Baltijos pasaulio kultūra

Baltai (kitaip- aisčiai ),- indoeuropiečių kilmės tautų bei genčių grupė, kalbėjusi giminingomis kalbomis bei tarmėmis( lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai) .
Lietuvių kiltys, iš kurių yra susiformavusi lietuvių tauta, gyveno į šiaurę ir į rytus nuo prūsų- maždaug iki dabartinės latvių sienos. Čia dabartinėje savo vietoje, Klaipėdos krašte ir Kuršmarių pakrantėmis, gyveno žemaičiai. Toliau nuo jų, į pietus, kairiajam Nemuno krante, t. y. pietinėje mažosios Lietuvos dalyje, dabartiniam Suvalkų krašte,- maždaug nuo Merkinės jau abiejuose Nemuno krantuose iki anapus Naugarduko, Slanimo ir Brastos- gyveno sūduviai, arba jotvingiai. Į pietus nuo žemaičių ir į rytus nuo jotvingių gyveno aukštaičiai, kurie sudarė vėlesnės Lietuvos valstybės branduolį. Rytinės jų sienos nėra aiškios; jie užėmė visą Neries aukštupį, artėjo prie Berezinos aukštypio ir prie Dysnos.
Visos aisčių giminės gyveno palyginti labai nuošaliam krašte, paliai Baltijos jūrą.
Senieji aisčių kaimynai buvo lenkams artimi pamarėnai, pietuose buvo mozūrai. Jotvingiai ribojosi su lenkais ir Volninės rusais. Aukštaičiai susisiekė su gudais. Su gudais taip pat ribojosi latgaliai. Prie latgalių gyveno estai. Nuo jūros latvius skyrė lybai. Kitas sienas sudarė jūra.
Aisčių santykiai su kitomis tautomis prasidėjo gana vėlai. Jie gyveno sunkiai įžengiamam krašte. Jūrininkyste aisčiai nesivertė. Aisčiai galėjo turėti tik retų, atsitiktinų santykių su graikais ar romėnais parduodami savo grąžųjį gintarą.
Aisčių verslai
Aisčiams pragyvenimo šaltinį nulėmė gamta. Aisčių
kraštas buvo miškuotas ir pelkėtas. Jie augino javų, sorų, kanapių, linų. Daržovių greičiausiai neaugino.
Aisčiai vertėsi ir gyvulininkyste. Jie augino arklius. Galbūt aisčiai gėrė kumelių pieną. Be arklų aisčiai dar laikė karvių, ožkų, avių, kiaulių, vištų, ančių, žąsų ir t. t.
Religija
Baltų mitologija išlaikė daug indoeuropiečių religijos ir mitologijos bendrų bruožų , būdingų pirmykštės bendruomenės santvarkos pasaulėžiūrai. Buta daug moteriškų dievybių, ypač daug deivių turėjo latviai, garbino gamtos objektus ir reiškinius, įasmeninančias dvasias ir dievybes. Religines apeigas atlikdavo giraitėse prie aukurų( alkavietėse).
Pirmuosius misionierius pagonys sutiko labai priešiškai, juos nužudydavo. Aprašant misionieriaus Brunono Bonifacijaus( Brunonas Bonifaco) mirtį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!