Baroko literatūros lentelė

Terminas. Žodis „barokas“ kilęs iš portugalų kalbos perola barroco ir reiškia netaisyklingos formos perlą (paprastai perlai būna idealiai apvalūs). Barokas pradėjo formuotis Italijoje XV amžiaus pabaigoje.

Filosofinis pagrindas. Renesanso optimizmas senka. Determinizmas. Materialistinė ir idealistinė filosofija reiškiasi kartu (dualizmas), prieštaringumas. Pasaulis – analogijų begalybė. Atsiveria beribis, nepažinus ir baugus pasaulis, žmogaus egzistencijos trapumas ir problemiškumas, mirtis ir moralinė bei fizinė kančia priešinama amžinajam gyvenimui. Tikrovė sprūsta iš žmogaus rankų, iš jo valios. Vaizduotė, išradingas protas iš supančių daiktų ir reiškinių chaoso gali sukurti didingą paveikslą, tačiau esmė vis tiek liks neatskleista, nes Dievas didis. Iracionalumas. Tikima likimu. Iškeliamas stoicizmas – dora, susivaldymas, dvasinė pusiausvyra, tvirtumas, ištvermingumas ištikus nelaimei. Sąsajos su mistikais. Besąlygiškas paklusnumas bažnytinei vyresnybei.

Reprezentacinės sritys

Šv. Jonų bažnyčia Rubensas J. S. Bachas

Baletas, opera Architektūra Dailė Muzika

Estetikos principai. Antitezė Renesanso aiškumui, racionalumui, harmonijai. Literatūros šaltinis – Biblija, antika. Įtampa tarp nesutaikomų priešybių: šalia džiaugsmingos humanistinės pasaulėžiūros kitas kraštutinumas – pasaulio neigimas, religinis užsisklendimas. Vidinis konfliktas, jo esmė – egoistinė žmogaus prigimtis ir Dievo valia, hedonizmas ir asketizmas. Konfliktas susijęs su aistromis, jausmais, kuriuos sunku suvaldyti. Požiūris į laiką dvilypis: žemiškas gyvenimas, paženklintas laikinumu, grožio netvarumu, ir amžinasis Dievo laikas. Dievo ieškojimas ir dialogas su Dievu. Žmogaus gyvenimas nulemtas Aukščiausiojo valios, jo malonės. Religinis susikaupimas, antgamtiškumas šalia tikrovės vaizdų. Gili būties filosofinė potekstė. Išmintis siejama su mirties apmąstymais. Žmogus dažnai kamuojamos nežinios, baimės, nevilties. Jo susitaikymą su likimu, bejėgiškumą lydi nuostaba dėl pasaulio paslaptingumo ir begalybės. Būdinga puikybė ir tuštybė. Žmogaus menkumo vaizdai. Ryškus teatrališkumas. Gyvenimas suvokiamas kaip sapnas, teatras.