Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei

ĮVADAS Vladas Jurgutis, parašęs monografiją „Bankai“ pabrėžė, kad bankas yra svarbiausias šalies ūkio centras, anot autoriaus bankai šalies ūkio smegenys, kurie pinigų pagalba dirba šalies ūkiui naudingą kūrybinį darbą. Tad kas vartoja bankinius pinigus, tas prisideda prie šalies ūkio kūrybinio darbo. Taigi bankai pasak Jurgučio yra šalies širdis ir smegenys. Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires. Darbo objektas- bankai, jų vaidmuo ir naudingumas visuomenei. Darbo tikslas- aptarti pagrindines bankų funkcijas, banko kaip institucijos reikšmę žmogui ir šalies ūkiui. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, buvo išsikelti šie uždaviniai: • Išanalizuoti pagrindines su analizuojama tema susijusias sąvokas. • Trumpai aptarti bankų istoriją Lietuvoje ir pasaulyje. • Aptarti bankų funkcijas, veiklos vaidmenį ir bankų sistemos institucijų klasifikavimą. Informacijai surinkti buvo naudojama specializuota literatūra ir elektroniniai šaltiniai. Pateikti duomenys nagrinėti analizės metodu. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis ir išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 13 puslapių, įskaitant 1 lentelę ir 2 paveikslus. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 8 šaltiniai. 1. PAGRINDINĖS SU ANALIZUOJAMA TEMA SUSIJUSIOS SĄVOKOS Šioje dalyje apžvelgsime visas su bankais susijusias sąvokas, kad būtų lengviau suprasti toliau darbe pateiktą medžiagą, šią skyriaus informaciją privalu žinoti kiekvienam ekonomistui ar šia tema besidominčiam asmeniui. Pasak knygos „Bankų vadyba“1 autorių bankas yra finansinis tarpininkas, teikiantis daugumą kreditinių finansinių paslaugų. Bankams būdingas finansinės veiklos universalumas. Klasikinės banko operacijos yra lėšų pritraukimas per atsiskaitomąsias sąskaitas ir terminuotus indėlius (lėšų akumuliavimas kreditams), taip pat kreditų suteikimas ir atsiskaitymų organizavimas. Apibendrintą sąvokos bankas terminą pateikia „Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai“2 vadovėlio autoriai: Bankas (bank) – finansinė institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Lietuvos komercinių bankų įstatyme teigiama3, kad :“Bankas- tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu, bei prisiima su tuo susijusią riziką, bei atsakomybę“. Taigi galime teigti, kad bankas yra komercinė įstaiga, kuri gauna pelną už nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kurie nori skolintis iš banko, už šią paslaugą dažniausiai imama tam tikra suma. Taigi taip pat vertėtų išanalizuoti sąvoką bankų paskola. Bankų paskola(bank loan)²- terminuotas banko kreditas, kurį galima suteikti privatiems asmenims ir firmoms, kitaip tariant tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia skolindamas pinigus nustatytam laikui už palūkanas. Bankas prieš duodamas paskolą turi įsitikinti ar įmonė bus pajėgi tą paskolą grąžinti. Paskolos sutarčių garantavimo svarbiausios priemonės yra4: • Turto įkeitimas • Laidavimas • Garantija • Paskolos ir palūkanų draudimas Akivaizdu, kad bankas nuo gamybos įmonių skiriasi tuo, kad bankai tiesiogiai negamina jokių materialinių vertybių, jie aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja šių išteklių srautus. Taigi galime daryti išvadą, kad bankas yra pinigų institucija. Pinigai (money)¹- mokėjimo priemonė, kuri naudojama nacionalinio ūkio sistemoje. Pinigai plėtoja prekių mainus, jie leidžia išmatuoti įvairių prekių ir paslaugų vertę, taip pat atlieka kaupimo funkciją, todėl jie turi būti stabilūs laiko ir kitų šaltinių atžvilgiu. Svarbi sąlyga yra ta, kad bankas perka ir parduoda pinigus, tad jis verčiasi svetimais pinigais, įstaiga negali vadintis banku jeigu ji skolina vien tik savo pinigus, tai – kapitalistas, o ne bankininkas. Kaip jau buvo minėta banko