Bankų sistemos Lietuvoje tyrimas

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių abejonių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek ir valstybės institucijoms. Pats žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“, reiškusio stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Šiandien bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintų lėšų priėmimu ar paskolų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką, bei atsakomybę.
Bankų sistema, viena iš sudedamųjų šalies ūkio šakų, atlieka išskirtinį vaidmenį pritraukiant ir paskirstant finansinius išteklius. Tai yra jautrus mechanizmas, labai priklausantis tiek nuo visuomenės pasitikėjimo, tiek ir nuo teisinės sistemos veiksmingumo bei bendros šalies makroekonominės situacijos, nulemiančios verslo plėtimo galimybes. Bendrojo nacionalinio produkto augimas, infliacijos raida, gyventojų pajamų lygis, mokesčių politika ir kiti makroekonominiai aspektai turi esminės įtakos bankų veiklai.
Darbo tikslas panagrinėti mūsų valstybės bankų sistemą, jos raidą nuo pačių jos ištakų, apžvelgti svarbiausių Lietuvos bankų atsiradimo ir vystymosi istoriją. Taip pat panagrinėti Lietuvos šiuolaikinės bankų sistemos kūrimosi ištakas. Darbe apžvelgti pagrindiniai priimti teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos bankų veiklą, po nepriklausomybės paskelbimo. Darbe naudojamas istorinis, literatūrinis, teorinio pobūdžio metodas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), susikūrusi ankstesniųjų viduramžių laikotarpiu, pergyveno vėlesniuosius viduramžius ir dar gyvavo beveik 300 metų naujaisiais laikais (nuo 1500 m. iki XIX a.). Bet užsienio ir savi bei kontrasignuoti pinigai dar ankstyvojoje LDK sudarė prielaidas bankinių operacijų – pinigų keitimo bei kredito užuomazgoms. Tačiau reiktų paminėti, kad bankininkystės užuomazgos ir jos plėtojimas LDK dėl ekonominio, karinio pobūdžio ir kitų sąlygų skyrėsi nuo Vakarų Europos šalių. Ekonominė šalies būklė priklausė ne vien nuo žemės ūkio, pagrindinės feodalinės LDK ūkio šakos. Didesnės ar mažesnės reikšmės turėjo ir miestai bei jų verslai – prekyba, pinigų keitimas bei kreditas, amatai ir pramoninė gamyba bei kt.
Visapusiškai plėtojant ūkinį šalies gyvenimą, ypač dideli Vytauto nuopelnai. Su Vytauto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!