proceso formų reikalavimų ir kurio metu siekiama, kad nuo proceso pradėjimo iki jo pabaigos praeitų kuo mažiau laiko, vadinamas supaprastintu baudžiamuoju procesu. Supaprastintas baudžiamasis procesas bylose, kurios nekelia didelio pavojaus visuomenei, leidžia nesilaikyti įprastų proceso formų reikalavimų ir nusikalstamą veiką atskleisti nuo proceso pradėjimo iki jo pabaigos praėjus kuo mažiau laiko. Todėl supaprastintame procese pasiekiamas greitas nusikalstamos veikos atskleidimas, kaip vienas iš baudžiamojo proseso paskirties elementų. Svarbus baudžiamojo proceso principas - proceso greitumas. Šio principo įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme ir nuoseklaus jo įgyvendinimo reikalauja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys Teismo baudžiamuoju įsakymu galima užbaigti daugiau nei 2/3 visų Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų tyrimų, o bausmės, palyginus su pagreitintu procesu, skiriamos švelnesnės, kadangi teismo baudžiamuoju įsakymu neskiriama laisvės atėmimo bausmė. Vienas didesnių skirtumų nuo Lietuvos supaprastinto proceso yra tas, jog Vokietijoje prokuroras gali kreiptis į teismą tiek žodiniu, tiek rašytiniu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Tokią galimybę numato Vokietijos BPK 417-418 str. nesurašius kaltinimo raštu, yra galimybė jį išdėstyti žodžiu teisiamojo posėdžio metu, tai įrašant į posėdžio protokolą. Tuo tarpu, pačiam teisminiam nagrinėjimui jau galioja įprasto baudžiamojo proceso taisyklės. Teisme gynėjo dalyvavimas nėra privalomas. Pagal 418 str. 4 d. gynejas paskiriamas tik jeigu gresia ne mažesnė nei 6 mėn laisvės atėmimo bausmė. SUMMARY This work aim – to clear criminal process optimization possibilities in Lithuania. Work tasks – to analyze criminal process duration theoretical and practical points; to identify criminal process optimization problems in Lithuania; to make improvement options for the simplified criminal process optimization in Lithuania. Work hypothesis – better pre court investigation leads to criminal process optimization possibilities. Modern criminal process must be effective and at the same time remain fast and economical, that justice would be cleared. Simplified criminal process concept itself implies that process should be simpler. Simplified criminal proceedings in cases those do not pose a significant risk to the public allows exemptions from the normal process forms. Work research has showed that addopting simplified criminal process when clearing serious and very serious crimes could be not good because of possible mistakes could be made. An important principle of criminal proceedings - the process quickness. This principle is important in solving law cases, therefore, our theoretical study and practical research showed that criminal order is more efficient simplified criminal procedure. Quick criminal process as a simplified criminal proceeding form is different from normal criminal process that all processing steps are the same in simplified criminal process comparing with normal criminal process, but in quick criminal process all efforts are based on faster each step clearing. Criminal research is limited in time in quick criminal process. Lithuanian criminal process criminal order, same, as similar simplified criminal process forms in the other countries, is based on conception that the case could be cleared without investigation in the Court where all criminal process principles and processing warranties should be handled. Such decision for the proceedings with criminal order could be made only based on suspect person confirmation. When analyzed verbal process changing to written, research has showed that efefctive implementation of written process in civil matters could be good background for such process proceeding in the criminal cases. It is quite clear that there are certain human rights protection limits which can not go beyond the written process. For clearing this question, criminal process principles have been analyzed in this work. Our theoretical and practical research also has showed and approved our work hypothesis that pre court investigation effective proceeding is very important in the criminal process optimization. Criminal process is differentiated and simplified criminal process is formulated by two aspects: the severity of the offense and criminal research complexity. In our work we have showed that even