Kursiniai darbai

Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose

10   (1 atsiliepimai)
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 1 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 2 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 3 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 4 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 5 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 6 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 7 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 8 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 9 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 10 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 11 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 12 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 13 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 14 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 15 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 16 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 17 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 18 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 19 puslapis
Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Įvadas Naujų informacijos technologijų pritaikymas įmonių veikloje leidžia našiau ir efektyviau įgyvendinti tikslus, vizijas bei misijas. Aš atlikau praktiką uždarojoje akcinėje bendrovėje „NRD“. Pagrindinė įmonės veikla yra informacinių sistemų kūrimas, jų priežiūra ir kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugos. Aš atlikau praktiką įmonės padalinyje Kaune- informacinių technologijų skyriuje. Šios praktikos tikslas yra įtvirtinti teorines žinias, formuoti praktinio darbo įgūdžius. Pagal tikslą, praktikos uždaviniai yra sekantys: • pateikti pirminę informaciją apie įmonę; • išnagrinėti jos valdymą, dalykinę komunikaciją; • atlikti empirinį tyrimą apie informacinių technologijų panaudojimą; • apibūdinti įmonės veiklos internacionalizacija; • išanalizuoti marketingo veiklą; • išsiaiškinti ar buvo taikomos inovacijos per paskutinius 3-5 metus; • aprašyti strateginį valdymą; • išnagrinėti įmonės apskaitą ir finansus bei juos įvertinti; • pateikti išvadas ir pasiūlymus. Praktikos ataskaitą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje visapusiškai išanalizavau UAB „NRD“ veiklą. Antroje dalyje atlikau individualią užduotį- “Bankroto valdymo teisiniai pagrindai tarptautinėse rinkose”. Rašant šią praktiką naudojau įvairius tyrimo metodus: 1. dokumentų analizės metodo pagalba renkami duomenys, kurie yra sisteminami bei naudojami kaip informacijos šaltiniai; 2. empirinio tyrimo pagalba atlikau informacinių technologijų panaudojimo analizę UAB „NRD“; 3. lyginamasis metodas pasireiškia atliekant būsto kredito sutarčių lyginamąja analizę; 4. istorinis metodas naudojamas nagrinėjant bankroto sampratą bei esmę; 5. apibendrinimo metodas naudojamas apibendrinant ir formuluojant išvadas; 1. Įmonės pristatymas ir vadybos funkcijų bei verslo procesų analizė 1.1. Pirminė informacija apie įmonę UAB „NRD“ yra užsienio kapitalo įmonė, kuri įsteigta 1998 metų spalio mėnesį. Bendrovės registruota buveinė ir pagrindinė būstinė yra Žygimantų g. 11-5, Vilniuje, taipogi turi vieną padalinį Kaune- Gaižiūnų g. 3. Įmonės teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė. Pagal juridinį statusą yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl pagal savo prievoles atsako tik įmonės turtu. Akcininkai atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas, kuriomis vertybinių popierių biržoje neprekiaujama. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra Norvegijos įmonė Norway Registers Development Holding a/s. 2006 metais bendrovės kapitalas buvo lygus 720250 litų, tačiau minėtais metais bendrovės akcininkais tapo ir ilgalaikiai įmonės darbuotojai, todėl 2007 metais bendrovės įstatinis kapitalas padidėjo ir dabar yra lygus 817000 litų. Įstatinis kapitalas padalintas į 9500 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 86 litai. Įstatų pagrindinių nuostatų kopiją galima matyti priede Nr.1. Siekdama tiekti produktą, atitinkantį kliento reikalavimus, UAB „NRD“ 2008 metais įsidiegė Kokybės vadybos sistemą (toliau KVS), kuri atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Šioje sistemoje nustatyti reikalavimai privalomi visiems veikloje dalyvaujantiems darbuotojams, o ypatingai tiesioginę įtaką turintiems kuriamą produktų ar teikiamų paslaugų kokybei. Įmonė rezultatyviai taikydama KVS, įskaitant jos nuolatinio gerinimo procesus bei kliento ir atitinkamų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų atitikties užtikrinimą, siekia, kad klientas būtų patenkintas. Tai apibrėžta įmonės kokybės politikoje. Šiuo metu bendrovėje dirba 48 nuolatiniai darbuotojai. Analizuojant darbuotojų struktūrą pagal profesijas, darbo įmonėje stažą, amžių bei lytį sudariau lentelę, kurią pateikiu priede Nr.2. Nagrinėjant darbuotojus pagal darbo įmonėje stažą pastebėjau, kad vos 4 darbuotojai dirba mažiau nei vienerius metus. Vyrų ir moterų pasiskirstymas yra maždaug vienodas- 25 darbuotojai iš 48 yra vyrai, tačiau kai kuriuose pareigose, pvz. programuotojo, dominuoja vyrai, o tokiose kaip administravimas, apskaita ar kokybės užtikrinimas- moterys. Darbuotojų amžiaus vidurkis yra 32 metai. 1.2. Įmonės valdymas 1.2.1. Organizacinė valdymo struktūra Pagal bendrovės įstatus įmonės valdymo organai yra trys (1 schema). 1 schema. UAB „NRD“ valdymo organai. Aukščiausias bendrovės organas yra Visuotinis susirinkimas. Įmonės įstatais jam suteiktos išimtinės teisės. Pagrindinės jų yra keisti bendrovės įstatus; rinkti Valdybos narius, rinkti ir atšaukti audito įmonę; tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir kitos. Valdyba renka Visuotinis susirinkimas, ją sudaro 4 nariai. Valdyba renkama ketverių metų laikotarpiui, jai atstovauja Valdybos pirmininkas, kurį renka Valdybos nariai. Valdyba svarsto ir tvirtina: • veiklos strategiją; • valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; • pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; Taip pat Valdyba renka ir atšaukia generalinį direktorių; nustato informaciją, kuri laikoma įmonės komercine paslaptimi ir kita.. Keičiantis ekonominėm sąlygoms ir atsiradus naujiems klientų poreikiams įmonės organizacinė struktūra keletą kartų buvo keičiama. Priede Nr. 3 pateikiu 2007 metų gegužės mėnesio 1 dienos generalinio direktoriaus patvirtintą UAB „NRD“ organizacinę struktūrą. Bendrovės veiklą organizuoja ir jai vadovauja generalinis direktorius remdamasis Valdybos ir Visuotinio susirinkimo patvirtintose ribose. Įmonės teikiamos paslaugos yra kelių grupių. Už kiekvieną iš jų yra atsakingi atskiri ir savarankiškai veikiantys organizacijos padaliniai, kurių yra keturi: 1. Komercijos ir administracijos skyrius, kuriam vadovauja komercijos direktorius; 2. Sistemų kūrimo skyrius, kuriam vadovauja sistemų kūrimo skyriaus vadovas; 3. Techninės priežiūros skyrius, kuriam vadovauja techninės priežiūros skyriaus vadovas; 4. Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos skyrius, kuriam vadovauja kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos skyriaus vadovas. Šių keturių skyrių vadovai yra tiesiogiai pavaldūs generaliniam direktoriui, tuo tarpu kiekvienam jų tiesiogiai pavaldūs šio skyriaus darbuotojai. Kaip galima matyti iš organizacinės struktūros, po generalinio direktoriaus dar yra Vadovybės atstovas kokybei (VAK). Įmonės generalinio direktoriaus įsakymu jam suteikti atitinkami įgaliojimai- įgyvendinti įmonėje KVS, kurią UAB „NRD“ įsidiegė 2008 metais, taipogi prižiūrėti, kad jos reikalavimus darbuotojai suprastų ir jais vadovautųsi.VAK turi būti paskiriamas iš įmonėje dirbančių asmenų, taip pat jis pavaldus įmonės generaliniam direktoriui. Organizacinė valdymo struktūra sudaryta atsižvelgiant į išorinius ir vidinius įmonės aplinkos veiksnius. UAB „NRD“ vidiniams aplinkos veiksniams turi įtakos išoriniai aplinkos veiksniai. Anot įmonės generalinio direktoriaus, vidiniai įmonės aplinkos veiksniai tiesiogiai susiję su įmone, jos galimybėmis. Tai vartotojai, tarpininkai, darbuotojai ir kontaktinės auditorijos. Išoriniai aplinkos veiksniai yra svarbesni, tai mokslinė ir technologinė aplinka; ekonominė aplinka; konkurencinė aplinka; socialinė aplinka. Plačiau šiuos veiksnius aptarsiu 1.5. skyriuje analizuodamas šių veiksnių poveikį įmonės veiklai. Visų įmonės darbuotojų atsakomybę ir įgaliojimus nustato : • Įmonės organizacinė struktūra; • Pareigybinės instrukcijos; • Kokybės vadovas; • KVS procedūros. Remiantis išvardintais dokumentais išanalizuosiu Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos skyriaus vadovo funkcijas bei Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialisto pareiginę instrukciją. Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialistas yra tiesiogiai pavaldus ir ataskaitingas Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos skyriaus vadovui. Periodiškai, atliekant darbą ne savo skyriuje, taipogi pavaldus vadovui, kurių komandai yra priskiriamas. Į šias pareigas priimami asmenys jau praėję atranką. Pagrindiniai reikalavimai keliami pretendentams į šias pareigas: aukštasis verslo administravimo, vadybos ar informatikos išsimokslinimą; mokėti kalbas: anglų k.– labai gerai, lietuvių kalba – puikiai; turėti analitinį mąstymą; gebėti dirbti savarankiškai, rasti problemas, rinkti duomenis, fiksuoti faktus, daryti išvadas ir spręsti problemas; žinoma, kad gilios žinios dirbant įvairiomis kompiuterinėmis programomis; taipogi puikūs bendravimo ir rašytinės komunikacijos įgūdžiai, taip pat gramatikos ir kalbos kultūros išmanymas. Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialistas vykdydamas savo funkcijas vadovaujasi Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialisto pareiginėje instrukcijoje 4 ir 5 punktuose išvardintomis pareigomis ir teisėmis (priedas Nr.4). Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialistas atsakingas: • pateiktų sprendimų neteisingumą ir atliktų darbų nepakankamą kokybę; • už parengtos dokumentacijos nepakankamą kokybę; • už pavėluotą svarbios informacijos pateikimą projekto vadovui ir/ar administracijos vadovui; • už dokumentų archyvavimo taisyklių nesilaikymą, netinkamą dokumentų įforminimą; • už bendrovės valdymo organų, administracijos vadovo įsakymų, darbų saugos reikalavimų, vidaus darbo taisyklių bei šių nuostatų nevykdymą; • neetišką elgesį su klientu bei įmonės reputacijos sugadinimą. • už bendrovės tarnybinių paslapčių pagarsinimą ar jų panaudojimą savanaudiškais tikslais; • už suteiktų įgaliojimų viršijimą. Pateikus Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos specialisto instrukcijos analizę pravartu įsigilinti į Kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos skyriaus vadovo darbą. Vadovo darbo laikas yra pirmadieniais-penktadieniais nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Jis atlieka šias funkcijas: • Kokybės užtikrinimo paslaugų teikimas informacinių sistemų kūrimo projektuose; • Testavimo atvejų rengimas; • Informacinių sistemų testavimas; • Informacinių sistemų dokumentacijos peržiūra ir įvertinimas, nustatant ar sistema atitinka keltus reikalavimus; • Informacinės sistemos dokumentacijos rengimas: nuo naudotojo vadovo iki pilnos programinės įrangos kūrimo dokumentacijos– programinės įrangos kodo dokumentacija, duomenų bazės detalūs aprašai (modelis, laukų aprašai, procedūrų aprašai ir t.t.) ir kita dokumentacija. Įgyvendindamas šias funkcijas skyriaus vadovas turi pareigas ir įgaliojimus: • Pareigos: • Kuria ir sistemingai atnaujina vykdomų projektų kokybės užtikrinimo strategiją, kuriamų sistemų testavimo procedūras, standartinius sistemų testavimo dokumentus; • Vykdo sistemų testavimo procedūras; • Dalyvauja, atrenkant resursus į kokybės užtikrinimo ir apmokymų grupę; • Seka sistemų testavimo metodologijos, klientų instrukcijų rengimo metodologijos naujoves ir jas taiko vykdomuose projektuose. • Rengia klientų instrukcijas, apmokymų programų biudžetą, klientų apmokymo programas, reikalingas ataskaitas. ◦ Įgaliojimai: ▪ Priima sprendimus įmonės veiklos administravimo srityse: pasirašo tvarkomuosius dokumentus, susijusius su kokybės užtikrinimo ir dokumentacijos ruošimo vykdymu, teikia informaciją (išskyrus konfidencialią) valstybės institucijoms, įmonės verslo partneriams. ▪ Teikia pasiūlymus projektų vykdymo procedūrų klausimais ir dėl vykdomų projektų kokybės užtikrinimo strategijos tobulinimo; ▪ Konsultuoja projektų vadovus sistemų testavimo klausimais; ▪ Siūlo naujus užduočių sprendimo būdus. 1.2.2. Įmonės veikla Pagrindinė įmonės veikla yra informacinių sistemų kūrimo, jų priežiūros ir kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugos, taipogi UAB “NRD” specializuojasi registrų kūrimo srityje. Įmonė sprendžia bendrus valstybės registrų integralios sistemos kūrimo klausimus, rengiant teisės aktų projektus, kuriant ir jungiant į vieningą sistemą atskirus registrus, projektuojant ir diegiant valstybės registrus ir kitas objektiškai orientuotas informacines sistemas pagal užsakovų veiklos ir infrastruktūros reikalavimus. Pagrindinė vykdoma veikla yra Lietuvoje, tačiau ne mažesnė ir tarptautinė patirtis vykdant projektus savarankiškai, bendradarbiaujant su kitomis NRD grupės įmonėmis bei su strateginiais ilgalaikiais ar tam tikro projekto partneriais iš užsienio. Siekiant įmonės tikslų ir kliento poreikių patenkinimo, skyriai-padaliniai vykdo kelias paslaugų grupes sėkmingai ir efektyviai bendradarbiaujant tarpusavyje. UAB „NRD“ teikiamų paslaugų grupės yra šios: • Paslaugos, susiję su informacinių sistemų analize, projektavimu, kokybės užtikrinimu, dokumentacijos rengimu ir sistemų įdiegimu; • Paslaugos, susijusios su sukurtų informacinių sistemų priežiūra ir vystymo darbais; • Paslaugos, susijusios su specializuotų informacinių sistemų naudotojų ir bendrojo pobūdžio kompiuterinio raštingumo mokymais bei jų žinių testavimu; 1.2.3. Įmonės personalo valdymas Įmonei visuomet reikia tam tikro skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų, kad tinkamai vykdyti teikiamas paslaugas. UAB „NRD“ už darbuotojų atranką ir apmokymą atsakingas Komercijos ir administravimo skyrius. Nepriklausomai į kokias pareigas yra priimamas žmogus, personalo atranka įmonėje turi savo eiliškumą: • Darbo vietų, į kurias reikia surasti darbuotojus, įvardinimas ir analizė; • Pareigybinių nuostatų parengimas; • Informacijos apie siūlomas darbo vietas paskleidimas patraukiant reikalingų profesijų bei kvalifikacijos specialistus. Darbuotojų atranka pradedama nuo paraiškų dėl laisvų darbo vietų priėmimo. Atsižvelgiant į nustatytus kriterijus atrenkami tinkami asmenys. Tuomet kviečiamasi į pokalbį. Įvertinus kiekvieno kandidato įgūdžius ir norą dirbti yra išrenkami geriausi. Įdarbinimo procedūra šioje įmonėje atlieka Generalinis direktorius. Iš pretendentų grupės administratorius atrenka įmonei reikalingus ir atitinkančius pareigas žmones. Toliau su jais bendrauja komercijos direktorė. Susitaria dėl darbo turinio, atlyginimo ir kitų sąlygų. Jei pasiekiamas kompromisas, tuomet sąlygos yra įteisinamos ir su kandidatu yra sudaroma darbo sutartis. Visi darbuotojai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis. Kai į įmone ateina dirbti naujas darbininkas (po atrankos ir darbo sutarties sudarymo) svarbiausia jį gerai supažindinti su įmonės veikla. Ypač tomis kategorijomis, kurias naujokui teks atlikti, t.y. jis turės susipažinti su darbo vietos instrukcija, įmonėje įdiegta Kokybės vadybos sistema, naudojamais įrenginiais ir pagalbinėmis priemonėmis, darbo režimais, žinoti, kas veikia darbo našumą ir kokybę. Reikės tobulinti ir darbui būtinus įgūdžius. Taip pat supažindinama su tiesioginiu vadovu, bendradarbiais, kitais organizacijos darbuotojais, su kuriais reikės tiesiogiai bendrauti, atliekant naujo darbo užduotis. Už apmokymus yra atsakingi mokymo programų koordinatoriai. Jie tiesiogiai dalyvauja apmokymuose, padeda susipažinti su naudojamomis įmonėje informacinių technologijų programomis. Apmokymams dažniausiai yra skiriamos dvi savaitės už kurias darbuotojui nėra mokama, taipogi darbuotojai, kurie įmonėje pradirba ilgiau kaip vienerius metus periodiškai siunčiami į seminarus, papildomus apmokymus. Darbo užmokestis išmokamas du kartus per mėnesį- mėnesio pradžioje ir pabaigoje. Atlyginimas yra iš anksto aptartas su direktoriumi ir įvardintas darbo sutartyje. Darbo užmokesčio duomenų man nepaviešino. Įvardino priežastis dėl kurių arba užmokestis gali keistis: • Apmokėjimas už atostogas; • Kompensacijų už nepanaudotas atostogas, išeitinių išmokų mokėjimas; • Išskaičiavimai iš darbo užmokesčio (nuobaudos); • Premijų išmokėjimas; • Kai darbuotojas serga; • Kai darbuotojas dirbo viršvalandžius; Norėdamas suburti našų kolektyvą ir kartu pasiekti geresnių darbuotojų darbo rezultatų, įmonės direktorius naudoja įvairias motyvavimo priemones. Personalas tai daug daugiau nei darbo jėga, tai pagrindinis