pagrindinės funkcijos yra saugoti indėlius ir lėšas, bei juos skolinti. Tačiau bankai teikia ir daug finansinių paslaugų, kurių pagrindinė- finansinis tarpininkavimas. Finansų tarpininkas (financial intermediary)²- institucija, veikianti finansų rinkose ir jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus ir investuotojus. Galiausiai svarbu išsiaiškinti kokioms sąlygom esant bankas nutraukia savo veiklą, kitaip tariant –bankrutuoja. Bankrotas (bankruptcy)5- situacija, kai korporacija ar asmuo juridiškai pasiskelbia negalintis sumokėti savo skolų. Tai situacija kai įmonės kreditoriams pranoksta kapitalą, tokios įmonės negali atsiskaityti už visus susikaupusius įsipareigojimus ir skelbia bankrotą. 2. BANKŲ ISTORIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE Šiame skyriuje apžvelgsime bankų veiklos ištakas Lietuvoje ir pasaulyje, kad sužinotume daugiau apie pirmųjų bankų kūrimą, problemas, kurias jie turėjo įveikti. Nes tik pažindamas ir mokydamasis iš istorijos gali sėkmingai siekti teigiamų rezultatų bet kokioje veikloje. 2.1 Pasaulinė bankininkystės raida Bankų sistema ėmė kurtis dar viduramžiais6. Tais laikais pinigai buvo auksinės bei sidabrinės monetos, kurios buvo nepatogios nešiotis ir dažnai tapdavo ilgapirščių grobiu, todėl žmonės norėdami apsaugoti savo pinigus laikydavo juos pas auksakalius. Tad pirmieji paskolomis ėmė verstis auksakaliai, kurie pastebėjo, kad ne visi klientai vienu metu nori atsiimti savo atsargas, tad jas galima paskolinti su grobikiškom palūkanom. Dažniausiai pinigų saugojimu užsiimdavo bažnyčios, šventyklos, nes tuo metu tai buvo saugiausia brangenybių saugojimo vieta. Žodis bankas kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“ reiškusio stalą, prie kurio dirbdavo žmonės skolinantys ir keičiantys užsienio valiutą. Intensyvėjant prekybai vis didesnį visuomenės dėmesį įgavo pinigų mainytojai, kurių darbas, dėl pagausėjusio pinigų kieko ir daugybės netikrų pinigų, reikalavo didelio išmanymo, šie žmonės XII-XIII a. buvo itin gerbiami. Iš tokių pinigų mainytojų ir kildinami pirmieji bankininkai, kurie pirmiausia atsirado Italijoje, nes didžioji dalis prekybos buvo italų rankose. Taigi galima teigti, kad šiuolaikinė bankininkystė atsirado Italijoje, Renesanso laikotarpiu, kur bankai netik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bet dar ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. Ilgą laiką bankininkai taip ir dirbdavo, žmonės ateidavo pas juos prie jų stalo, stovinčio dažniausiai centrinėje miesto aikštėje. Garsiausi XII a. Italijoje žinomi bankininkai- Medičiai, Vokietijoje- Fugeriai ir Velseriai. Vėliau ėmė steigtis valstybės valdžios aktais paremti bankai, primenantys šiuolaikinius bankus. 1 lentelė Pirmieji valstybės valdžios aktais įsteigti bankai Pavadinimas Miestas Metai - Barselona 1401m. Šv. Jurgio Genuja 1407m. Banco di Rialto Venecija 1587m. - Milanas 1593m. - Amsterdamas 1609m. - Hamburge 1619m. - Niurnberge 1621m. - Stokholme 1656m. Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis IVAŠKEVIČIUS, Deivis ir kt. (1997) Bankų vadyba. Kaunas, 8psl. Plečiantis pramoninei gamybai, bankinių operacijų mastai labai išaugo. Pramoninio kapitalo koncentracija reikalavo ir bankinio kapitalo koncentracijos, tad ėmė steigtis pirmieji akciniai bankai. 2 lentelė Pirmieji akciniai bankai Pavadinimas Šalis Metai National Provincial Bank D. Britanija 1833m. Westminister Bank Vokietijoje 1834m. Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis MARTINKUS, Bronius ir kt. (1996) Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas, 186 psl. Po 1929-1933m. krizės valstybė ėmė rimčiau kontroliuoti bankinę veiklą, siekdama kontroliuoti ekonominę savo šalies raidą. Tuo metu prasidėjo centrinių ir komercinių bankų suvalstybinimas. 