in more complicated offense cases simlified criminal process could be addopted. And that is very important to proceed full and effective criminal research in the cases then. One of the bigger differences in Lithuanian simplified criminal process comparing it with German process is that public prosecutor can apply to the court both verbal and written statements for the case proceedings. Despite the fact that every person has the right to faster criminal process, however, it should be emphasized that any process requires an appropriate time. Every case dealing with two competing interests: the person's right for quick process and the need to make the right decision, which is not possible without full and objective investigation of the case. Our research tasks were made in this work: to analyze respondents views into criminal process accelerating points; to discuss possibilities for making simplified criminal process better in reality; to show criminal process improvement opportunities. In our work research we have researched some important points. Many respondents pointed that criminal order is mostly effective option for the simplified criminal proceeding in Lithuania for the moment. Also respondents have indicated that the main point for criminal process optimization is making better possibilities for such optimization. We should point also that mostly all respondents had good knowledges about criminal process optimization and they have indicated also that courts work in the past 5 Years has became better, so, we could make conclusion that one of the points for better courts working is simplified process adopting in Lithuanian criminal process, still, many problems should be solved in the future. More cases are cleared every Year in Lithuania when using simplified criminal process. ĮVADAS Temos problema. Kalbėdamas apie baudžiamojo proceso paskirtį, įstatymų leidėjas numato, kad viena iš tokio proceso siekiamybių turi būti greitas nusikalstamos veikos atskleidimas. Nors kiekvienas ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas ir kiekviena baudžiamoji byla nagrinėjama laikantis tam tikrų įstatymų nustatytų reikalavimų, vis tik, tam tikrais atvejais leidžiama privalomų proceso veiksmų atlikimo sąlygų ar tų veiksmų nuoseklumo nesilaikyti, jeigu, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti įmanoma nustatyti byloje tiesą bei tinkamai užtikrinti proceso dalyvių teises nesilaikant įprastiniais atvejais privalomų proceso veiksmų. Paprastai toks kai kurių proceso veiksmų praleidimas leidžia procesą paspartinti ir greičiau pasiekti procesui keliamus tikslus. Baudžiamasis procesas diferencijuojamas ir supaprastintas baudžiamasis procesas įstatymo leidėjų yra suformuojamas remiantis iš emės dviem aspektais: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu (išreikštu atitinkama sankcija baudžiamąjame įstatyme) ir reikalingo atlikti tyrimo sudėtingumu. Bylose, kurios nereikalauja sudėtingo tyrimo ir nekelia didelio pavojaus visuomenei, procesas gali būti supaprastinamas. Toks procesas, kuris įstatymo numatytais atvejais vyksta nesilaikant įprastinių proceso formų reikalavimų ir kurio metu siekiama, kad nuo proceso pradėjimo iki jo pabaigos praeitų kuo mažiau laiko, vadinamas supaprastintu baudžiamuoju procesu. Problema yra supaprastinto baudžiamojo proceso optimalus taikymas, efektyvaus ikiteisminio tyrimo vykdymas ir supaprastinto baudžiamojo proceso formos parinkimas – pagreitintas procesas ar baudžiamasis įsakymas. Temos aktualumas. Pasak A. Naveros ir kt., „nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, vis dėlto būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko. Kitaip tariant, kiekvienoje byloje susiduriame su dviem konkuruojančiais interesais: asmens teise į greitą procesą ir poreikiu priimti teisingą sprendimą, kuris neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir (ar) išnagrinėjimo. Ieškant pusiausvyros tarp šių interesų, reikia turėti omenyje, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą.“1 Antra vertus, kaip išskiria R. Jurka, „natūralu, kad, kalbant apie rašytinio proceso plėtros galimybes civilinėse ir administracinėse bylose, kyla klausimas, kodėl tokios iniciatyvos iki šiol aplenkė baudžiamąjį procesą? Visiškai aišku, kad egzistuoja tam tikros žmogaus teisių apsaugos ribos, kurių rašytinis procesas negali peržengti. Kokios jos, kaip arti ar toli nuo tos ribos yra Lietuvos baudžiamojo proceso teisės principinės nuostatos, numatančios plačias žodinio ir labai retas rašytinio proceso išimtis, galima atsakyti tik išanalizavus ir įvertinus atitinkamų baudžiamojo proceso principų turinį, jų darną, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją.