Tarptautinio atsiskaitymų banko (TAB) vaidmuo bankų priežiūros sityje

3 ĮVADAS Retas žmogus pasaulyje dabar neturi banko sąskaitos ar nesinaudoja banko paslaugomis, kasdien atliekame bankines operacijas, o savo santaupas patikime komerciniams bankas. Todėl akivaizdu, jog bankų priežiūra, jos vykdymas yra svarbus kiekvienam besinaudojančiam banko paslaugomis. Bankų priežiūra Europos Sąjungoje yra garsiai svarstomas ir aptarinėjamas klausimas: kaip turėtų būti vykdoma, kas turėtų vykdyti, kaip sudaryti tinkamiausią priežiūros mechanizmą ir pan. Užsienio mokslinėje literatūroje yra paskelbta nemažai darbų finansų rinkų priežiūros klausimais, Lietuvos – kiek mažiau. Įvairių publikacijų pateikia Europos ir pasaulio finansų įstaigų priežiūros komitetai, organizacijos, valstybių centriniai bankai bei kitos priežiūros tarnybos, yra priimta daug finansų institucijų veiklą ir jų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų. Įstojusi į euro zoną, Lietuva nuo 2015 m. sausio 1 d. prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo (toliau BPM). BPM yra pirmasis žingsnis planuojamos Bankų sąjungos link. Bankų sąjungos tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo žlungančių bankų gelbėjimo išlaidų. Antruoju žingsniu turėtų tapti vieninga bankų pertvarkymo sistema, įskaitant specialų fondą probleminių bankų nuostoliams dengti, bendras gelbėjimo taisykles, atnaujintas indėlių apsaugos taisykles. BPM dalyviais yra visos euro zonos šalys, prie šio mechanizmo gali prisijungti ir nepriklausančios euro zonai šalys, norinčios glaudžiai bendradarbiauti su Europos Centriniu Banku ir pritariančios naujai priežiūros sistemai. Tarptautinis atsikaitymų bankas (toliau TAB) yra viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių bendrame bankų priežiūros mechanizme, vadinamas centrinių bankų centriniu banku. TAB užima svarbią vietą tarptautinėje valiutos – finansų sferoje. TAB žaidžia pagrindinį vaidmenį tarptautiniame bankų veiklos reguliavime. Temos aktualumas: Efektyvi bankų priežiūra yra viena pagrindinių finansinį stabilumą užtikrinančių priemonių. Tai parodė ir ankstesnių metų neramumai finansų sektoriuje. Bankų priežiūros mechanizmas turi būti nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į Lietuvos ir kitų Europos šalių patirtis. TAB viena iš svarbiausių tarptautinio lygmens institucijų, kuri užsiima bendro bankų priežiūros mechanizmo kūrimu, tobulinimu ir priežiūra. Darbo objektas: Tarptautinis atsiskaitymų bankas. Šio darbo tikslas: išsiaiškinti koks yra Tarptautinio atsikaitymų banko vaidmuo bankų priežiūros sistemoje. Norint pasiekti darbo tikslą buvo iškelti uždaviniai: 1.) Išsiaiškinti tarptautinio atsikaitymų banko atsiradimo istoriją ir paskirtį. 2.) Išanalizuoti Tarptautinio atsikaitymų banko tikslą ir atliekamas operacijas. 3.) Aptarti Tarptautinio atsiskaitymų banko reikšmę bankų priežiūros sistemoje. 4.) Pateikti išvadas apie TAB svarbą formuojant bankų priežiūros sistemą. 