Balys Sruoga. Dievų miškas. 28-29 skyriaus pristatymas

Balys Sruoga - Dievų miškas

Balys Sruoga.

Balys Sruoga – XX a. vidurio simbolistinės poezijos kūrėjas, moderniosios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas. Šiam laikotarpiui būdinga XX a. katastrofų literatūra, žmogaus laikysena totalitarizmo sąlygomis. Balio Sruogos knyga ,,Dievų miškas“ yra apie žmogaus prigimties silpnumą ir jo dvasios stiprybę, apie laisvės pasiilgimą. Ši knyga yra parašyta su skaudžiu sarkazmu ir autoironija. Autorius vaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą.

XXVIII. Seniūnas Arno Lėmanas

Šiame skyriuje pasakojama apie 1943 metų pradžios mažojo lagerio esamus du seniūnus. Arno Lėmana ir Fricą Zelionkę. Arno Lėmanas - aukštas, plataus veido ir tvirtų žandikaulių, šiek tiek pliktelėjęs, keturių dešimčių metų vyras, iš profesijos - sunkvežimio šoferis. Civiliame gyvenime turėjo bene trejetą žmonų, kiek vaikų - jis niekuomet neskaičiavo, - jo išmanymu, tai buvo moterų reikalas. Lagerio seniūnų, aprašymas rodo, kad veido bruožai, fizine sudėtis ir gebėjimai, tautybė ir polinkis nusikalsti yra charakteringi individo bruožai siekiant maksimaliai prisitaikyti lagerio pasaulyje. Visos šios detalės tarsi atspindi asmenybės polinkį į žiaurumą. Fricas Zelionkė - vokietis, kilęs iš Gdansko, vienas pačių gabiausių lagerio galvažudžių, suktas ir gudrus, pagal išmoktą amatą jis buvo mėsininkas, pagal specialybę - banko kasų plėšikas. Įtaisė bokso rungtynes, pats jose dalyvavo, pasitikėjo savo fizine jėga. Jei kas Zelionkę įveikdavo, tai jis baisiausiai supykdavo.

Lageris buvo ne tiktai mažas, bet ir biednas. Ne tiktai nebuvo kas dviem seniūnam veikti, bet ir vogti neužtekdavo ko. Baisiai nuobodu buvo dviem tokiem tvirtiem, sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį. Visas gyvenimo įvairumas būdavo - kai tekdavo kas nors karti. Kai pakaruoklių nėra - nors pirštus graužk. O pakaruoklių, kaip tyčia, maža tebūdavo: kaliniai labai greitai pereidavo į klipatų luomą ir mirdavo be jokios seniūnų pagalbos. Savo skurdžią būklę juodu paįvairindavo kalinių kamantinėjimais. Lėmanas specializavosi įvairias revizijas daryti, Zelionkė - snukius daužyti. Savaime suprantama, dviem tokiem vyram tas darbas buvo per menkas. Visiem buvo aišku: lageryje turi likti vienas seniūnas. Visas klausimas buvo tiktai: katras liks, katras eis su šakėmis aketę graibyti... Seniūnų tarpusavio imtynės vyko daugiau nei pusę metų. Prasidėjo imtynės su visomis diplomatijos gudrybėmis, su intrigomis, su suktybe, klasta, išdavyste, provokacija, pinklėmis... Kova vyko gyvybei ar mirčiai - visiškai taip pat, kaip buliaus su avinu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!