Visų autorių konspektas

RENESANSAS: XV-XVIa.
Filosofija – humanizmas, žmogaus aukštinimas.
Žmogaus idealas – universali asmenybė.
1. Džovanis Piko dela Mirandola – italų filosofas.
„Kalba apie žmogaus orumą“ – humanizmo manifestas.
2. Mišelis de Montenis – prancūzų filosofas, eseistikos pradininkas.
3. Nikolo Makiavelis – italų filosofas, istorikas.
„Valdovas“
„Daug saugiau yra kelti baime, negu būti mylimam.“
„Labiausiai skaudiname tuos, kuriuos mylime.“
4. Martynas Mažvydas – pakviestas Albrechto išvyko į Prūsiją, kadangi Lietuvoje buvo persekiojamas už reformatoriškas idėjas. Ten mokėsi Karaliaučiaus universitete, tęsė Abraomo Kulviečio idėjas. 1547 m. išleido pirmą lietuvišką knygą „Katekizmas“. Tai pirmasis lietuviškas tekstas, akrostichas, eilėraštis, personifikacija. A. Bumblauskas apie Mažvydą: „Mažvydas didelis žmogus, bet jis sėdi ant Kulviečio ir Rapolionio, dar didesnių, nugarų.“
A. Jovaišas: „Nuo šito elementoriaus prasidėjo lietuviškos mokyklos istorija.“
Prakalba „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“
„Lietuva mano garsi, kunigaikščių laiminga Tėvyne.“
„Broliai seserys Imkit mane ir skaitykit/Ir tatai skaitydami permanykit./Mokslo šito tėvai jūsų troško turėti,/Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.“
Alfonsas Nyka – Niliūnas: „Mažvydas pasėjo silpną pirmojo rašto grūdą, iš kurio išaugo vešlus mūsų literatūros medis.“
5. Mikalojus Daukša – švietėjas, kontrreformatas, kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių. 1599m. išvertė lenku jėzuito Vujeko „Postilę“ į lietuvių kalbą (kad kunigai nesiskųstų, jog nėra lietuviškų pamokslų) ir parašė jos lenkiškąją prakalbą, vadinamą lietuvių kalbos teisių gynimo manifestu. Prakalba parašyta lenkiškai, kad paveiktų sulenkėjusių kunigų sielas. Neniekina kitų kalbų mokėjimo, bet ragina nepamiršti gimtosios.
„Prakalba į malonųjį skaitytoją“:
„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos.“
„Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
„Kas būtų, jei ožys – staugtų kaip liūtas, o liūtas – bliautų kaip ožys?“
„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę.“
„Kaip paprasti žmonės supras, kas gera ir išganinga, jeigu tas, kuris turi juos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!