4 1. TARPTAUTINIO ATSISKAITYMŲ BANKO ISTORIJA Tarptautinis atsikaitymų bankas (Bank of International Settlements- BIS) įsteigtas kaip tarptautinė bankinė institucija su specialiomis teisėmis pagal Hagos sutartį 1930 m. Bazelyje (Šveicarija), kuris pradžioje tvarkė Vokietijos reparacijos mokėjimus po Pirmojo pasaulinio karo ir tarnavo kaip institucija užtikrinant įvairių šalių centrinių bankų bendradarbiavimą. Pagrindinės figūros banke buvo Montegiu Normanas, buvęs Anglijos Banko vadovas ir Jalmaras Šachtas, Reichsbanko vadovas, kuris apibūdino tarptautinį atsikaitymų banką kaip „savo banką“. Banko steigėjais tapo Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos centriniai bankai bei japonų bankų konsorciumas. Taip pat akcininkais tapo JP Morgan, Pirmasis Niujorko nacionalinis bankas ir Pirmasis Čikagos nacionalinis bankas. Realus TAB tikslas detaliai išdėstytas įstatuose: „skatinti centrinių bankų bendradarbiavimą ir suteikti papildomas galimybes tarptautinėms finansinėms operacijoms“. Pirmuosius 47 savo egzistavimo metus bankas buvo įsikūręs buvusiame viešbutyje, netoli nuo Bazelio centrinės geležinkelio stoties. TAB plėtimasis paspartėjo 1994 metais, kai Frankfurte buvo įkurtas Europos pinigų institutas, o personalas ir susitikimų infrastruktūra išsikėlė iš Bazelio. Keičiantis pasauliui, keitėsi ir TAB paskirtis, funkcijos ir tikslai. Dabar šis bankas yra tarptautinė centrinių bankų organizacija, skatinanti ir prižiūrinti tarptautinį monetarinį ir finansinį bendradarbiavimą, be to yra seniausia veikianti pasaulio tarptautinė finansų organizacija. Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko narys nuo 1931 m. 1940 m., Lietuvą okupavus TSRS, Tarptautinių atsiskaitymų bankas nuostoliams, patirtiems užšaldžius jo sąskaitą Lietuvos banke, kompensuoti perėmė iš Lietuvos banko 62,2 kg aukso. Likusią aukso dalį (569,8 kg) Lietuva iš Tarptautinių atsiskaitymų banko atgavo 1992 m. Nuo to laiko Lietuvos banko narystė TAB buvo atkurta ir grąžintos jam priklausiusios banko akcijos. 2005 m. pradžioje TAB, norėdamas atkurti savo kapitalą pasitraukus privatiems investuotojams, pasiūlė akcininkams – centriniams bankams – proporcingai jų turimų akcijų skaičiui įsigyti vadinamosios amerikinės emisijos akcijų. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. nusprendė pirkti TAB minėtos emisijos 70 akcijų. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 1070 TAB akcijų. Lietuvos banko vadovas dalyvauja TAB metiniuose akcininkų susirinkimuose ir kituose renginiuose. 5 2. ŠIANDIENINĖ TARPTAUTINIO ATSISKAITYMŲ BANKO VEIKLA Užsienio skolos statistinius duomenis renka ir apibendrina įvairios tarptautinės organizacijos, tačiau jų tikslai ir apskaitos standartai skiriasi, t. y. skiriasi skolininko ir kreditoriaus įrašai, jų skolos apyskaitos ir pan. Kad duomenys apie skolinimąsi užsienio rinkose ir grąžinimus užsienio kreditoriams, teikiami įvairioms tarptautinėms organizacijoms, sutaptų, reikia žinoti ir turėti tam tikrus standartus, tad Tarptautinių atsiskaitymų bankas apskaičiuoja komercinių bankų turtą ir įsipareigojimus. Tikslas - pateikti šalių centriniams bankams duomenis, reikalingus vykdyti pinigų ir įstatymų numatytas funkcijas. Apskaitos ypatumas: skolos trukmė skaičiuojama ne nuo skolos pradžios iki jos grąžinimo, o nuo ataskaitinio laikotarpio (skolos likučio) iki grąžinimo. TAB – tai bankas, kurio indėlininkai – centriniai bankai ir tarptautinės finansų institucijos. Bankas atlieka operacijas ir su komerciniais bankais, tačiau tik sutikus tos šalies centriniams bankui. 