Barokas. Renesansas

Baroko stiliaus pavadinimas kilo iš italų kalbos žodžio „batocco“ (keistas, įmantrus, vingrus). Tai meno kryptis, XVII – XVIII a. pirmojoje pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje ( po vėlyvojo renesanso), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.
Architektūros formos didingos, laisvos, dinamiškos. Pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros formų, skulptūros ir tapybos kūrinių. pastatuose dažnai vartojami buvusių vietinių kultūrų meno elementai. Šiam stiliui būdingas žemiško ir dangiško, realaus ir fantazijos, išradingumo ir grubumo, aristokratiško ir liaudiško priešpriešinimas. Idealiu baroko epochos herojumi buvo muškietininko – ištikimo karaliaus kareivio paveikslas. O moters grožio idealas – aukšta, liekna per taliją. plačių klubų, ilgų banguotų plaukų, su gulbės kaklu moteris.
Pagrindinai mados kūrėjai buvo prancūzų karaliai. Baroko stiliaus kostiumui būdinga puošybos elementų gausa: įvairios juostelės, kaspinai, siuvinėjimas auksiniais ir sidabriniais siūlais. Vilnonės ar šilkinės kojinės buvo siuvinėjamos arba raštuotos, beteliai – pusiau uždari su kaspinais, o vyriški batai – su pagražinimais ir atvartais.
Baldai truputi lengvesni, jaukesni, pvz., spintai būdinga puošybos elementai: kojos lenktos, suapvalinti kampai.
Baroko epochos architektūrai didelės įtakos turėjo miestų augimas, puošnių namų statyba. Karalių rūmai ir vilos su didingais parkų ansambliais demonstravo diduomenės galią ir turtingumą. Ištaigingi didikų rūmai, kulto pastatai buvo puošiami freskomis, vidinės sienos dengiamos brangiais audiniais, parkuose įrengiami puošnūs fontanai. Interjerui būdinga ryškios spalvos, šviesos ir aukso derinys, šviesos ir šešėlių žaismas. Baroko daliai būdinga pompastika, išorinių efektų bei puošybinių elementų gausumas. Piešinio figūros ir jų grupės pavaizduotos iškilmingai gestikuliuojančios, jausmingos veidų išraiškos.
Lietuvoje baroko architektūra atsirado XVII a. pradžioje, veikiama Romos. Baroko pastatai turi aiškią, ramią kompozicija, polinkį į vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu Vilniuje pastatyta kulto pastatų, kuriems būdingos pereinamosios nuo vėlyvojo renesanso prie barokinės formos: kupolinė Šv. Kazimiero bažnyčia (1618m.), Vilniaus Katedros Šv. Kazimiero koplyčia (1636m.), Šv. Teresės bažnyčia (1650m.). brandžiojo baroko laikais (1650 – 1690 m.) Lietuvos didikai statė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!