2.2 Bankų raida Lietuvoje Bankai Lietuvoje ėmė kurtis tik XIX a., tai yra apie 1861m. panaikinus baudžiavą. Žmonės siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesniu kredito šaltinių, tas iki Pirmo pasaulinio karo pagrinde steigėsi kredito bendrovės. Iki 1915m. Lietuvoje jau buvo 52 kredito bendrovės, seniausia iš jų buvo „Taupmenų skolinimosi bendrovė“7 įkurta 1871m. Pabiržėje. Nors kredito unijos tapo labai populiarios prieškarinėje Lietuvoje, sovietinės okupacijos metai iškraipė kredito kooperacijos principus. Po Nepriklausomybės atkūrimo kredito unijos veiklą atnaujino 1995 metais ir pirmąja kredito unija tapo “Vievio taupa”. Tarpukariu buvo įkurta keletas stambesnių akcinių bankų taip pat keletas savitarpio kredito draugijų ir daugybė smulkių kredito draugijų. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos bankas buvo įkurtas 1918m., jį įkūrė M.Yčas, A.Prūsas ir S.Banaitis, jo pavadinimas buvo „Prekybos ir pramonės bankas“8. Iš pradžių šis bankas pradėjo savo veiklą Vilniuje, vėliau persikėlė į Kauną. Šis bankas turėjo didelę įtaką Lietuvos pramonės ir prekybos ugdymui, tačiau 1926m., kaip teigia knygos „Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai“ autorius V.Jurgutis dėl per didelių banko užmojų. Lietuvos bankų istorijai svarbi yra 1922m. spalio 2d., kai buvo įkurtas LIETUVOS BANKAS. Jis ėmė veikti, kai Lietuvoje buvo įvesta nacionalinė valiuta- litas. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų. Pagrindiniai Lietuvos banko uždaviniai: • parengti ir įgyvendinti Lietuvos ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityse. • reguliuoti pinigų ir kreditų apyvartą šalyje. • valdyti pinigų ir emisijos politiką. • Nustatyti ir reguliuoti šalies piniginio vieneto kursą. Bankų sistema Lietuvoje nuolat keičiasi. Kaitą lemia šalies ekonominė situacija, įvairūs bankų politikos veiksmai bei racionalizavimo procesai. Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-12373582101236855816-lietuvos-banko-pernyk%C5%A1tis-pelnas-gali-atitekti-valstyb%C4%97s-biud%C5%BEetui.htm 1 pav. Lietuvos banko centriniai rūmai Dabar Lietuvos Respublikoje veikia dviejų pakopų banko sistema9, kurią sudaro centrinis Lietuvos bankas ir komerciniai bei Lietuvos vystymosi bankas. Pastaruoju metu intensyviai ima kurtis ir kredito unijos. 3. BANKŲ FUNKCIJOS, VEIKLOS VAIDMUO IR BANKŲ SISTEMOS INSTITUCIJŲ KLASIFIKAVIMAS Šiame skyriuje plačiau susipažinsime su vidine bankų tvarką, bendraisiais veiklos principais, išanalizuosime bankų vaidmenį ir naudingumą valstybei ir kiekvienam visuomenės nariui atskirai. 3.1 Bankų funkcijos Bankų funkcijos atspindi bankų veiklos esmę ekonomikoje. Pagal pobūdį knygos „Bankų vadyba“10 autoriai išskiria tris pagrindines bankų funkcijas: • Atsiskaitymo funkcija- šios funkcijos esmė yra garantuoti atsiskaitymų saugumą ir patikimumą. Šios funkcijos dėka yra sumažinamas grynųjų pinigų poreikis, nes atsiranda galimybė vykdyti ne tik piniginius atsiskaitymus tarp klientų. • Indėlių priėmimo ir deponavimo funkcija- tai svarbiausia banko funkcija, kurios esmė surinkti laisvas lėšas iš įmonių bei privačių asmenų ir taip sukaupti pinigų, reikalingų kreditavimui. • Kreditavimo funkcija- šios funkcijos esmė yra efektyviai paskirstyti sukauptas lėšas, siekiant didžiausio efektyvumo tiek gaunantiems kreditus, tiek juos išduodantiems. Tačiau šios pagrindinės funkcijos iki galo neatspindi visos bankų veiklos įvairovės, todėl dažnai yra išskiriamos ir antrinės bankų funkcijos, paminėsime keletą populiaresnių: • Transportavimo funkcija- tai pinigų, vertybinių popierių, bei kito banko turto perkėlimas erdvėje (iš vieno banko į kitą; klientams). • Saugojimo funkcija- garantuoja bankui patikėto turo saugumą, tai ypač svarbu saugant vertybinius popierius, papuošalus, brangiuosius metalus. • Paruošimo funkcija- pinigai banke suskaičiuojami, surūšiuojami, parengiami reikalingi dokumentai. Visa tai atliekama tam, kad būtų galima greitai ir sklandžiai atlikti bankines operacijas. 