86 proc. akcinio kapitalo akcijų priklauso šalių narių centriniams bankams, likusi dalis – kitoms finansų institucijoms. Banke indėliais laikoma didelė pasaulio valiutos rezervų dalis (daugiau kaip 80-ies šalių centrinių bankų). Jis valdo apie 10 proc. pasaulio valiutos rezervų. Didžiausieji TAB dalininkai yra penki Europos centriniai bankai, turintys po 47677 akcijas. Tai Belgijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos bankai, taip pat JAV Federalinė rezervų sistema, disponuojanti 39540 akcijų. Centrinių bankų atstovai turi sprendžiamojo balso teisę. Jų balsai paskirstomi proporcingai kiekvieno nario akcijų skaičiui. Apie 16 proc. akcijų turi privatūs akcininkai. TAB skatina centrinių bankų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemų stabilumo, kuria ir tobulina tarptautinius standartus bankų priežiūros, finansinių atsiskaitymų ir kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse. TAB pagrindiniai tikslai dabar yra: 1. Skatinti centrinių bankų bendradarbiavimą; 2. Sukurti palankias sąlygas tarptautinėms finansinėms operacijoms; 3. Teikti finansinę pagalbą centriniams bankams; 4. Atlikti tiriamuosius darbus ir rengti statistinius duomenis; 5. Koordinuoti pagalbą Vidurio ir Rytų Europos šalims; 6. Atlikti tarptautinių finansinių sutarčių arbitražo ir tarpvalstybinių paskolų garanto funkcijas, užtikrinant subjektų įsipareigojimų vykdymą. TAB atlieka šias operacija: 1. aukso pirkimas, pardavimas ir saugojimas; 2. depozitiniai sandoriai su šalių centriniais bankais; 3. vertybinių popierių (išskyrus akcijas) ir valiutinės operacijos; 4. sutarčių sudarymas su emisiniais bankais; 5. konsultacijų teikimas pajininkams valiutiniais ar kitais finansiniais klausimais. 6 TAB taip pat turi ir savo komitetus, kuriems yra deleguotos funkcijos, susijusios su tam tikra sritimi. Pastovūs TAB komitetai: 1. Bankų priežiūros komitetas (1974); 2. Mokėjimų ir atsiskaitymų komitetas (1990); 3. Pasaulinės finansinės sistemos komitetas (1971); 4. Rinkos komitetas (anksčiau buvo vadinamas aukso ir užsienio valiutos komitetu) (1962). 7 3. TAB IR BANKŲ PRIEŽIŪRA Efektyvi finansų įstaigų priežiūra yra viena pagrindinių finansinį stabilumą užtikrinančių priemonių. Nuo to, kaip veiksmingai yra atliekama priežiūra, žymia dalimi priklauso finansų sistemos stabilumas. Efektyvios finansų rinkų priežiūros klausimas yra sudėtingas. Pasaulyje taikomi įvairūs finansų institucijų priežiūros metodai, priemonės ir modeliai, tačiau nėra vienareikšmiško atsakymo, kuris jų yra geriausias bei tinkamiausias. Todėl TAB siekia nustatyti aiškius bendrus bankų priežiūros principus. Šalių centriniai bankai labai vertina TAB tarpbankinių santykių bruožus.  Saugumas: TAB įsipareigojimų kokybė yra vertinama kaip ir išsivysčiusių šalių vyriausybių įsipareigojimai.  Likvidumas: TAB apskaita yra tvarkoma taip, kad bet kuriuo metu centrinių bankų indėlininkai galėtų pasiimti savo lėšas.  Konfidencialumas: Centrinis bankas, veikiantis per TAB, turi “skydą“ tarp savęs ir rinkos, kuris gali turėti lemiamą reikšmę, kai bankui iškyla pavojus, tada rinka gauna signalą, kad toks centrinis bankas susidūrė su dideliais sunkumais.  Tarptautinė organizacija TAB turi suvereno imunitetą, kurio pagalba gali apginti savo klientus nuo iškilusių problemų, nepagrįsto jų turto arešto ar blokavimo. Klientų indėliai yra visiškai apsaugoti nuo piktybinių kreditorių veiksmų nacionaliniuose teismuose ar kitais atvejais. Tarptautinių atsiskaitymų banką ekonomistai kartais vadina pasaulio centrinių bankų banku. Bazelio bankų priežiūros komitetas (toliau Komitetas) glaudžiai susijęs su Tarptautiniu atsiskaitymų banku. Komitetas buvo sukurtas 1974 m. dešimties valstybių (G10) centrinių bankų vadovų, panaudojant TAB bazę, siekiant sukurti bendras tarptautines taisykles