įmonės resursas ir kapitalas. Pasak įmonės direktoriaus, UAB „NRD“ skatinimo sistema yra tokia: • Materialus skatinimo būdas- piniginė išraiška; • Padėka; • Kolektyviniai vakarėliai; • Kita. 1.2.4. Įmonės veiklos kontrolės ir vertinimo sistema UAB „NRD“ veiklos kontrolės ir vertinimo sistemų analizė vyksta realizuojant kokybės politikos bei vadybos tikslus ir uždavinius. Kokybės politikos tikslas teikti klientams aukštos kokybės produktus ir paslaugas. Įmonės direktorius kokybės politiką apibūdino taip: "kokybės užtikrinimas per intelekto, procesų ir santykių suderinimą bei jų nukreipimą į nuolatinį produktų, paslaugų ir jų pateikimo metodų, užtikrinančių kliento patenkinimą, tobulinimą". Jos laikymasis parodo vadovybės ir personalo atsidavimą, kuriant organizacijos veiklos kokybės kultūrą. UAB „NRD“ kokybės politika užtikrina, kad: • Naudojant  patvirtintas veiklos taisykles, procedūras ir UAB „NRD“ grupės patirtį, pateikiamos informacinės sistemos ir paslaugos atitinka kliento reikalavimus. • Sistema pateikiama be klaidų ir su visa reikalinga dokumentacija. • Nuolat tobulinami vidiniai veiklos procesai, procedūros ir strategijos siekiant padidinti veiklos efektyvumą ir patenkinti klientą. UAB „NRD“ jau antri metai sėkmingai veikia įdiegta KVS, kuri atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus ir kurios pagalba įmonė nuosekliai įgyvendina kokybės politikos žingsnius, užtikrindama teikiamų paslaugų bei kuriamo produkto kokybę ir kryptingai siekdama užsibrėžtų tikslų. VAK įgyvendina įmonėje KVS ir prižiūri, kad jos reikalavimus darbuotojai suprastų ir jais vadovautųsi. UAB „NRD“ KVS nustatyti reikalavimai privalomi visiems veikloje dalyvaujantiems darbuotojams, o ypatingai tiesioginę įtaką turintiems kuriamų produktų ar teikiamų paslaugų kokybei. Pagal organizacijos valdymo struktūrą (priedas Nr.3) kiekvieno skyriaus-padalinio vadovas yra atsakingas už savo skyriaus veiklos kontrolę. Kokybės vadove aprašytų procedūrų įgyvendinimui įmonėje vadovybė užtikrina kokybės vadybos sistemos funkcionavimą ir parodo ypatingą savo siekį produktų ar paslaugų kokybės užtikrinimui bei atsakomybę prieš klientus. Įmonės vadovybė iš anksto planuotais laiko tarpais analizuoja kokybės vadybos sistemą, siekiant užtikrinti jos nuolatinį tinkamumą, adekvatumą ir rezultatyvumą. Vertinamoji analizė apima gerinimo galimybių ir poreikio keisti įmonės kokybės vadybos sistemą, taip pat ir kokybės politiką bei kokybės tikslus, įvertinimą. UAB „NRD“ investuoja į nuolatinį personalo kvalifikacijos tobulinimą bei jų poreikių darbe patenkinimą, siekiant kokybės politikos tikslų. Kokybės užtikrinimui sukurta speciali klaidų administravimo priemonė, užtikrinanti klaidų valdymą ir kliento dalyvavimą kūrimo procese. Darbuotojams sudaryta galimybė partnerysčių dėka pasinaudoti naujausiomis žiniomis.  Išanalizavau įrengimų eksploatacijos administravimo priemonę BUG DB - tai labai specializuota priemonė skirta defektų ir pasiūlymų, rastų kuriamoje ar jau sukurtoje ir veikiančioje programinėje įrangoje, registravimui duomenų bazėje. Ši priemonė naudojama testuojant ar jau naudojant įvairias programas. Jos pagalba vykdomas: • klaidos registravimas; • priskyrimas registruotam klaidos taisytojui; • klaidos būsenos nustatymas; • klaidos pobūdžio nustatymas; • automatinis elektroninio pranešimo išsiuntimas apie pasikeitusią klaidos būseną ir pan. Įmonė, kurdama naujas sistemas, sėkmingai naudoja šią priemonę siekdama maksimalios sukurto produkto kokybės. Už įrengimų eksploatacijos administravimo priemonę BUG DB atsakingas sistemų kūrimo skyriaus vadovas. Šio skyriaus darbuotojai (sistemų analitikai ir programuotojai) minėtą priemonę naudoja: ◦ kuriant programas; ◦ siekiant užtikrinti jų kokybę; ◦ atlikinėjant UAB „NRD“ darbuotojų darbo kokybę; ◦ analizuojant dažniausiai pasitaikančių klaidų tipus ir situacijas. 1.3. Dalykinė komunikacija “Komunikacija – organizacijos gyvenimo kraujas, ir jo trūkumas ne vienai organizacijai atsiliepė panašiai kaip kraujo apytakos sutrikimas organizmui.1” Atlikinėjant praktiką UAB „NRD“ stebėjau skirtingų įmonės padalinių darbuotojų darbą, jų sąveiką su vadovais. Kadangi įmonės veikla susijusi su kompiuterine įranga, tai suprantama, kad kompiuterius turi visi darbuotojai. Informacijos perdavimas iš viršaus į apačią, iš apačios į viršų vyksta įmonėje įdiegtu vidiniu paštu. Pranešimai siunčiami visiems įmonės darbuotojams, atskirai padaliniais arba asmeniškai darbuotojui. Manau, kad tai vienas pažangiausių informacijos perdavimo būdų ir kiek man teko stebėti bendravimą įmonėje, tai galiu teigti, jog trikdžių nebūna. Juk kaip patogu neišeinant iš savo darbo vietos žinoti kas vyksta įmonėje. Šioje įmonėje atsisakyta tokių informavimo būdų kaip rašteliai ant stendų. Kiekvieną pirmadienį rengiami vadovų susirinkimai su generaliniu direktoriumi. Aptariami iškilę klausimai, darbo grafikai, įvairiausi planai. Atitinkamai kiekvieno skyriaus vadovai rengia susirinkimus sau pavaldiems darbuotojams. Aptariami analogiški klausimai. Kaip jau minėjau, įmonėje yra 4 atskiri padaliniai. Už ryšius su visuomene yra atsakingas komercijos ir administravimo padalinys. Pagrindinės taikomos priemonės yra šios: • pranešimas spaudai; • pagrindinė informacija (tinklalapis); • reklama; • straipsniai ir kitos publikacijos; • brošiūros ir lankstinukai; • metinės ataskaitos; • kalbos ir prezentacijos. Priklausomai kam yra adresuota informacija yra pasirenkama atitinkama priemonė. Įmonėje yra planuojamas ir įgyvendinamas informacijos, susijusios su kliento nuomone apie jo reikalavimų tenkinimą, monitoringas. Įmonėje yra nustatyti tokios informacijos gavimo ir naudojimo metodai. Informacijos apie klientų pasitenkinimą šaltiniai: • Klientų skundai; • Tiesioginis bendravimas su klientu; • Apklausų organizavimas; • Pranešimai žiniasklaidoje; • Ūkio šakos ir sektoriaus tyrimai. Surinkti duomenys yra lyginami su ankstesniais klientų pasitenkinimo įvertinimais ir apibrėžtais tikslais. Kadangi nė vienas klientas, nei esamas nei potencialus, nesiskundė, kad nerado ar nebuvos supažindintas su jį dominančia informacine medžiaga taigi ir šioje srityje neturiu jokių pastabų, kaip gerinti atliekamą veiklą. Be kalbėjimo įgūdžių taipogi yra naudojama neverbalinė komunikacija. Neverbalinės reakcijos dažniausiai pasireiškia spontaniškai, nesąmoningai, todėl pastebėti bendradarbio ar kliento neverbalinio elgesio niuansai gali būti net informatyvesni, negu jo pasakyti žodžiai. Analizuojant UAB „NRD“ darbuotojų neverbalinę komunikaciją bendraujant tarpusavyje ir su klientais pastebėjau tokius reiškinius: • kai bendravimas yra tarp įmonės darbuotojų tai neverbalinė komunikacija yra laisvos formos- asmenys bendrauja laisvai, rodo įvairias grimasas, gestus, pozas. Kai kurie darbuotojai priima labai asmeniškai ir sunkiai pritampa prie tokio kolektyvo; • kai bendravimas vyksta su klientais tai darbuotojai yra žymiai kuklesni. Laikomasi pagrindinių neverbalinės komunikacijos taisyklių: tinkama veido išraiška, tai reiškia besišypsantys ir nerūškani veidai; akių kontaktas yra užtikrintas; gestai ir pozos nėra įšaukiančios, atvirkščiai- konservatyvios; asmeninės erdvės privatumo laikymasis ir žinoma balso tembras. Vidinė komunikacija – tai informacijos mainai įmonės viduje. Pasak generalinio direktoriaus vidinės komunikacijos tikslai yra: gerinti darbuotojų tarpusavio santykius, nutiesti informacinį tiltą tarp vadovybės ir žemesnių grandžių darbuotojų, pastaruosius informuoti apie įmonės tikslus, planus, pokyčius, vizijas ir pan. Vidinė komunikacija taip pat padeda siekiant sulaukti grįžtamojo ryšio iš žemesnių grandžių darbuotojų– tokiu būdu darbuotojai būna ne tik informuoti, bet ir įtraukti į įmonės veiklą, išklausyti. Visa tai daroma tam, kad darbuotojai žinotų, ko įmonė siekia, ir padėtų įgyvendinti tuos tikslus. UAB „NRD“ vidinę komunikaciją supranta ne tik kaip formaliąją (oficialiąją informaciją), bet ir neformalius vakarėlius, parūkymus ir kitokius bendravimo būdus, kai pasikeičiama naujienomis ir pan., todėl šiame procese dalyvauja įvairių grandžių darbuotojai. Organizacijai labai svarbu turėti gerus santykius ne tik įmonės viduje, bet ir su išore, kitaip sakant visuomene ar kitomis organizacijomis, čia pasireiškia išorinė komunikacija. UAB „NRD“ išorinę komunikaciją vadina ryšiai su visuomene arba viešieji ryšiai. Pagal organizacijos valdymo struktūrą (priedas Nr.3) už išorinę komunikaciją atsakingas komercijos ir administracijos skyrius. Marketingo ir pardavimų vadovas bei pardavimų ir biuro vadybininkas yra tiesiogiai atsakingi už viešuosius ryšius. Pagrindiniai išorinės komunikacijos tikslai yra skleisti informaciją apie įmonę (reklama), kurti bei propoguoti gerą organizacijos įvaizdį, suformuoti ir palaikyti ilgalaikius santykius su klientais. 