“2 Aktualu nagrinėti ir baudžiamąjį įsakymą, kaip vieną iš baudžiamojo proceso supaprastinimo būdų. Pasak R. Jurgaičio, „Lietuvos baudžiamojo įsakymo procesas, kaip ir jam artimos užsienio supaprastintos baudžiamosios procesinės formos, yra paremtas koncepcija, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra įgyvendinama be bylos nagrinėjimo teisme, kur laikomasi visų baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų.“3 Darbo tikslas – nustatyti baudžiamojo proceso optimizavimo galimybes Lietuvoje. Darbo uždaviniai: • Analizuoti baudžiamojo proceso trukmės teorinius ir praktinius principus. • Išskirti baudžiamojo proceso optimizavimo problemas Lietuvoje. • Pateikti teisinių priemonių tobulinimo galimybes optimizuojant baudžiamąjį procesą Lietuvoje. Hipotezė – ikiteisminio tyrimo efektyvesnis vykdymas sąlygoja baudžiamojo proceso optimizavimo galimybes. Darbo metodai - specialiosios literatūros, teisinės informacijos, bylų analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa. Išanalizuota literatūra pagal tyrimo objektą: filosofinė, sociologinė, teisinė ir kt., siekiant gauti išsamią informaciją analizuojamų problemų požiūriu. I. BAUDŽIAMOJO PROCESO TRUKMĖS TEISINIAI PRINCIPAI I.1. Baudžiamojo proceso optimizavimo būdai Lietuvoje Svarbus baudžiamojo proceso principas - proceso greitumas. Lietuvos Aukščiausiojo Tiesmo senatas apibrėžė, kad „šio principo įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme ir nuoseklaus jo įgyvendinimo reikalauja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys: Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kurio 14 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė būti teisiamam be nepateisinamo delsimo; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurios 47 straipsnio 2 dalyje numatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per priimtiną laiką. Proceso greitumo principas įpareigoja teisėsaugos institucijų pareigūnus ir teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Šio principo nesilaikymas ne tik pažeidžia BPK 1 straipsnyje numatytą reikalavimą, bet ir sukelia teisinius padarinius: Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Lietuva padarė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto "įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo" tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pažeidimą bylose Šleževičius prieš Lietuvą, Meilus prieš Lietuvą, Girdauskas prieš Lietuvą.“4 Pasak R. Merkevičiaus, „apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) ir Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – LApT) jurisprudenciją, aukščiausieji Lietuvos bendrosios kompetencijos teismai diskutuoja ir respektuoja vieną (vienintelę) baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės į tinkamą baudžiamojo proceso trukmę užtikrinimo („kompensacijos už pernelyg ilgą proceso trukmę“) priemonę – bausmės švelninimą: sankcijos minimumui artimos bausmės paskyrimą ar baudžiamosios teisės normos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės neskyrimą, ją pakeičiant švelnesne bausme – pinigine bauda. Šiandienę Lietuvos teismų praktiką šiuo klausimu rodo LAT 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 2K-7-45/2007. Šioje nutartyje, remiantis konstitucine jurisprudencija, visų pirma primenama, kad „teisingumo principas yra neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Toliau nutartyje pabrėžiama, kad baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).“5 Tačiau, kaip išskiria A. Navera ir G. Jurgelaitienė, „iš esmės galima būtų daryti prielaidą, kad kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė bus pateisinta. Iš esmės taip ir yra, tačiau tai nereiškia, kad esant sudėtingai bylai, ją galima tirti ir nagrinėti kiek panorėjus, o faktiškai iki sueis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Teismas dažnai atsižvelgia į bylos sudėtingumą, tačiau nepaisant to, įvertinęs proceso trukmę ir nustatydamas nepateisinamus valstybės delsimus, pripažįsta įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą. Tokie yra daugelio bylų prieš Lietuvą aspektai. Kita vertus, yra ir tokių atvejų, kai baudžiamųjų bylų dėl sukčiavimo