bankininkystės priežiūros srityje po to, kai buvo pažeista pusiausvyra tarptautinėse valiutų ir bankų rinkose, kurią sukėlė banko „Herstatt“ Vakarų Vokietijoje žlugimas. Komitetas formuluoja bendrus bankininkystės priežiūros standartus ir jų vykdymo rekomendacijas. Kalbant apie G10, tai yra grupė valstybių, kuri 1962 m. pasirašė bendrą susitarimą su TVF dėl paskolų suteikimo (Belgija, Didžioji Britanija, Vakarų Vokietija, Italija, Kanada, Olandija, Prancūzija, Švedija, JAV, Japonija). Šveicarija, nebūdama TVF nare, prie jų prisijungė 1964 m., bet grupės pavadinimas liko tas pats. Nuo pat pradžių į Bazelio komiteto sudėtį įėjo taip pat Liuksemburgo atstovai, o nuo 2001 m. – ir Ispanijos atstovai. Dabar į Komitetą įeina 27 valstybių (jau paminėtos 13 valstybių, o taip pat prie Komiteto 2009 m. prisijungusių Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kinijos, Honkongo, Indijos, Indonezijos, Korėjos, Meksikos, Rusijos, Saudo Arabijos, Singapūro, PAR ir Turkijos) centrinių bankų ir bankų priežiūros nacionalinių institucijų atstovai. Per mažiau nei savo veiklos keturis 8 dešimtmečius Komitetas išleido dešimtis dokumentų įvairioms veiklos kryptims, įskaitant priežiūros organizavimo, kapitalo pakankamumo, įvairių rūšių rizikų, kredito ir depozito organizacijų korporatyvinio valdymo ir t.t. bendriems klausimams. Pagrindinė Komiteto veiklos kryptis – kapitalo pakankamumo normos bankams nustatymas. Komiteto tikslas – padidinti bankų priežiūros efektyvumą ir pasauliniu mastu koordinuoti bendradarbiavimą bankų priežiūros srityje. Komitetas, be to, yra tarptautinių konferencijų apie bankų priežiūra organizatorius. Problemos bei nesklandumai vienos šalies bankų sistemoje gali kelti grėsmę efektyviai finansų sektoriaus veiklai ir finansiniam stabilumui tarptautiniu mastu. Todėl Bazelio bankų priežiūros komitetas, siekdamas suvienodinti bankų priežiūros politiką skirtingose šalyse ir užtikrinti jos efektyvumą, priėmė dokumentą, kuriame nurodyti pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai (angl. Core Principles for Effective Banking Supervision). Šį dokumentą sudaro 25 principai, kuriuos galima sugrupuoti į septynias kategorijas. Principai pateikiami pirmoje lentelėje. 1 lentelė. Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai I kategorija (1 principas). Tikslai, nepriklausomumas, galios, skaidrumas ir bendradarbiavimas  Aiškios atsakomybės ribos, įgaliojimai, tikslai;  Nepriklausomumas vykdant įgaliojimus, skaidrūs procesai;  Tinkamas valdymas, adekvatūs finansiniai ištekliai;  Veiklos atskaitomybė;  Tinkamas teisinis pagrindas, įstatymo numatyta prižiūrėtojų apsauga;  Veikianti bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sistema. II kategorija (2 – 5 principai). Licencijavimas ir struktūra  Licencijuotų institucijų leistina veikla aiškiai apibrėžta;  Priežiūros institucijos įgaliojimai nustatyti reikalavimus veiklos licencijai gauti ir atmesti šių reikalavimų neatitinkančius prašymus;  Į licencijavimo procesą turi būti įtrauktas banko ir jo grupės savininkų struktūros ir valdymo, strateginių ir veiklos planų, vidinės kontrolės ir rizikos valdymo sistemos, finansinės būklės, ypatingą dėmesį skiriant kapitalo bazei, įvertinimas;  Jei numatomas savininkas yra užsienio bankas, turi būti gautas kilmės šalies priežiūros tarnybų leidimas;  Priežiūros institucijos įgaliojimai prižiūrėti pagrindinius banko įsigijimus ir investicijas, tame tarpe tarptautinių