1.4. Informacinių technologijų naudojimas Atliekant informacinių technologijų naudojimo UAB „NRD“ analizę taikiau vieną iš empirinio tyrimo metodų- apklausą raštu- anketavimą. Tyrimo tikslas yra nustatyti kokios informacinės technologijos dažniausiai yra naudojamos įmonėje, kaip internetas ir kitos informacinėmis ir ryšių technologijos veikia darbo kokybę bei našumą. Tyrimui buvo pateikta anketa, kuri yra sudaryta iš 18 uždaro tipo klausimų, kurią išdalinau 40 įmonės darbuotojų. Anketavimą atlikau 4 skirtinguose skyriuose-padaliniuose, todėl tyrimas atspindi visą įmonę. Anketa buvo anoniminė, jos klausimus ir gautą susistemintą informaciją pateikiu lentelės ir grafiko pavidalu priede Nr.5. Apibendrinant atliktą tyrimą manau, kad informacinių technologijų panaudojimas UAB „NRD“ yra geras. Visi įmonės darbuotojai naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir kitomis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Rezultatus galima matyti 1 diagramoje. 1 diagrama. Informacinių ir ryšių technologijų panaudojimas UAB „NRD“ Taip pat tyrimas parodė, kad įmonės darbuotojai yra patenkinti įdiegta informacinių technologijų sistema, interneto kokybe, techninės priežiūros darbu. Įmonės veiklai vykdyti reikalingos įvairios programinės įrangos programos ir licencijos, jų panaudojimas yra būtinas, todėl tęstinumo užtikrinimui kasmet nusiperkamos licencijų palaikymo paslaugos. Naudojama programavimo įranga skirta programavimui, registrų kūrimui. Tai serverių licencijos, antivirusinės programos ir kita. Daugelį kitų įmonės veiklai reikalingų licencijų įmonė įgyja kaip teises vieneriems metams pagal Oracle ir Microsoft partnerystės sutartys. Pagrindiniai produktai naudojami įmonės veikloje: • Internetinių svetainių kūrimo ir diegimo veikloje UAB „NRD“ naudoja 2002 – 2003 metais savo sukurtą priemonę WebTool. • Kitą produktą, naudojamą universalioms registravimo platfomoms, sukūrė įmonės įkūrėja Norvegijos įmonė Norway Registers Development Holding a/s. 2001 metų spalį projektas buvo išplėtotas įtraukiant Companies Registration Office, Ireland (CRO) pagal pasiūlytą crXML standartą. • kompiuterizuota įmonės darbuotojų veiklos apskaitos ir planavimo sistema "HOURS!"; • kuriamos programos klaidų apdorojimo priemonė - BUG DB. Pačioje įmonėje, kaip minėjau 1.3. skyriuje Dalykinė komunikacija, susirašinėjimai tarp darbuotojų vyksta vidiniu paštu. Įmonės kokybės vadybos sistemos dokumentai yra saugomi elektroninėje laikmenoje ir tam tikrais atvejais popieriuje. Išleisti ir patvirtinti dokumentai paskirstomi kompiuteriniu vidiniu tinklu. Dokumentų ir duomenų keitimus atlieka rengėjas, išleidęs pirmąjį leidimą. Juos administruoja techninės priežiūros skyrius- duomenų operatorė. Ji atsako, kad kompiuteriniame tinkle būtų paskelbti tik galiojantys dokumentai, negaliojantys atitinkamai pažymimi arba pašalinami. Keitimai dokumentuose nurodyti Keitimų ir peržiūrų registravimo žurnale (esančiame kiekvieno dokumento pradžioje), iš kurio galima nustatyti, kas, kada ir kokį keitimą atliko. Apskaita įmonėje yra pilnai kompiuterizuota. Ją tvarko vyr. finansininkė ir 2 apskaitininkės pagal apskaitos programą „Rivilė“. Šiuo tikslu įmonėje yra parengta ir dokumentais įforminta įrašų nustatymo, kaupimo, apsaugos, radimo, laikymo ir sunaikinimo valdymo procedūra. Įrašai formuojami taip, kad liktų įskaitomi, lengvai atpažįstami ir greitai surandami. Įrašai daromi kompiuterizuotos informacinės sistemos pagalba ir saugomi kompiuterinėje laikmenoje, prižiūrima taip, kad būtų užtikrinta jų apsauga nuo sugadinimo bei nesankcionuoto priėjimo. Juos tvarko tik minėti asmenys, žinantys įrašų tvarkymo ir laikymo procedūras, neleidžiantys pašaliniams kištis į įrašų tvarkymą ir laikymą. 1.5. Įmonės internacionalizacija Pagrindinė UAB „NRD“ vykdoma veikla yra informacinių sistemų kūrimo, jų priežiūros ir kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugos. Didžiąją dalį veiklos įmonė realizuoja Lietuvoje, tačiau ne mažesnė ir tarptautinė patirtis vykdant projektus savarankiškai, bendradarbiaujant su kitomis NRD grupės įmonėmis bei su strateginiais ilgalaikiais ar tam tikro projekto partneriais iš užsienio. Taigi įmonė veikia vietinėje (Lietuvos) ir tarptautinėse rinkose. Pagal pardavimų ir biuro vadybininko pateiktus duomenis sudariau diagramą, kurioje galima matyti kaip pasiskirsto įmonės pardavimas minėtose rinkose. 2 diagrama. UAB „NRD“ veikla vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. Vietinėje rinkoje UAB „NRD" atliekama veikla: • kompiuterinio raštingumo mokymai ir testavimai pagal ECDL programą; • informacinių sistemų kūrimas; jų priežiūra; • vartotojų konsultavimas kaip naudotis suskurtomis programomis, paslaugomis; • kompiuterinės ir standartinės programinės įrangos bei tinklo įrangos pardavimai. Informacinių sistemų kūrimo paslaugos teikiamos tarptautinėse rinkose: Norvegijoje, Butane, Mozambike, Kenijoje esantiems galutiniams paslaugų gavėjmas ir vartotojams. Taip pat vykdomi projektai Vietname, Sudane, Azerbaidžane. Remiantis pateiktomis trejų metų pelno (nuostolių) ataskaitomis atlikau paslaugų kitimo apimtis per metus. 3 diagrama. Paslaugų kitimo apimtis per 3 metus. Apibendrinant atliktą analizę galiu teigti, kad paslaugų apimtis pastaruosius metus mažėjo. Šį kitimą sukėlė eksporto sumažėjimas, nes planuotų projektų pradžia, tiek perspektyvių projektų, tiek projektų pagal pasirašytas sutartis nusikėlė į ateinančius metus. Iki sistemų kūrimo paslaugų teikimo pradžios būtinas užsakovo atitinkamas pasirengimas, teisės aktų patvirtinimas bei kitų organizacinių prielaidų buvimas, kurios ne visada užtikrinamos savalaikiai. Įmonės veiklą įtakoja daugelis veiksnių. Nagrinėjau kokie veiksniai labiausiai sąlygoja UAB „NRD“ veiklą. Rezultatus pateikiu 2 schemoje. 2 schema. UAB „NRD“ veiklą sąlygojantys veiksniai. Ekonominė aplinka turi svarbią reikšmę įmonės veikloje. Ši aplinka veikia įmonės veiklą per gyventojų perkamosios galios svyravimus. Perkamoji galia priklauso nuo: pajamų lygio; kainų lygio; kaupimo lygio; kredito gavimo galimybių. Teisinė aplinka suprantama kaip įvairių teisės aktų laikymasis organizuojant bei vykdant įmonės tikslus. Mokslinė ir technologinė aplinka- įmonės našus darbas yra susijęs su techninių naujovių taikymu. Konkurencinė aplinka- reikia tinkamai įvertinti esamus ir būsimus įmonės konkurentus. 1.6. Marketingas UAB „NRD“ marketingo tarnyba priklauso Komercijos ir administracijos skyriui. Šioje tarnyboje dirba 4 žmonės: • Marketingo ir pardavimų vadovė; • Pardavimų ir biuro vadybininkė; • Mokymo programų koordinatorės. Pagal UAB „NRD“ organizacinę struktūrą (priedas Nr.3) matyti marketingo skyriaus pavaldumas: pardavimų ir biuro vadybininkė bei mokymo programų koordinatorės tiesiogiai pavaldžios marketingo ir pardavimų vadovei, kuri pavaldi komercijos direktorei. 3 schema. UAB „NRD“ marketingo funkcijos Pagrindines marketingo funkcijos (3 schema) atlieka marketingo ir pardavimų vadovė. Jos žinioje yra naujų klientų ieškojimas ir ryšių palaikymas su esamais užsakovais bei kainos nustatymas. Taip pat ji turi visada skatinti norą dirbti geriau; laikas nuo laiko tikrinti, kaip vykdomi darbai; supažindinti personalą su darbo našumo ir efektyvumo sąvokomis. Pardavimų ir biuro vadybininkė bei Mokymo programų koordinatorės be 3 schemoje pavaizduotų marketingo funkcijų taip pat įgyvendina išorinės komunikacijos tikslus: • Skleidžia informaciją apie įmonę (reklama); • Kuria bei propoguoja gerą įmonės įvaizdį. Visos išvardintos funkcijos apima marketingo programą, kuri yra sudaryta iš paslaugos, kainos, paskirstymo ir rėmimo. UAB „NRD“ teikiamų paslaugų grupės yra šios: • Paslaugos, susiję su informacinių sistemų analize, projektavimu, kokybės užtikrinimu, dokumentacijos rengimu ir sistemų įdiegimu; • Paslaugos, susijusios su sukurtų informacinių sistemų priežiūra ir vystymo darbais; • Paslaugos, susijusios su specializuotų informacinių sistemų naudotojų ir bendrojo pobūdžio kompiuterinio raštingumo mokymais bei jų žinių testavimu; Kaina- apima visus veiksmus ir sprendimus, susijusius su prekių kainos nustatymu ir reguliavimu, nuolaidų, premijinių kainų ir kitų kainos formų taikymų. Kainą nustato Marketingo ir pardavimų vadovė atsižvelgiant į veiksnius, sąlygojančius įmonės veiklą (2 schema). Gaunant pasiūlymą yra sudaroma sąmata, kurioje įvardijamos teikiamos paslaugos ir jų kainos. Kainos nustatymo metodas naudojamas orientuojantis į kaštus. Apskaičiavus užsakymo atlikimo vertę yra pridedamas antkainis, kuris sudaro įmonės pelną. Kainų strategija orientuota į konkurentus- antkainis parenkamas toks, koks yra pas konkurentus, kad neprarasti klientų. Lojaliems klientams yra taikoma nuolaidų programa- nuo 5 iki 25 % visos užsakymo kainos. Lojalūs klientai- tai vartotojai, kurie naudojasi įmonės teikiamomis paslaugomis daugiau nei vienerius metus. Rėmimas- naudojami šie būdai: internetinė reklama, spaudos reklama, būna seminarai. Už šį marketingo elementą atsakingos Pardavimų ir biuro vadybininkė bei Mokymo programų koordinatorės, kurios vykdo išorinės komunikacijos tikslus, t.y. palaiko ryšius su visuomene. Paskirstymas- naudojamas tik tiesioginis paskirstymas, nes paslaugą gauną vartotojas tiesiogiai be jokių tarpininkų. Marketingo programa įgyvendinama atsižvelgiant į marketingo ir pardavimų vadovės nustatytos marketingo tikslus (4 schema). 