Balys Sruoga: biografija ir darbai

Gimė -1896 m. vasario 2 d.
Mirė -1947 m. spalio 16 d.
Tėvai - Pranciškus Sruoga ir Agota Sruogienė. Žmona - Vanda Daugirdaitė - Sruogienė.
Vaikai - Dalia Sruogaitė.
Karo metais Sruoga kartu su kitais Lietuvos intelektualais buvo fašistinės Vokietijos įkalintas koncentracijos stovykloje Štuthofe (Lenkija). Išgelbėtas iš lagerio Sruoga grįžo į Vilnių, bet čia jau neberado savo šeimos: žmona su dukra, ieškodamos jo, buvo pasitraukusios į Vakarus.
Gimė Baibokų kaime, Biržų apskrityje. Studijavo Rusijoje, Sankt Peterburgo ir Maskvos universitetuose literatūrą, slavistiką, teatro ir meno istoriją, domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. Apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Nuo 1924 m. dėstė Kauno, vėliau Vilniaus universitete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Nuo 1930 m. ėmė reikštis kaip dramų kūrėjas.
Baliui Sruogai – 125
Jaunystėje Sruoga kūrė eilėraščius. Jis buvo simbolistas (lietuvių literatūroje simbolizmas susiformavo 20 amžiaus pradžioje). Svarbiausiais ir gražiausiais poeto eilėraščiais laikomi „Supasi, supasi lapai nubudinti“, „Baltai gulbei“, „Ūkanotoji“.
Baliui Sruogai – 125
Grįžęs iš lagerio, Sruoga parašė “Dievų mišką” – nepalūžusio žmogaus liudijimą. Knyga buvo parašyta per du mėnesius, bet jos leidyba užtruko – knyga buvo išleista tik praėjus 10 metų po rašytojo mirties. Rašytojas mirė 1947 m., palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
Baliui Sruogai – 125
Slapyvardžiai:
Visą savo gyvenimą Sruoga jautė aistrą teatrui, todėl jo slapyvardžiai – tarsi teatro kaukės ar paslėpti vaidmenys. Štai keletas jų: Sirakuzinas, Ašigalis, Svajus, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė.
Baliui Sruogai – 125
Vėliau B. Sruoga rašė tik dramas. Jis parašė poetines dramas “Milžino paunksmė” (1932), “Kazimieras Sapiega” (1941) ir kt. “Milžino paunksmė” – istoriniais faktais paremta drama, iškelianti kunigaikščio Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijai. Vytauto galybės idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas dramoje nevaizduojamas, bet jo didybė jaučiama kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, nagrinėjamos asmeninės ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!