operacijų steigimą, taip pat, ar korporacinė struktūra neskatina pernelyg didelės rizikos, nemažina priežiūros efektyvumo. III kategorija (6 – 18 principai). Riziką ribojanti priežiūra  Kapitalo pakankamumas: minimalūs reikalavimai kapitalui, kad būtų padengta prisiimama rizika, apibrėžti kapitalo komponentai;  Priežiūros tarnybos turi užtikrinti, jog bankai ir bankų grupės turi visapusius, išsamius rizikos valdymo procesus nustatyti, įvertinti, stebėti, kontroliuoti ir mažinti svarbiausias rizikas, t.y. kredito, šalies, rinkos, likvidumo, operacinė, palūkanų normos, bei jų poveikį, nustatyti kapitalo poreikį atsižvelgiant į šių rizikų profilį;  Bankų teikiamų paskolų ir investicijų kokybės, jų valdymo įvertinimas, priežiūra;  Atitinkamos probleminių aktyvų valdymo, atsargų ir rezervų įvertinimo politikos ir procesų nustatymas ir laikymasis;  Tvarka ir procedūros, užtikrinančios tinkamą portfelio koncentracijos valdymą;  Apribotas skolinimas susijusioms šalims, efektyvi ir nuolatinė iš jo kylančios rizikos bei nurašymų priežiūra;  Reikalavimas bankams turėti likvidumo valdymo strategiją, likvidumo problemų 9 valdymo planus nenumatytiems atvejams;  Vidinė kontrolė ir auditas, aiškus įgaliojimų ir atsakomybės delegavimas;  Etikos ir profesinius standartus atitinkančios elgesio su klientais taisyklės. IV kategorija (19 – 21 principai). Nuolatinės bankų priežiūros metodai  Priežiūros tarnybos privalo gerai išmanyti bankų ir jų grupių operacijas, gerai suprasti bankinę sistemą, jos veiklos principus, orientuojantis į bankų sistemos stabilumą, teisingumą ir stabilumą;  Išorinė ir vidinė priežiūra, reguliarus bendravimas su bankų vadovybe;  Priežiūros institucijos turi kaupti, analizuoti bei tikrinti bankų pateikiamas ataskaitas ir statistinius duomenis atliekant vidinius patikrinimus ir pasitelkiant kviestinius ekspertus. V kategorija (22 principas). Finansinės apskaitos ir atskleidimo reikalavimai  Bankų naudojama apskaita turi būti suderinta su tarptautinėmis apskaitos taisyklėmis bei standartais;  Bankai turi reguliariai pateikti teisingą ir pakankamą informaciją apie finansinę situaciją ir pelningumą. VI kategorija (23 principas). Korekciniai prižiūrėtojų įgaliojimai  Priežiūros institucijų įgaliojimai ir priemonės laiku imtis koreguojamų veiksmų;  Įgaliojimai panaikinti banko licenciją ar rekomenduoti tai padaryti. VII kategorija (24 – 25 principai). Konsoliduota bankų priežiūra  Bankų grupių priežiūra konsoliduotais pagrindais, taikant riziką ribojančias normas visai grupei.  Priežiūros institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis aktualia informacija;  Užsienio bankų vietinės operacijos turi būti tvarkomos pagal tuos pačius standartus, kurių turi laikytis vietinės institucijos. Sudaryta pagal Lietuvos Banko nutarimo duomenis, 2007. Atsižvelgdama į Bazelio bankų priežiūros komiteto 2006 m. spalio mėnesį atnaujintus Pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus, Lietuvos banko valdyba 2007 metų liepos mėnesį nutarė pakeisti Lietuvos banko valdybos 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimą „Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įgyvendinimo“ ir priėmė jo atnaujinimus, bei buvo išdėstyta nauja redakcija. Komitetas tikisi, jog šių principų įgyvendinimas šalyse bus reikšmingas žingsnis link finansinio stabilumo jose ir tarptautiniu mastu, o taip pat tolesnio efektyvios bankų priežiūros vystymo pagrindas. Pažymėtina, jog