4 schema. UAB „NRD“ marketingo tikslai Kadangi įmonė veikia ne pirmus metus, jie turi savo tikslines rinkas ir veikia pagal jų poreikius. Tam tikslui naudojamas diferencijuotas marketingas- marketingo strategija kai įmonė atskiroms tikslinėms rinkoms įvaldyti naudoja skirtingus, specialiai joms pritaikytus marketingo kompleksus. Pagal segmentus galima būtų išskirti dvi tikslines rinkas: • Tiesioginius vartotojus; • Valstybes; Išanalizuosiu tiesioginių vartotojų segmento poreikius pagal bendrus rinkos segmentavimo požymius. 1 lentelė. Tiesioginių vartotojų poreikiai pagal segmento požymius. Geografinis kriterijus Būstinė Vilniuje; Padalinys Kaune Demografinis kriterijus Įvairaus amžiaus, lyties, profesijos asmenys. Psichografinis kriterijus Orientacija į kainą, noras turėti kompiuterinį raštingumą, aktyvumas, naujovės. Vartotojų elgsenos kriterijus Kartą pasirinkus paslaugas, klientas būna lojalus ir kreipiasi nuolat. Kadangi įmonės patirtis jau gan didelė, tai traukia klientus. Stebėdamas marketingo veiklą įmonėje didelių trūkumų nepastebėjau. Marketingo ir pardavimų vadovė įmonėje dirba jau aštuonerius metus, todėl galima daryti prielaidą, kad išmano savo darbą, o svarbiausia patenkina įmonės norus ir lūkesčius. 1.7. Marketingo tyrimai Marketingo funkcijas (3 schema) atlieka marketingo tarnyba. Norint tinkamai įvertinti vietinę ir tarptautines rinkas yra atliekami tyrimai bei analizės. Aplinkos analizė ir rinkos tyrimai bei vartotojų analizė yra užsakomi iš kitų, būtent tokiais tyrimais užsiimančių įmonių. Šie tyrimai yra užsakomi du kartu per metus. Tyrimų rezultatus apdoroja Pardavimų ir biuro vadybininkė. Tyrimų tikslas yra nustatyti veiksnių, sąlygojančių įmonės veiklą (2 schema), kitimą ir įtaką galimiems įmonės pardavimams. Pagal šių tyrimų rezultatus marketingo tarnybą atlieka kitas funkcijas- paslaugų bei kainos planavimą, paslaugų judėjimą rinkoje, ir marketingo valdymą. Siekdama patenkinti klientų poreikius ir lūkesčius, įmonė stengiasi suprasti ne tik esamų, bet ir galimų klientų poreikius, nustatydama svarbiausias paslaugų charakteristikas , įvertindama savo padėtį rinkoje bei konkurenciją joje, nustatydama rinkos galimybes, silpnąsias vietas bei numatydama konkurencinį pranašumą ateityje. Pagal užsakytus tyrimus ir apdorotą informaciją yra atliekami kiti tyrimai, tokie kaip konkurentų analizė, SSGG (ją atlieka Valdyba). Manau, kad marketingo tarnyba dirba nuosekliai ir išsamiai. Atliekami tyrimai parodo tikrąją rinkos padėtį, sužinomos įvairių vartotojų savybės ir poreikiai, jie pagal tai grupuojami. Tuomet marketingo darbuotojai gali tinkamai numatyti paslaugų paklausą, pagal ją derinti kainą. Vertinant vartotojo elgesį, svarbu suprasti, kad rinkoje veikia skirtingos asmenų grupės su skirtingais interesais. 1.8. Inovacijos UAB „NRD“ 2008 metais sukūrė, įformino dokumentais, įgyvendina ir prižiūri KVS (kuri atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus) siekdama nuolat tiekti paslaugas, atitinkančias kliento reikalavimus. VAK įgyvendina įmonėje KVS ir prižiūri, kad jos reikalavimus darbuotojai suprastų ir jais vadovautųsi. Šioje sistemoje nustatyti reikalavimai privalomi visiems veikloje dalyvaujantiems darbuotojams, o ypatingai tiesioginę įtaką turintiems kuriamą produktų ar teikiamų paslaugų kokybei. Įmonė rezultatyviai taikydama KVS, įskaitant jos nuolatinio gerinimo procesus bei kliento ir atitinkamų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų atitikties užtikrinimą, siekia, kad klientas būtų patenkintas. KVS pagalba įmonė nuosekliai įgyvendina kokybės politikos žingsnius, užtikrindama teikiamų paslaugų bei kuriamo produkto kokybę ir kryptingai siekdama užsibrėžtų tikslų. Įdiegus kokybės vadybos sistemą: • buvo apibrėžti kokybės vadybos sistemos procesai, jų eiliškumas ir ryšiai tarp jų. • Kokybės vadove, procedūrose, planavimo ir tikslų nustatymo procesuose buvo apibrėžti kriterijai ir metodai, kuriuos pasitelkus yra garantuojamas rezultatyvus procesų vykdymas ir valdymas. • Šių procesų vykdymui ir kontrolei įmonėje nuolat rūpinamasi reikiamais ištekliais bei informacija. • Šie procesai įmonėje nuolat kontroliuojami, matuojami ir analizuojami. • Imamasi veiksmų, siekiant pasiekti planuotus rezultatus ir tobulinti bei gerinti įmonėje vykstančius procesus. • Tais atvejais, kai įmonė pasirenka išorės procesą, kuris turi įtakos produkto ir reikalavimų atitikčiai, yra užtikrinamas tokio proceso valdymas. Priemonių rūšis ir kontrolės mastas, kuris taikomas tokių procesų valdymui, yra apibrėžtas įmonės kokybės vadybos sistemoje.  UAB „NRD“ kokybės vadybos sistemoje nustatyti reikalavimai privalomi visiems veikloje dalyvaujantiems darbuotojams, o ypatingai tiesioginę įtaką turintiems kuriamų produktų ar teikiamų paslaugų kokybei. Įmonės vadovybė įsipareigojusi teikti paslaugas, atitinkančias klientų pageidavimus ir atitinkamų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įmonė rezultatyviai taikydama šią sistemą, įskaitant jos nuolatinio gerinimo procesus bei kliento ir atitinkamų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų atitikties užtikrinimą, siekia, kad klientas būtų patenkintas. Tai apibrėžta įmonės kokybės politikoje. Kokybės vadove aprašytų procedūrų įgyvendinimui įmonėje vadovybė užtikrina kokybės vadybos sistemos funkcionavimą ir parodo ypatingą savo siekį produktų ar paslaugų kokybės užtikrinimui bei atsakomybę prieš klientus. KVS sistema įgyvendinama tik antri metai, tačiau įmonė jau pastebėjo šios sistemos panaudojimo rezultatus lyginant su įmonės veikla iki KVS įdiegimo. Visų pirma klientus traukia ne tik siūlomos paslaugos, bet ir jų kokybės įvertinimas- mažesnė tikimybė, kad suteiktos paslaugos bus nekokybiškos. Taip pat ženkliai pagerėjo įmonės valdymas, kadangi visi darbuotojai atlikdami savo funkcijas vadovaujasi KVS reikalavimais. 1.9. Strateginis valdymas UAB „NRD“ strateginį valdymą formuoja Valdybą, Visuotinio susirinkimo suteiktose ribose. Valdyba nustato įmonės tikslus, uždavinius, sukuria įmonės viziją bei misiją. Strategiją galima įvardinti kaip procesą, kurį sudaro 4 etapai (5 schema). 5 schema. UAB „NRD“ strategijos procesas Kad vykdant veiklą neiškiltų nenumatytų sunkumų reikia tinkamai įvertinti prielaidas ir rizikas, susijusias su šia veiklos sritimi, todėl 1 etapas yra SSGG analizė. Įvertinus galimybes bei grėsmes Valdyba sukuria viziją, misiją bei tikslus. Žemiau išvardinsiu dabar nustatytą viziją, misiją ir tikslus. UAB „NRD“ vizija – tai šiuolaikiškiausia ir efektyviausia teisinės registracijos ir administravimo informacinių sistemų kūrimo organizacija, šios srities lyderė Rytų ir Centrinėje Europoje. UAB „NRD“ misija – naudojant pažangiausias technologijas ir naujausias žinias teikti teisinės registracijos ir administravimo sistemų analizės, projektavimo, kūrimo, priežiūros bei mokymų paslaugas sukuriant klientams pridėtinę vertę bei prisidedant prie kompiuterinio raštingumo bei informacinės ir žinių visuomenės plėtros Rytų ir Centrinėje Europoje. UAB „NRD“ tikslai: • Tapti lydere registrų kūrimo srityje, pradedant nuo institucijos sukūrimo iki veikiančio registro priežiūros  Rytų ir Centrinėje Europoje. • Įsitvirtinti kreditingumo vertinimo informacinių sistemų sferoje kaip dominuojantis sistemų kūrimo paslaugų tiekėjas Rytų ir Centrinėje Europoje. • Įsisavindama naujausias technologijas įsitvirtinti kaip patikimas informacinių sistemų kūrimo partneris NRD grupės klientams iš viso pasaulio. • Tapti lydere kompiuterinio raštingumo ir informacinių sistemų panaudojimo plėtros skatinimo įmonių veikloje Lietuvoje. • Vystyti bendradarbiavimą su tarptautinėmis bendruomenėmis, siūlant tarptautinio lygio ekspertizę išoriniuose projektuose klientui pasauliniu mastu labai palankiu kokybės ir kainos santykiu. • Visose kuriamose sistemose ir teikiamose gretutinėse paslaugose siekti visuotinės kokybės, o tai yra kliento išreikštų ir savo iniciatyva aptiktų poreikių patenkinimo.   