Barokas. Kartojimas

Pasaulėžiūra, vertybės, asmenybės.
Barokas – XVII a. epocha, kupina prieštaravimų, kontrastų amžius, karų laikotarpis.
Pagrindiniai bruožai: pasipriešinimas reformacijai ir klasicizmui, žmogus – menkavertis individas. Greta linksmybių derėjo ir garbinama mirtis, sustiprėja bažnyčios vaidmuo, nuogas kūnas yra gėdingas, siekiama viskuo mėgautis, nes viskas yra laikina. Epochai būdingas didelis dramatiškumas ir jausmingumas. Baroko žmogus supranta, jog jis nėra pasaulio centras, o tai pakerta jo pasitikėjimą savimi ir žmogus supranta, jog viskas laikina, trapu. Žmogus yra kritiškai mąstantis, abejojantis dėl savo pažinimo galios ir pasiduodantis skepticizmui. Pastoviausias baroko aspektas yra laikinumas.
Asmenybės: Mikalojus Kopernikas (heliocentrinės sistemos kūrėjas), Galilėjas Galilėjus (žymus astronomas).
Pagrindinis baroko epochos simbolis yra Fortūnos ratas, mirtis. Baroko pasaulėjauta iškėlė žmogaus menkumą, trapumą, materialinių gėrybių laikinumą, o Baroko mene buvo nevengiama didingų, puošnių formų, daugybės papuošimų, iškeliančių žmogaus didybę, reiškiančių aristokratijos galios ir valdžios triumfą.
Baroko laikotarpiu papuošimų gausa, perteklius buvo derinamas su asketizmu ir kuklumu. Paplitę literatūros žanrai: lyrika, siaubo tragedijos, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meilės romanas, turgaus aikščių dramos. Populiarios prievartos, meilės, jausmų pasaulio temos. Keliamas doros ir pamaldžios asmenybės idealas. Barokinė literatūra pasižymėjo barokiniu kalbėjimu – įmantriu, puošniu, didingu kalbėjimu. Menkumas, nusižeminimas derinamas su didingumu. Žmogus yra susitaikęs su mirtimi, ją aukština, suvokia, kaip išsivadavimą nuo visų nesėkmių. Žmogus supranta, jog mirčiai reikia ruoštis, nes tik tuomet bus vertas amžinojo gyvenimo. Mirties nebuvo bijoma.
1579 m. įkuriamas Vilniaus universitetas.
Lietuvoje ryškių baroko bruožų yra lotynų kalba rašiusio M. Sarbievijaus kūryboje, daugelyje XVII-XVIII a. lietuviškų panegirikų, epitafijų, kai kuriose giesmėse ir kituose raštuose, jėzuitų mokyklų vaidinimuose.
Baroko pasaulėjauta – žmogus nesureikšmino materialinių dalykų, iškeldavo dvasines vertybes, tikėjo, jog likimas nulemia žmogaus gyvenimą. Vertybės: pamaldumas, nuolankumas, savikritika, saiko principas. Likimo smūgius reikia priimti kaip normalų dalyką ir stengtis iš jo pasimokyti, nes bet kada, blogą dieną gali pakeisti gera. Stoicizmas – likimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!