nuoseklus principų įgyvendinimas turėtų stiprinti finansinį stabilumą, tačiau neužtikrina, kad bankai nepatirs nesėkmių, argumentuojant tuo, jog rinkos ekonomikoje tai yra natūralus reiškinys, dalis rizikos prisiėmimo. Komitetas įsipareigoja kartu su kitomis priežiūros institucijomis remti ir skatinti principų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku stebint ir tobulinant standartus bei jų įgyvendinimo procesą. Atnaujinti Bazelio komiteto Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai, taip pat Europos bankininkystės institucijos (EBI) taisyklės yra tvirtas bankų sektoriaus reguliavimo, priežiūros, valdymo ir rizikos valdymo pagrindas. Europos bankų reguliavimo sistema grindžiama Bazelio susitarimais ir yra suderinta pasitelkiant bendrą taisyklių sąvadą, kuris taikomas visoms bendrosios rinkos finansų įstaigoms. Nurodomi tik bendrieji principai, priežiūros institucijos 10 pačios turi spręsti, kokiais būdais ir priemonėmis tai įgyvendinti. Svarbiausia – kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai, nedetalizuojant priemonių. 3.1 BANKŲ PRIEŽIŪROS KRITERIJAI Iš aukščiau nurodytų tikslų išplaukia bankų priežiūros kriterijai: kapitalo pakankamumas; rizikos valdymas; likvidumas; indėlių garantijos; turto sudėtis ir kokybė; kiti finansiniai veiklos rodikliai – apyvarta, pelnas ir kt.; banko vadovybė ir įvaizdis bei kt. Pakankamas kapitalas, likvidumas ir indelių garantijos – pamatiniai efektyvios bankų veiklos elementai, todėl jų priežiūrai turi būti skiriama ypatinga reikšmė. 3.1.1 KAPITALO PAKANKAMUMAS IR RIZIKOS VALDYMAS Finansų sektoriuje, ypatingai bankų veikloje, kapitalas yra vienas pagrindinių priežiūros elementų. Pakankamas bankų kapitalas yra būtina sąlyga norint užtikrinti investuotojų apsaugą ir pasitikėjimą jo veikla bei atliekamomis operacijomis. Tai bankų ilgalaikio stabilumo ir sėkmingos plėtros pamatas. Yra išskiriamos pagrindinės priežastys, kodėl bankai privalo turėti pakankamą kapitalą: padengti kredito nuostolius, užtikrinti indėlininkų ir kreditorių apsaugą, patenkinti priežiūros institucijų reikalavimus, skirtus apsaugoti bankų sistemos stabilumą, padengti nuostolius patyrus nenumatytų sukrėtimų, išsaugoti operacinį lankstumą. Dėl šių priežasčių kapitalo pakankamumas užima svarbią vietą priežiūros sistemoje. Banko turimas kapitalo dydis turi užtikrinti nuolatines bankų operacijas, nuolatinę veiklą. Šis dydis priklauso nuo banko prisiimamų ar jo veiklą įtakojančių rizikų lygio. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas remiantis šiais santykiais: kapitalas / turtas; kapitalas / techniniai rezervai; I lygio kapitalas / turtas. Komercinių bankų kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavo kapitalo sudėties pagrindiniai straipsniai: įstatinis kapitalas, atsargos kapitalas, privalomasis, turto perkainojimo ir kiti rezervai, privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu, nepaskirstytas pelnas arba nuostolis. Bazelis II susitarimas – tai „Bazelio bankų priežiūros komiteto sudarytos tarptautinės rekomendacijos dėl bankininkystės įstatymų ir reglamentų taikymų. "Basel" II susitarimas nustato tarptautinius kapitalo panaudojimo standartus, padedančius valdyti bankų finansinę ir operacinę rizikas ir taip užtikrinančius teisingą konkurenciją tarp tarptautiniu mastu aktyvių bankų. Taigi kapitalo srityje svarbiausias dokumentas yra Bazelis II tarptautiniu mastu taikomi kapitalo reikalavimai ir šio dokumento pagrindu priimta Kapitalo pakankamumo direktyva. Kapitalo pakankamumo direktyva reguliuoja bankų ir kitų finansinių institucijų kapitalo pakankamumą. Naujoji kapitalo pakankamumo reikalavimų ir priežiūros struktūra pateikiama 1 paveiksle. Šia 11 kapitalo sutartimi įtvirtinta trijų ramsčių sistema: minimalaus kapitalo reikalavimai, priežiūros tikrinimo procesas ir rinkos disciplinos bei atskleidimo reikalavimai. 