3 etape yra suformuojama strategija, kurios pagrindinis tikslas yra įgyvendinti 2 etape nustatytus reikalavimus. Tai daroma padalinant darbus tarp skyrių-padalinių, tvirtinant darbuotojų pareigybes. Paskutiniame etape įgyvendinama strategija. Pagrindiniai šios stadijos veiksniai yra tikslų įgyvendinimas bei strateginė kontrolė. Kadangi įmonė dirba pelningai bei atskirų skyrių vadovai darbuotojų nelojalumu nusiskundimų neturi, tai galima teigti, kad įmonės tikslai yra suprasti ir vykdomi teisingai. 1.10. Apskaita ir finansai UAB „NRD“ apskaita įmonėje yra pilnai kompiuterizuota. Ją tvarko vyr. finansininkė ir 2 apskaitininkės pagal apskaitos programą „Rivilė“. Šiuo tikslu įmonėje yra parengta ir dokumentais įforminta įrašų nustatymo, kaupimo, apsaugos, radimo, laikymo ir sunaikinimo valdymo procedūra. Įrašai formuojami taip, kad liktų įskaitomi, lengvai atpažįstami ir greitai surandami. Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Verslo apskaitos standartus ir vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymais: • Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas; • Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą- litą. Bendrovės ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Nagrinėjant UAB „NRD“ trejų paskutinių metų įmonės turto ir jį finansuojančių šaltinių pokyčius ir struktūrą atlikau finansinę analizę remdamasis balansu ir pelno (nuostolių) ataskaitomis. 2 lentelė. UAB „NRD“ kapitalo pokyčiai per 3 metus. 2006 2007 2008 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai(lt) 1 891 909 3 987 586 2 862 825 Nuosavas kapitalas (lt) 929 647 1 089 815 1 164 568 Įstatinis kapitalas (lt) 720 250 817 000 817 000 Grynas pelnas 222 160 29 739 74 753 Kaip matyti iš lentelės pateiktų duomenų, bendrovės nuosavas kapitalas analizuojamais metais tik didėjo- per dvejus metus išaugo 234 921 litų. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, akcijų priedai, įstatymo numatyti rezervai bei nepaskirstytas pelnas. Įstatinis kapitalas 2007 metais buvo didinamas ir dabar sudaro 817 000 litų, kadangi buvo išleista akcijų emisija ir pasiūlyta įsigyti įmonės darbuotojams, dirbusiems ilgiau kaip trejus metus. Įmonės veiklos pelningumas pastaraisiais metais labai sumažėjęs- lyginant 2006 su 2007 metais sumažėjo 192 421 litų, nes įmonė investavo į veiklos procesų kokybės gerinimą, tobulino ir auditavo veikiančią sistemą. Kaip jau minėjau 2008 metais įdiegta Kokybės vadybos sistema (KVS), kuri atitinka LST EN ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Daug investuota į žmogiškųjų išteklių mokymus ir sertifikavimą skirtingose pažangiausiose informacinėse technologijose bei projektų valdyme, kas yra įmonės veiklos neišvengiamybė siekiant tenkinti vis aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus. Lyginant 2007 metus su 2008 įmonės grynasis pelnas padidėjo 45 014 litų. Nagrinėjant įmonės finansinę būklę paskaičiavau pagrindinius finansinius rodiklius. Finansinių rodiklių analizę parengta pagal Cyril Pat Obi knygą “VERSLO FINANSŲ PAGRINDAI”2. Pasirinkau šiuos: 1. Turto pelningumo rodiklį, nes jis rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą ROA - tai pelningumo lygmuo sumokėjus pelno mokestį, gautas iš viso firmos naudoto kapitalo. Šis rodiklis dar vadinamas investicijų pelningumu arba bendrojo kapitalo pelningumu. Jis skaičiuojamas grynąjį pelną dalijant iš bendrojo kapitalo. Grynasis pelnas ROA= (1) Bendrasis kapitalas 4 diagrama. UAB „NRD“ pelningumo rodiklis Turto pelningumo rodiklis rodo, ar įmonė efektyviai vartoja savo turtą. Rodiklio reikšmė turi būti kuo didesnė. Remiantis 4 diagramos duomenimis matome, kad didžiausia reikšmė buvo 2006 metais, nes įmonė investavo į veiklos procesų kokybės gerinimą, tobulino ir auditavo veikiančią sistemą. 2. Mokumo (likvidumo) rodiklį, nes šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Trumpalaikio mokumo/padengimo koeficientas (CR) yra apskaičiuojamas trumpalaikį turtą dalijant iš trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikis turtas CR= (2) Trumpalaikiai įsipareigojimai 5 diagrama. UAB „NRD“ likvidumo rodikliai CR koeficientas parodo įmonės galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Vakarų Europos šalyse manoma, kad patenkinama rodiklio reikšmė svyruoja nuo 1,2 iki 2,0. Pagal grafiko duomenis galime teigti, kad įmonė yra likvidi ir jos trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. 3. Viso turto apyvartumo rodiklį, nes šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. apyvartumo koeficientas (TATR)- skaičiuojamas dalijant per metus realizuotą prekių apimtį iš bendrojo kapitalo vertės. 6 diagrama. UAB „NRD“ apyvartumo rodikliai Bendrojo kapitalo apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnis. Pagal duomenis matome, kad įmonės rodiklio reikšmė kinta, bet nėra bloga. Lyginant 2007 metus su 2008 metais rodiklio reikšmė auga, taipogi auga įmonės efektyvumo laipsnis. Apibendrinant finansinę analizę sisteminau gautus rezultatus (3 lentelė). 3 lentelė. UAB „NRD“ finansinių rodiklių lentelė Nr. Finansiniai rodikliai 2006 metai 2007 metai 2008 metai 1. Pelningumo rodikliai: ROA 0,12 0,007 0,03 2. Mokumo (likvidumo) rodikliai CR 1,73 1,26 1,59 3. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) rodikliai TATR 2,01 0,97 1,32 Kaip matome lentelėje- įmonės pelningumo laipsnis yra žemas, tačiau likvidumas yra pakankamas, įmonė yra moki. Taipogi turto apyvartumo koeficientas yra gana aukštas. Taip pat matyti, kad geriausios finansinių rodiklių reikšmės buvo 2006 metais, tačiau tai nereiškia, kad įmonė netenka mokumo, ji plečia savo veiklą ir vykdo didelius bei sėkmingus projektus. Išvados ir pasiūlymai Atlikus praktiką bei parašius ataskaitą aš įsigilinau į įmonės veiklą. Įgytas teorines žinias pritaikiau praktikoje. Man paskirtas užduotis atlikau kruopščiai. Vadovavausi sukurtais praktikos tikslais ir uždaviniais. Analizuojant įmonės veiklą, stebint, darant tyrimus pastebėjau, kad įmonės veikla yra reikalinga ir pelninga. Valdymas yra labai gerai organizuotas. Organizacinė valdymo struktūra tinkamai sudaryta, visi 4 skyriai-padaliniai atlieka savo funkcijas atskirai ir kartu bendradarbiaudami, kas lemia strategijos supratimą ir įgyvendinimą. Nagrinėjant finansinę analizę atlikau finansinių rodiklių tyrimą, kuris parodė, kad įmonės pelningumas yra žemas, bet tai įtakoja įmonės investavimas į veiklos procesų kokybės gerinimą, tobulinimą ir auditavimą. Tuo tikslu 2008 metais buvo įdiegta KVS. Taipogi finansinė analizė parodė, kad įmonė yra moki ir jos apyvartumas yra geras. Teikti šiai, jau 11 metų gyvuojančiai, įmonei pasiūlymus, manau, kad man neužtenka kompetencijos. Praktikos laikotarpis per trumpas, kad galima būtų tinkamai išanalizuoti visą įmonės valdymą. Analizuotuose srityse trūkumų nepastebėjau. 