apimtis ir sudėtingumas gali patesinti ilgą procesą. Tačiau tokia išvada daroma tik tuo atveju, kai netinkamai organizuojant procesą jis nevilkinamas. Per ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisinės gynybos priemonės pripažįsta įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą. Vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jos aspektai. Sudėtingumas gali būti susijęs tiek su fakto, tiek su teisės klausimais. Teismas be kita ko atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, tariamai padarytų nusikalstamų veikų skaičių, kaltinamųjų skaičių, įrodymų kiekį bei jų rinkimo sudėtingumą. Kalbant apie teisinius bylos aspektus, reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, šalies politinės ir (ar) ekonominės sistemos reformos, kelių procesų tarpusavio sąryšis, kelių bylų sujungimas, iškylančių teisės klausimų sudėtingumas ir kt.“6 Antra vertus, pasak R. Jurgaičio, „Lietuvos baudžiamojo įsakymo procesas, kaip ir jam artimos užsienio supaprastintos baudžiamosios procesinės formos, yra paremtas koncepcija, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra įgyvendinama be bylos nagrinėjimo teisme, kur laikomasi visų baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų. Toks atsisakymas nagrinėti teisme gali būti grindžiamas tik įtariamajam (kaltinamajam) sutikus. EŽTT byloje Deweer prieš Belgiją pabrėždamas teisės į bylos nagrinėjimą teisme svarbą, kartu konstatavo, jog teisė į teismą baudžiamosiose bylose nėra absoliuti, jog tam tikrais atvejais kaltinamojo teisės į sąžiningą bylos išnagrinėjimą teisme atsisakymas pats savaime nėra laikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTK) pažeidimu, jei tai yra nenuginčijamai naudinga tiek pačiam kaltinamajam, tiek teisingumui vykdyti.“7 R. Jurgaitis, nagrinėdamas baudžiamojo įsakymo procesą, taip pat išskyrė, jog „Baudžiamojo įsakymo procese nesant teisiamojo posėdžio labai apribojamas baudžiamojo proceso principų, pirmiausia tokių, kaip rungtyniškumas, tiesioginis įrodymų nagrinėjimas, žodiškumas, viešumas, taikymas. Nepaisant to, baudžiamojo įsakymo procese ypač svarbu yra tai, kad prokuroro iniciatyvai užbaigti procesą šio supaprastinto proceso tvarka yra reikalingas įtariamojo sutikimas. Todėl kai kurie autoriai teigia, kad šiai procesinei formai yra būdingas „suspaustas“ rungtyniškumas, nes įtariamajam nesutikus yra atliekama įprasta rungtyniška nagrinėjimo teisme procedūra. Šia prasme Lietuvos baudžiamojo įsakymo procesas, skirtingai nei kai kurių kitų valstybių panašios procesinės formos, įtariamajam (kaltinamajam) suteikia dvigubą garantiją, nes remiantis BPK 422 straipsniu jis gali pareikalauti nagrinėti teisme ir tada, kai jis nesutinka su priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, šioje supaprastintoje baudžiamojoje procesinėje formoje derinant dispozityvų ir imperatyvų reguliavimo metodus, prioritetas suteikiamas pirmajam iš jų. Tai pasireiškia tuo, kad baudžiamojo proceso principų taikymas priklauso nuo baudžiamojo proceso dalyvių valios.“8 R. Ročys, nagrinėdamas kaltinamojo pareigą motyvuoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, apibrėžė, jog „įtariamasis, išreikšdamas laisvą valią dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, argumentuotai (netgi ir tuo atveju, kai įtariamasis sutinka su prokuroro siūloma bausme) pareiškia savo nuomonę dėl bausmės, todėl leidimas pateikti nemotyvuotą prašymą (t.y., reikalavimo paaiškinti, kodėl kaltinamasis nesutinka su savo pačio argumentuota nuomone ir atitinkančią jo nuomonę teismo paskirta bausme, nebuvimas) sudaro sąlygas vilkinti procesą. Prokuroras privalo supažindinti įtariamąjį su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, įtariamasis laisva valia gali sutikti su tokia supaprastinta baudžiamąja procesine forma, išreikšti ne/pritarimą prokuroro siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui (kuris gali būti išdėstomas tiesiog žodžiu „Pritariu“) ir detalizuoti šį (ne) pritarimą, argumentuotai išreikšdamas motyvuotą nuomonę: „Per 7 dienas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuroras, išsikvietęs įtariamąjį, turi raštu jam pranešti apie prokurorui suteiktą galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime turi būti nurodyta šio proceso tvarka ir pasekmės, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat turi būti užfiksuota įtariamojo nuomonė. Įtariamasis (savo ranka) galėtų įrašyti: kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; tam pritaria ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos baudos dydžio; Aiškinantis, ar įtariamasis sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, įtariamajam turi būti išaiškinami sutikimo padariniai, t.y., turi būti pasakoma, kad tokiu atveju teismas jam baudą paskirs tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga; „Kaltinamasis taip pat turi įvertinti tokį prokuroro sprendimą ir iš to kylančias teisines pasekmes.