Bankų raidos istorinė apžvalga

Bankų atsiradimas siejamas su tais laikais, kai visuotiniu ekvivalentu galutinai tapo brangieji metalai.
Prieš kelis šimtmečius prekybininkams buvo nepatogu nuolat nešioti su savim auksą, sveri ir tikrinti jo grynumą. Buvo sugalvotas racionalesnis būdas – auksas paliekamas pas auksakalį, tuo labiau, taip auksas yra patikimiau apsaugotas, o savininkui duodamas kvitas, kad pastarasi tikrai paliko gryno aukso atsragas pas šį auksakalį. Be to, auksakliui už jo paslaugas priklausė atitinkamas atlyginimas. Šitaip tapo galima prekybos opracijose atsiskaityti nauju būdu – perleidžiant už prekes ne auksą, o raštelį-kvitą apie auksą, paliktą saugoti pas auksakalį. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau rimti pirkliai ir amatininkai norėjo mainuose mokėti brangiu metalu. Geriau ir toliau laikyti jų nuosavybe tapusį auksą patikimoje vietoje, pas solidų juvelyrą, kurio garantas buvo – iš kartos į kartą perduodami turtai ir geras vardas.
Apyvartoje atsirado auksakalių skolos kvitai – jie buvo naudojami kaip mainų ir mokėjimų priemonės. Pradžioje tų kvitų išreiškiamas aukso kiekis buvo toks, kiek pas auksakalį padėta (deponuota) aukso. Bet aukso saugotojai pastebėjo, jog niekad neatsitinka taip, kad kurią nors vieną dieną reikėtų pagal išduotus kvitus atiduoti visą auksą. Priešingai, ženkli dalis aukso nuolat gulėjo rusiuose. Jei auksakalių kvitas buvo plačiai naudojams, tai klientams jų aukso prireikdavo retai. Tačiau kartais pirkliams trumpam prireikdavo stambesnių sumų, todėl apsukrūs juvelyrai rado dar vieną galimybę užsidirbti pinigų. Tas uždarbis leistų sumažinti mokestį už aukso saugojimą, o tai priviliotų dar daugiau klientų. Tuo labiau, rizikos beveik jokios, nes nėra buvę, kad bent 50 % viso turimo aukso kurią nors dieną būtų prireikę.
Kol visa ūkinė veikla vykdavo ritmingai, be sukrėtimų, tokia praktika nekeldavo jokių problemų. Jos atsirasdavo, kai koks auksakalys, norėdamas uždirbti kuo daugiau, sumažindavo aukso atsargas seifuose tiek, kad vieną dieną jo depozitoriai, atėję atsiimti savo aukso, jo negaudavo. Tokie neatsargūs juvelyrai netekdavo pasitikėjimo ir turėdavo atsisakyti aukso skolinimo verslo. Kolegos pasimokydavo iš jų kartaus patyrimo, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!