3.2 Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei Bankų vaidmuo yra dvejopas11. Pirmiausia bankas turi garantuoti indėlių saugumą, tiem kurie nori taupyti. Solidžios ir gerai išplėtotos bankų sistemos gali garantuoti didelių ir mažų indėlių saugumą, tad tai sudaro sąlygas saugiai ir greitai atlikti bankines operacijas net ir dideliu atstumu. Ši banko savybė skatina vartotojus taupyti ir racionaliai vartoti, nes indėlininkai yra saugūs dėl savo turto, čia jiems praktiškai negresia nei vagystė, nei gaisras, be to jų indėliai būną apdraudžiami. Tad šis banko vaidmuo kartu yra labai naudingas ir visuomenei. Antras bankų vaidmuo yra suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti, tai gyvybiškai svarbu verslui, o kartu ir visai šalies ekonomikai. 3.3 Bankų sistemos institucijų klasifikavimas Kreditavimo sistemą sudaro bankai ir kitos organizacijos, atliekančios kai kurias bankines funkcijas, šios organizacijos dar vadinamos parabankiais. Parabankinės institucijos atlieka vieną ar kelias bankines operacijas. Tai specializuotos institucijos ir jos kuriamos kai bankams draudžiama užsiimti tam tikra veikla arba, kai bankai neoperatyviai reaguoja i naujų sričių atsiradimą ekonomikoje, tad parabankių veikla priklauso nuo šalies įstatymų ir nuo laisvų nišų šalies ekonomikoje. Šaltinis: skurta autoriaus remiantis IVAŠKEVIČIUS, Deivis ir kt. (1997) Bankų vadyba. Kaunas, 13psl. 2 pav. Bankinės ir parabankinės sistemos struktūra Emisijos bankai – nacionaliniai, centriniai bankai. Specializuoti komerciniai bankai- inovaciniai, investiciniai, kreditiniai taupomieji ir hipotekiniai bankai. Specializuotos institucijos- lizingo ir faktoringo firmos, lombardai, kredito unijos, draudimo draugijos, investicinės kompanijos, įvairūs fondai, atsiskaitymo centrai ir finansų kompanijos. IŠVADOS Apibendrinant darbą galima teigti, kad bankai yra daro įtaką tiek ekonomikai, tiek verslui, tiek kiekvienam žmogui, siekiančiam sutaupyti ar investuoti. Atliekant darbą buvo prieita prie šių pagrindinių išvadų: • Bankas- komercinė įstaiga, kuri gauna pelną už nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kurie nori skolintis iš banko, už šią paslaugą dažniausiai imama tam tikra suma • Šiuolaikinė bankininkystė atsirado Italijoje, Renesanso laikotarpiu, kur bankai netik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bet dar ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. • Lietuvos bankų istorijai svarbi yra 1922m. spalio 2d., kai buvo įkurtas LIETUVOS BANKAS. • Bankų funkcijos pagal svarbą skirstomos į pirmines (kreditavimo, indėlių priėmimo ir deponavimo bei atsiskaitymo) ir antrines (transportavimo, saugojimo,paruošimo bei kt.) • Kreditavimo sistemą sudaro bankai ir parabankai. • Parabankų veikla priklauso nuo šalies įstatymų ir laisvų nišų šalies ekonomikoje. LITERATŪRA Knygos: • BAGDONAS,Eugenijus (2008) Verslo pradmenys. Kaunas: Technologija. 265psl. ISBN 978-9955-25-426-3 • ČIČINSKAS, Jonas ir kt. (2003) Ekonomika ir verslas. Vilnius. 280psl. ISBN 9986-843-22-7 • IVAŠKEVIČIUS, Deivis ir kt. (1997) Bankų vadyba. Kaunas: Technologija. 240 psl. ISBN 9986-13-548-6 • KLEBANSKAJA,Nina ir kt. (1997) Taikomoji ekonomika. Vilnius. 222psl. ISBN 9986-843-01-4 • MARTINKUS, Bronius ir kt. (1996) Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas: Technologija. 261 p. ISBN 9986-13-432-3 Elektroniniai šaltiniai: • Lietuvos Respublikos bankų įstatymas [interaktyvus]. (2008) [žiūrėta 2009m. gegužės 1d.]. Prieiga per internetą: • Tarptautinė kredito unijų diena [interaktyvus]. (2004) [žiūrėta 2009m. gegužės 1d.]. Prieiga per internetą: • Lietuvos bankas [interaktyvus]. (2009) [žiūrėta 2009m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!