“9 Išskiriant atskiras bylas, paminėtina baudžiamoji byla Nr. 1-1138-659/2010, nagrinėta Klaipėdos apylinkės teisme, kur „Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, 2010 m. spalio 13 dieną nusprendė R.D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei paskirti: - pagal Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį - 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą; - pagal Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį - 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą. Paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo, nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.“10 Analizuojant žodinio proceso keitimą į rašytinį, išskirtina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Rasos Gudžiūnienės nuomonė, jog įsigaliojus CPK pataisoms, „bylų nagrinėjimas akivaizdžiai paspartėjo, kadangi anksčiau bylų posėdžiai dažnai neįvykdavo, nes proceso dalyviai negalėdavo tą dieną dalyvauti posėdyje arba jie tiesiog neatvykdavo į posėdį apie tai nepranešę iš anksto. Ir advokatai, ir byloje dalyvaujantys asmenys dažnai prašydavo atidėti bylos nagrinėjimą. Tad šiuo metu, kai posėdžiai beveik nerengiami, ši proceso atidėjimo priežastis automatiškai išnyksta. Teismuose apeliaciniai procesai vyksta greičiau ir sklandžiau. Iš principo jie išvis neužtrunka, sutaupoma laiko, o proceso dalyvių teisės, be abejo, užtikrinamos lygiai taip pat kokybiškai. Teisėjas ar teisėjų kolegija prieš nagrinėdama bylą turi susipažinti su bylos medžiaga nepriklausomai nuo to, ar byla bus nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka. Susipažinimas su byla, jos aptarimas, procesinio dokumento surašymas ir kiti bylos nagrinėjimo elementai išlieka, tačiau išnyksta momentas, kai visi susirenka į salę ir proceso dalyviai yra „fiziškai“ išklausomi. Yra nuomonių, kad rašytinis procesas neva neužtikrina šalių teisės į viešą teismo procesą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog svarbiausia, ar byloje dalyvaujančių asmenų teisės rašytiniame procese nėra susiaurinamos. Tai, kad posėdis nevyksta žodine tvarka, dar nereiškia, jog procesas nėra viešas. Pagal CPK apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, laikomasi CPK įtvirtintų proceso principų. Rašytinis procesas tiesiog leidžia bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų.“11 Taigi, rašytinio proceso efektyvus įgyvendinimas civilinėse bylose galėtų būti svarbi prielaida šio proceso įgyvendinimui ir baudžiamosiose bylose. Kita vertus, pasak R. Jurkos ir kt., „sparčiam ir optimaliam ikiteisminiam tyrimui atlikti nepakanka vien tik teisinių, operatyvinių ar vadybinių žinių, kurių dažnai stinga vieniems ar kitiems pareigūnams. Būtina suprasti, jog besikeičiant visuomenei ir jos poreikiams, kintant teisės aktams ir jų daromai įtakai jau susiklosčiusiai praktikai, reikia vis didesnio ir nuoseklesnio bendradarbiavimo ir tarpininkavimo tarp administraciniu požiūriu nepriklausomų ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų – prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų. Daroma išvada, jog ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos turi kuo artimiau bendrauti iškilus vienoms ar kitoms tyrimo atlikimo problemoms.“12 I.2. Pagreitinto baudžiamojo proceso ypatumai Lietuvoje Vienas iš ikiteisminio tyrimo pabaigimo būdų yra prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Pagreitintą procesą reglamentuoja Lietuvos Republikos baudžiamojo proceso kodekso 426-432 straipsniai.13 Kaip apibrėžė R. Ažubalytė ir kt., „Pagreitintas procesas apibūdinamas kaip supaprastinta baudžiamoji procesinė forma, taikoma apylinkės teismui teismingoms baudžiamosioms byloms dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorui suteikiant galimybę kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teisme ne vėliau kaip per Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą terminą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!