2. Individuali užduotis Bankroto teisiniai padariniai tarptautinėse rinkose Nesunku būtų pastebėti, jog bankroto tema darosi vis aktualesnė. Ne vienam iš mūsų rūpi sužinoti, kokie gi yra pirmieji bankroto požymiai, kokios jo priežastys, o svarbiausia- kaip išvengti sudėtingos situacijos ir tinkamai susidoroti su administravimo sunkumais ištikus bankrotui. Pasaulinės finansų krizės pasekmė Europos Sąjungos ūkiui – ne tik ekonominio augimo lėtėjimas arba kai kuriose šalyse ir smukimas, bet ir augantis bankrutuojančių įmonių skaičius. Didėjant didelių tarptautinių korporacijų bankrotų tikimybei daugelis ES šalių priima bankroto įstatymų pataisas. Išvengti bankroto gali padėti racionalios teisinės priemonės. Tokiomis priemonėmis, kaip atsakingų bei kvalifikuotų įmonės sudaromų sutarčių formulavimas, verslo bei personalo valdymo modelių parinkimas, galima valdyti didelę dalį teisinių rizikų. Įmonės, kurios siekia išvengti bankroto rizikos, turi būti teisiškai išprususios. Dažniausiai pasitaikantis bankroto priežasčių variantas yra gana paprastas- įmonės tiesiog neatlaiko konkurencijos bei pritrūksta apyvartinių lėšų, o prie visų šių veiksnių prisideda ir per daug smulkmeniški įstatymai, smarkiai ribojantys įmonių veiklą. Dirbant tarptautinėse rinkose svarbu žinoti ne tik savo šalies bankroto reglamentavimą, bet ir tų šalių su kuriomis bendradarbiaujama. Palankiai vertinamas ir stiprėjantis Lenkijos ekonominis augimas teikia naujas galimybes Lietuvos verslininkams. Todėl savo darbe nagrinėsiu Lenkijos bankroto procedūras lygindamas su Lietuvoje vykdomomis. Lenkiją pasirinkau todėl, kad besidominantys šia sparčiai besivystančia kaimynine rinka ir priėmę sprendimą vykdyti veiklą joje suduria su nepaprastai dinamiškos rinkos veikimo aplinka ir nepakankamai susipažįsta su šioje šalyje veikiančiais įstatymais. Mano tikslas yra išnagrinėti kokie teisės aktai reglamentuoja bankroto procedūras ir kaip tai vyksta. Plečiantis tarptautinei prekybai įmonė arba fizinis asmuo gali tapti tarptautinio ginčo šalimi. Tarptautinį ginčo pobūdį gali nulemti faktas, kad šalys sudarė sutartį, kuri vykdoma užsienyje. Iškilus ginčui neužtenka vien žinoti, koks teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą taikydamas tarptautinę teisę, bet taip pat reikia žinoti, kokia teisė bus taikoma pačiai situacijai. Teismai ne visuomet taiko savo valstybės nacionalinę teisę - lex fori, kartais jie taiko kitos valstybės, su kuria ginčas yra labiau susijęs, teisę. Teisės aktai, reglamentuojantys bankroto procesą yra tarptautiniai ir nacionaliniai. ES šalyse pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys bankroto procedūras yra: 1. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų; 2. Lugano tarptautinė konvencija. Tiek Lietuva, tiek Lenkija yra Europos Sąjungos narės. Todėl ES teisė turi svarbią reikšmę šioje situacijoje. Visos valstybės narės turi skirtingas jurisdikcijai taikomas taisykles, kurios lemia kompetencijos pasiskirstymą tarp teismų jų teritorijoje. Jei teismo byla yra tarptautinio pobūdžio ir joje dalyvauja, šalys, turinčios nuolatinę gyvenamąją vietą skirtingose valstybėse narėse, taisyklės, kurios padės sužinoti, kurios valstybės narės teismai turi jurisdikciją, yra nustatytos 2000 m. priimtame Europos Sąjungos reglamente dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, tačiau šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta kada reglamentas netaikomas: b) bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašioms byloms3. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų4. Pagal šį reglamentą pagrindinę bankroto bylą galima iškelti valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinių turtinių skolininko interesų centras. Šis nagrinėjimas yra universalaus pobūdžio ir taikomos visam skolininko turtui. Siekiant apsaugoti įvairius interesus, šiame reglamente leidžiama lygiagrečiai su pagrindinėmis iškelti šalutines bylas ir nagrinėti jas kartu su pagrindinėmis. Šalutines bylas galima kelti valstybėje narėje, kurioje skolininkas turi savo įmonę. Šalutinės bylos gali būti keliamos tik dėl toje valstybėje esančio skolininko turto. Privalomos šalutinių ir pagrindinių bylų derinimo taisyklės užtikrina vienovę Bendrijoje. Šis reglamentas netaikomas bankroto byloms, iškeltoms draudimo įmonėms, kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms, teikiančioms lėšų saugojimo ar garantavimo už trečiąsias šalis paslaugas, arba kolektyvinėms investicinėms bendrovėms. Pagrindinis skirtumas tarp šalutinių ir pagrindinių bankroto bylų yra tas, kad pagrindinėje bankroto byloje galima kelti reikalavimą dėl viso skolininko turto, o šalutinėse bylose tik dėl turto, esančio toje valstybėje. Taip pat yra 1988 m. Priimta Lugano tarptautinė konvencija5, reglamentuojanti jurisdikciją bylose, susijusiose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir kai kuriomis ne ES valstybėmis, kurios yra šios konvencijos šalys. Tais atvejais, kai netaikoma ši konvencija, tarptautinio pobūdžio bylų, susijusių su Europos Sąjungos valstybe nare ir ne ES valstybe nare, jurisdikcija dažnai yra aptariama tų valstybių sudarytose tarptautinėse sutartyse. Lietuvos nacionalinėje teisėje bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai yra: 1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas6, kuris nustato bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką; 2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas7. Šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. 3. Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymas8. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų (toliau – įmonės), turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą. Įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Bankroto įstatymai Lenkijoje yra nustatyti iš dviejų Komercinio Kodekso aktų: 1. Bankroto įstatymo; 2. Susitarimo Tęstinumo įstatymo. Abu jie pradėjo veikti 1990 metais. Šie įstatymai tinka visoms įmonėms: privačioms ir valdiškoms. Lenkijos bankroto Įstatymas yra labai panašus į kitų išsivysčiusių ekonominių šalių įstatymus. Lenkijoje jeigu įmonė nebegali išmokėti savo skolų arba jei įmonės turtas mažesnis už skolas, Direktorių Taryba privalo pasirašyti bankroto deklaracija dviejų savaičių laikotarpyje. Jei šios nuostatos nesilaikoma, nesilaikymas baudžiamas 6 mėnesiais kalėjime ir/arba bauda. Įmonės kreditorius taip pat gali sudaryti bankroto prašymą. Įmonės likvidacija susidaro parduodant visą turtą, atiduodant visas skolas ir susirenkant iš visų skolininkų. Kur įmanoma, nelikviduotinos įmonės turi būti išparduotos. Susitarimo Tęstinumo Įstatymas bando apsaugoti nuo bankroto ekonomines įmones, kurios susiduria su trumpalaikėmis likvidacijos problemomis. Likvidacijos procedūros yra sekančios: • bankrotas; • susitarimas dėl bankroto tęstinumo; • savanoriški susitarimai; • bankiniai susitarimai. Bankroto įstatymas suteikia teisę oficialiam asmeniui- bankroto administratoriui- išparduoti įmonės turtą. Bet kurios įmonės bankrotas gali būti deklaruotas kada įmonė nesugeba susimokėti skolų. Valdiškose įmonėse kaip kooperatyvai, bendro kapitalo kompanijos, ribotos atsakomybės kompanijos, ar kiti juridiniai asmenys plėtojantys ekonominę veiklą, bankrotas gali būti deklaruotas jeigu tokios įmonės turtas negali padengti skolų. Tokiais atvejais procedūros yra prižiūrimos vietinių teismų atstovų. Pagal Susitarimo Tęstinumo Įstatymą dirbanti įmonė, kuri sugeba numatyti, kad nesugebės susimokėti skolų, gali pareikalauti atvirų derybų su kreditoriais, perduoti jiems tam tikra kiekį akcijų, norint susitarti ir vykdyti savanorišką susitarimą. Klausimus, susijusius su bankroto bylose taikytina teise, Lenkijos teisėje reglamentuoja 2003 m. vasario 28 d. Bankroto ir veiklos atkūrimo įstatymas ir Tarptautinės privatinės teisės įstatymas, tačiau tik tuo atveju, kai Tarptautinės privatinės teisės įstatyme nėra kolizinių normų (normos, kurios reglamentuojamos abejuose valstybėse),kurios tiesiogiai reglamentuotų bankroto klausimą arba bankroto paskelbimo pasekmes. Lenkijos bankroto įstatymo 460-470 straipsniuose įtvirtintos nuostatos užkerta kelią Tarptautinės privatinės teisės įstatymą taikyti visoms Lenkijos Respublikos teritorijoje pradėtoms bankroto byloms, susijusioms tik su Bankroto įstatyme nurodytais subjektais, t. y. su užsienio bankais ir kredito įstaigomis bei jų filialais. Atsižvelgiant į bankroto bylas, susijusias su kitais subjektais, pvz., įmonėmis, kurios gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturintys organizaciniai vienetai, taikomos Tarptautinės privatinės teisės įstatyme nustatytos kolizinės normos. Bankroto įstatymo 460 straipsnyje nustatyta taisyklė, pagal kurią visoms Lenkijos Respublikoje pradėtoms bankroto byloms taikoma Lenkijos teisė. Tačiau, atsižvelgiant į atitinkamo teisinio santykio pobūdį, glaudesnius šio santykio ryšius su kita valstybe arba daikto (kilnojamojo) vieta, įstatyme taip pat nustatyta daugybė šios taisyklės išimčių. Kaip Lietuvos, taip ir Lenkijos bankroto tikslas yra patenkinti kreditorių reikalavimai. Minėtuose šalyse bankroto procedūra gali būti vykdoma dviems būdais: • Teisminis. Teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreditoriai, savininkai, įmonės vadovas, įmonės likvidatorius. Teismas, iškėlęs įmonės bankroto bylą, paskiria bankroto administratorių. • Neteisminis. Bankroto procedūras vykdo kreditoriai. Siūlyti kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali įmonės vadovas ar savininkas. Bankroto byla prasideda padavus prašymą teismui. Ne teismo tvarka bankroto procesas negali