Autorių konspektas

sužeidžiamas, o motina vis tiek išvažiuoja.
Vaiko meilė asocialiai motinai. Vaikas, augantis
asocialioje
šeimoje, jaučiasi
nelaimingas,
nereikalingas, bet
vis tiek myli savo
motiną, nors ir
negalėdamas jos
atvesti į doros
kelią ir dėl to dar
labiau
kentėdamas.
„Vagis“ Novelėje pasakojama apie vaiką, kuris paleidžia tėvo
sugautą arkliavagį, nes vagies veidas jam priminė Kristaus
atvaizdą, o tėvo elgesys su pririštu suimtuoju buvo
žiaurus.
Gailestingumas, krikščioniška
meilė artimui.
„Ad astra“ Novelėje pasakojama apie turtingą ūkininką Dalbą, kuris
norėdamas reformuoti ūkį, pirmiausia nusprendžia
paskandinti seną savo šunį. Beskandindamas jį, jis pats
įkrenta į eketę ir ima skęsti, tačiau šuva, iššokęs iš eketės,
išgelbsti savo šeimininko gyvybę padėdamas išsikapstyti.
Nepaisant to, tuščiagarbiškumo apimtas ūkininkas vėliau
vis tiek paskandina šunį ir grįžta į savo turtingus namus
valgyti sočios vakarienės su į svečius atvykusiu kunigu.
Novelės vertybė – besąlygiška
gyvūno ištikimybė žmogui, nes
šuo išgelbsti ūkininko gyvybę net
po to, kai prieš tai buvo jo
skandinamas.
Novelės problema
– žiaurus žmogaus
elgesys su šunimi,
ne tik visą
gyvenimą jam
ištikimai
tarnavusiu, bet ir
išgelbėjusiu jam
gyvybę. Kita
problema – kad
Dalba užima
garbingą padėtį
visuomenėje, yra
turtingas, sočiai
gyvena, pas jį
svečiuojasi net
pats kunigas, o
viduje jis yra
niekšas.
Paliečiama
žmogaus išorinio
padorumo, bet
vidinio sugedimo
problema.
„Fleita“ Novelėje pasakojama apie muzikantą Žiogą, kuriam
gydytojai uždraudžia groti fleita dėl sveikatos problemų.
Šis, nebeturėdamas pragyvenimo šaltinio, apsigyvena pas
giminaitį, ūkininką Viksvą. Iš pradžių būna labai gražiai
priimamas, bet paaiškėjus, kad jis neturi pinigų ir negali
dirbti sunkių ūkio darbų, imama jį smerkti. Neištvėręs
pažeminimo Žiogas, nepaklausęs gydytojo perspėjimo,
užgroja mylimu instrumentu ir kitą rytą randamas miręs.
Novelės vertybė – ištikimybė
tikrajam menui, tam, kas žmogui
brangu, ką jis vertina, nes Žiogas
užgroja fleita net ir žinodamas,
kad dėl to gali mirti.
Novelės problema,
kad menininkas
dažnai jaučiasi
nesuprastas
sumaterialėjusioje
visuomenėje,
viską
matuojančioje
pinigų ir pelno
masteliu. Kultūra
ir meno žmonės
tokioje
visuomenėje yra
nevertinami ir
nereikalingi.
„Mėnesiena
“
Novelėje pasakojama apie jauną turtingą valdininką, kuris
įsimyli gražią ir, jo manymu, turtingą merginą ir ketina ją
vesti. Pasimatymo metu panelė pameta perlo auskarą.
Kavalieriaus garbės reikalas nupirkti tokį pat auskarą ir jis
visą naktį kankinasi nesugalvodamas, iš kur paimti pinigų
tokiam brangiam perlui. Kitą dieną jam būna atnešama
sąskaita ir jis pamato, kad sąskaita juokingai menka, o
perlas visai ne turtingos šeimos relikvija, kaip jis manė, o
pigus eilinėje krautuvėlėje pirktas dirbtinis pakaitalas.
Mergina jo akyse netenka vertės ir jis jos neveda.
Kūrinyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!