1 pav. Bazelio kapitalo pakankamumo reikalavimų ir priežiūros struktūra Pagal pirmąjį sutarties ramstį nustatomos taisyklės ir reikalavimai įvertinti rizikas ir atitinkamai pagal jas apskaičiuoti kapitalo poreikį. Kad sistema veiktų efektyviai, būtina priežiūra (antrasis ramstis) ir rinkos drausmė bei skaidrumas, paremtas tinkamu informacijos atskleidimu (trečiasis ramstis). Bazelis II – tai didžiulis paskatinimas bankams tobulinti jų rizikos valdymo sistemas. Vidinės bankų rizikos vertinimo ir valdymo sistemos – esminis Bazelis II sutarties elementas. Vienas pagrindinių skundų iš bankų pusės – per dideli atskleidimo reikalavimai, t.y. reikalaujama atskleisti pernelyg daug informacijos, o tai žymiai apsunkina ataskaitų ir pranešimų rengimą. Bazelis II sutartis ir jos pagrindu priimta kapitalo pakankamumo direktyva – tai patirties ir didelių pastangų patobulinti finansų sistemos veikimą ir jo priežiūrą rezultatas, iš kurio tikimasi reikšmingo poveikio, todėl investicijos turėtų atsipirkti. Skaidrumas ir atskaitomybė yra pagrindiniai viso priežiūrinio vertinimo proceso aspektai. Pagal Bazelio susitarimų 1 ramstį nustatyti kapitalo reikalavimai yra mažiausi būtini reikalavimai, kuriuos kredito įstaigos turi atitikti visą laiką. Todėl bendras priežiūros mechanizmas (BPM) nuolat stebi, kad įstaigos laikytųsi šių reikalavimų, taip pat laikoma, kad 1 ramsčio kapitalo reikalavimai yra būtinas minimumas. BPM nuolat tikrina vidaus modelius, kuriuos įstaigos – gavus priežiūros institucijos leidimą – naudoja kapitalo, reikalingo 1 ramsčio rizikai padengti, poreikiui apskaičiuoti. 3.1.2 LIKVIDUMAS Kapitalo pakankamumas yra itin svarbus bankų priežiūros elementas, tačiau ne vienintelis. Bankų rizikos valdymas, likvidumas, indėlių garantijos, turto sudėtis ir kokybė, kiti finansiniai 12 veiklos rodikliai, tokie kaip apyvarta, pelnas ir kt., banko vadovybė ir banko įvaizdis – taip pat svarbūs bankų priežiūros elementai. Likvidumas – vienas pagrindinių bankų patikimumo vertinimo ir priežiūros kriterijų. Likvidumo rodiklis skaičiuojamas remiantis šiais santykiais: likvidus turtas / įsipareigojimai; likvidus turtas / einamieji įsipareigojimai; finansavimo spraga (paskolos – indėliai / indėliai); įsipareigojimų trukmė. Bazelio bankų priežiūros komitetas 2008 metų rugsėjo mėn. priėmė dokumentą “Likvidumo rizikos valdymo ir priežiūros principai“ (angl. Principles for Sound Liquidity Risk Management and Supervision). Dokumento tikslas – įgyvendinus numatytus principus patobulinti bankų rizikos valdymo standartus, stiprinti sistemos atsparumą užsitęsusiems likvidumo sukrėtimams, pagerinti kelias valstybes apimančių bankų grupių likvidumo priežiūrą. Principai apima bendrus likvidumo rizikos valdymo ir priežiūros aspektus, likvidumo rizikos nustatymo ir įvertinimo reikalavimus, atskleidimo reikalavimus, priežiūros institucijų vaidmenį likvidumo rizikos vertinimo, valdymo bei priežiūros kontekste. Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Europos bankų priežiūros komiteto priimti dokumentai dėl likvidumo, taip pat likvidumo rizikos valdymo kredito institucijose tobulinimo yra suderinti, svarbus yra priežiūros institucijų bendradarbiavimas. 3.1.3 INDELIŲ GARANTIJOS Dar vienas svarbus kriterijus Indėlių garantijos. Bazelio bankų priežiūros komitetas 2009 m. patvirtino pagrindinius efektyvios indėlių draudimo sistemos principus (angl. Core Principles for Effective Deposit Insurance Systems), dokumentas taip pat apima indėlių tikslus bei efektyvaus indėlių draudimo esmines sąlygas. Šie principai tapo pagrindu, kuriant ir tobulinant indėlių draudimo sistemas visame pasaulyje. Indėlių draudimo sistema papildo, remia ir stiprina visos finansų sistemos apsaugą bei didina klientų pasitikėjimą. Taigi indėlių draudimo sistema turi būti suvokiama, kaip neatskiriama finansų sektoriaus apsaugos dalis, priešingu atveju sistema gali tapti neefektyvi. Šiuo atveju tai labai stipriai jaučiasi Europos lygmenyje, kai Europa jau turi monetarinę sąjungą, tačiau negali jos visiškai užbaigti ir pasiekti maksimalią harmonizaciją dėl priežiūros ir apsaugos mechanizmų stokos. Efektyvi ekonominė sąjunga, privalo turėti veiksnų ir efektyvų indėlių draudimą. Siekiant užtikrinti priežiūros tikslų įgyvendinimą, būtina efektyviai veikianti kompleksiška priežiūros sistema, apimanti tinkamą teisinę bazę, pagrindinius kiekvienam sektoriui keliamus reikalavimus ir standartus, metodus, priemones, kriterijus ir pan. Be to, ji turi derėti su globalizacijos, integracijos, sparčios rinkų evoliucijos procesais ir jų pasekmėmis – didėjančiu skaičiumi finansinių grupių ir konglomeratų bei jų įtaka, išaugusia sistemine rizika, aukštais veiklos ir klientų interesų gynimo standartais, sudėtingų išvestinių finansinių priemonių plitimu. Išvardintos aplinkybės daro įtaką poreikiui tobulinti priežiūros sistemas, taikant jas prie dinamiškos aplinkos. 13 Tobulinimo idėjų, planų kūrimo bei konkrečių veiksmų imamasi tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos, tiek tarptautiniu lygmeniu, tačiau akivaizdu, jog dar daug reikia nuveikti, norint užtikrinti efektyvią finansų rinkų priežiūrą, klientų interesų apsaugą, finansinį stabilumą ir pasirengti galimiems ateities iššūkiams. Tarptautinis atsiskaitymų bankas siekia suskurti sistemą galinčią suvaldyti komercinių bankų tinklą, tam kuriami įvairūs reikalavimai, paremti ilgamete patirtimi ir nuosekliais skaičiavimais. Tai labai svarbi institucija atliekanti reikšmingą darbą bankų priežiūros srityje. 14 IŠVADOS 1. Tarptautinis atsiskaitymų bankas nuo pat savo veiklos pradžios (1930 m.) siekia bankų mechanizmo bendrumo ir skatina bendradarbiavimą tarp centrinių bankų ir siekia finansų sistemos stabilumo visame pasaulyje. 2. Tarptautinio atsiskaitymų banko suformuoti Bendros bankų priežiūros principai yra bankų sektoriaus reguliavimo, priežiūros, valdymo ir rizikos valdymo pagrindas. 3. Tarptautinio atsiskaitymų banko Kapitalo pakankamumo direktyva reguliuoja bankų ir kitų finansinių institucijų kapitalo pakankamumą. 4. Tarptautinio atsiskaitymų banko suformuoti indelių draudimo sistemos principai tapo pagrindu, kuriant ir tobulinant indėlių draudimo sistemas visame pasaulyje. 15 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Deltuvaitė V. (2009) Koncentracijos įtakos bankų sistemos finansiniam stabilumui tyrimas; 2. ECB (2014) Bankų priežiūros vadovas. Prieiga internetu:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!