vykti, jeigu įmonei yra iškelta bylų, kuriose jai pareikšti turtiniai reikalavimai ar yra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų vykdomuosius dokumentus. Jei teismas nustato juridinį faktą- skolininko nemokumą- tai yra pagrindas kelti bankroto bylą. Teismas gali atmesti prašymą kelti bankroto bylą jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Neteisminė bankroto procedūra yra veiksmingesnė ir pigesnė nei teismo procesas. Kai įmonė neturi turto arba jos turto neužtenka padengti teisines ir administracines išlaidas, taikomas supaprastintas bankroto procesas pagal analizuojamų valstybių bankroto įstatymus. Supaprastinto bankroto proceso metu nėra kreditorių susirinkimų ir procesas negali trukti ilgiau vienerių metų. Bankroto įstatymas suteikia įmonei galimybę sudaryti su kreditoriais taikos sutartį, kurioje nurodoma: • įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; • įmonės įsipareigojimai; • kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; • įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Galimybė atkurti įmonės mokumą yra restruktūrizavimas. Jis taikomas abiejuose šalyse. Restruktūrizavimo tikslas - sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės-komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas nėra susijęs su mano tema, todėl daugiau jo nenagrinėsiu. Įmonės veikla gali būti nutraukta dviems būdais: • reorganizuojant įmonę; • likviduojant įmonę. Pagal Europos bendrovių įstatymą ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2157/2001 "Dėl Europos bendrovės (SE) statuto" 2 straipsnį: “akcinės bendrovės, vadovaujantis valstybės narės teise ir kurių registruotos buveinės bei nuolatinių valdymo organų buvimo vieta yra Bendrijoje, gali steigti SE susijungdamos su kitomis bendrovėmis, jei bent dvi susijungiančios bendrovės veikia vadovaudamosi skirtingų valstybių narių teise“. Pagal Lietuvos Respublikos Europos kooperatinių bendrovių įstatymą ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2157/2001 "Dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto" 2 straipsnį: Europos kooperatines bendroves (SCE) gali įsteigti : ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys, gyvenantys ne mažiau kaip dvejose valstybėse narėse: • ne mažiau kaip penki fiziniai asmenys ir bendrovės bei firmos, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje, ir kiti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, veikiantys pagal viešąją arba privatinę teisę ir įsteigti pagal valstybės narės teisę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra bent dvejose skirtingose valstybėse narėse arba kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų valstybių narių teisę; • bendrovės ir firmos, kaip apibrėžta Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje, ir kiti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, veikiantys pagal viešąją arba privatinę teisę ir įsteigti pagal valstybės narės teisę, kurie veikia bent pagal dviejų skirtingų valstybių narių teisę; • pagal valstybės narės įstatymus susijungę kooperatyvai, kurių registruota buveinė ir nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Bendrijoje, jei ne mažiau kaip dviejų iš jų veiklą reglamentuoja skirtingų valstybių narių teisė; • įmonė, pertvarkyta į kooperatyvą pagal valstybės narės teisę, kurios registruota buveinė ir nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra Bendrijoje, jei ji turi ne mažiau kaip dvejus metus veikiantį padalinį arba dukterinę bendrovę, kurių veiklą reglamentuoja kitos valstybės narės teisė. Jungimosi sąlygos turi būti įvertintos nepriklausomo eksperto (ekspertų) - audito įmonės, su kuria sutartį sudaro kiekviena besijungianti akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Kiekvienai besijungiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nepriklausomas ekspertas (ekspertai) parengia akcininkams skirtą jungimosi sąlygų vertinimo ataskaitą. Kartu su jungimosi sąlygomis turi būti parengti po jungimosi veiksiančios bendrovės įstatai. Įstatai, kol bus baigtas jungimasis, yra neatskiriama jungimosi sąlygų dalis. Besijungiančios įmonės turi būtinai numatyti kokios valstybės narės teisė bus taikoma po jungimosi veiksiančiai bendrovei. Labai svarbus teisės aktas šiuo klausimu yra Europos parlamento ir tarybos direktyva 2005/56/EB 2005 m. spalio 26 d. dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas9. Lietuvoje toks įmonių jungimasis yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas10. Išnagrinėjus bankroto valdymą Lietuvoje ir Lenkijoje norisi palyginti išdėstytas žinias su statistika. Kadangi šiandien nėra vieningos ES bankroto statistikos dėl valstybių narių teisinių sistemų ir statistikos duomenų pateikimo skirtumų apžvalgoje aptariami tik kai kurie bankroto procesų rodikliai. Lietuvoje pernai paskelbusių bankrotą įmonių skaičius smarkiai išaugo - 957 įmonės, arba 57,9 procento daugiau nei 2007 metais. Statistikos departamentas, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, praneša, kad per 2008 m. daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus (229), Kauno (196) ir Klaipėdos (160) apskrityse11. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jau pradėti 936 įmonių bankrotai, tai yra 55 proc. daugiau nei tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu (420). Lenkijoje, kurios ekonominė padėtis yra viena stabiliausių ES, bankrotų skaičius pirmąjį pusmetį buvo 53 proc. didesnis negu 2008-ųjų metų sausio-birželio mėnesiais12. Išvados Nepalanki ir nuolat besikeičianti teisinė aplinka yra viena svarbiausių veiksnių, slopinanti įmonių tarptautinę plėtrą. Savo darbe aptariau Lenkijos ir Lietuvos bankroto procedūras. Dėl nuolat besikaitaliojančios teisinės verslo bazės daugelis įmonių gyvena šia diena, neturėdami rimtos savo verslo padėties ir perspektyvos analizės, nekurdami ilgalaikių planų. Tokios įmonės neturi sudarę verslo planų, nesupranta jų būtinumo. Dėl to jų veikla chaotiška, remiasi daugiausiai intuicija, dažnai iškyla problemų, kurių buvo galima išvengti planuojant verslą. Staigus bankrutuojančių įmonių skaičius tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje rodo, kad praktikoje bankroto nustatymui ankstyvuoju periodu skiriama nepakankamai dėmesio. Labai mažai įmonių likviduojamos savo noru. Jei yra tarptautinis bendradarbiavimas, tuomet yra galimybė nustatyti kokios šalies teisė bus taikoma. Todėl patariu labai atidžiai išstudijuoti užsienio teisės, su kuria yra sudaroma sutartis, teisinę sistemą ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262. Aktuali redakcija nuo 2009-08-04. 2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas// Valstybės žinios, 2001, Nr. 31-1010. Aktuali redakcija nuo 2008-07-01. 3. Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymas// Valstybės žinios, 2001, Nr. 31-1012. Aktuali redakcija nuo 2007-11-15. 4. Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas// Valstybės žinios. 2007. Nr. 140-5747. 5. ELTA straipsnis „Verslas toliau grimzta į liūną: pernai paskelbusių bankrotą įmonių skaičius išaugo 58 proc“. Prieiga per internetą: , žiūrėta 2009 gruodžio 5 d. 6. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:310:0001:0009:lt:PDF>, žiūrėta 2009 gruodžio 5 d. 7. Prieiga per internetą: žiūrėta gruodžio 5 d. 8. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Prieiga per internetą: , žiūrėta 2009 gruodžio 5 d. 9. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. . Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 8388 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas 2
  • 1. Įmonės pristatymas ir vadybos funkcijų bei verslo procesų analizė 3
  • 1.1. Pirminė informacija apie įmonę 3
  • 1.2. Įmonės valdymas 4
  • 1.2.1. Organizacinė valdymo struktūra 4
  • 1.2.2. Įmonės veikla 7
  • 1.2.3. Įmonės personalo valdymas 8
  • 1.2.4. Įmonės veiklos kontrolės ir vertinimo sistema 9
  • 1.3. Dalykinė komunikacija 11
  • 1.4. Informacinių technologijų naudojimas 13
  • 1.5. Įmonės internacionalizacija 15
  • 1.6. Marketingas 17
  • 1.7. Marketingo tyrimai 20
  • 1.8. Inovacijos 21
  • 1.9. Strateginis valdymas 22
  • 1.10. Apskaita ir finansai 23
  • Išvados ir pasiūlymai 28
  • 2. Individuali užduotis 29
  • Išvados 36
  • Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas 37

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
37 psl., (8388 ž.)
Darbo duomenys
  • Ekonomikos kursinis darbas
  • 37 psl., (8388 ž.)
  • Word failas 367 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt