Autorių glaustas konspektas egzaminui

ŠATRIJOS RAGANA.

• Apysaka „Sename dvare“, anot V. Kubiliaus, – savotiškas, pilnas liūdesio Šatrijos Raganos atsisveikinimas su vaikyste, praėjusiu laiku, kuriame liko baltų motinos rankų švelnumas, dvaro sode žydinčios rožės ir „didelis miegūstas tvenkinys“.

• Šį autobiografinį veikalą lietuvių poetas V. Mykolaitis – Putinas pavadino „Mirštančios bajorijos gulbės giesme“, kadangi dvaras yra tarsi perkeliamas iš gamtinės erdvės į kultūros lygmenį.

• Marija – tai aliuzija į M. Pečkauskaitės motiną: „Mano motina buvo beveik šventa – kantrybės, savęs atsižadėjimo idealas, visados pilnai sutinkanti su Dievo valia, labai maldinga“ (neoromantikė, ir pati daug iš mamos perėmusi: meilę žmonėms, ypač nuskriaustiesiems, nelaimingiems, nuolankumą, atlaidumą, geranoriškumą – visas katalikiškas vertybes.)

VINCAS KRĖVĖ-MICKEVIČIUS.

• Skirgaila atstumiamas visuomenės, kaip ir V. Krėvė, kuris 1946 m. paskelbtas tėvynės išdaviku, nes Antrojo pasaulinio karo metais palieka tėvynę ir persikelia į JAV.

SALOMĖJA NĖRIS.

• Kilusi iš tradicines vertybes puoselėjusios šeimos, buvusi aktyvi ateitininkė, 1931 m. katastrofų literatūros poetė žengė radikalų žingsnį, pribloškusį to meto visuomenę – avangardistiniame kairiosios pakraipos žurnale „Trečiasis frontas“ paskelbė pareiškimą, kuriame smerkė savo ankstesnes katalikiškas pažiūras ir pažadėjo kurti socialiai įsipareigojusią poeziją.

• „Aš tik socializme matau tiesą ir teisingumą, tik pas socialistus matau tikrus ir nuoširdžius žmones“,- teigė rašytoja, anot Bronio Railos, geriausiai garbinusi tironiją bei išdavusi savąją tautą.

• Istorikas Mindaugas Kvietkauskas straipsniuose taip pat atskleidžia neigiama visuomenės požiūrį į S. Nėrį, kuri laikyta net „prakeiktąja poete“

BALYS SRUOGA.

• Katastrofų laikotarpis suformuoja pasaulį, kuriame nebeegzistuoja jokios moralinės normos, pažadina žvėriškąją žmogaus prigimtį ir užgožia visa, kas žmogų daro žmogumi. Šis katastrofų laikotarpis lėmė ir svarbiausių kultūros kūrėjų didžiausią egzistencinę neviltį. Lietuvių kultūroje ji tiksliausiai suformuluota B. Sruogos: „Tikrai, ko vertos visos meno knygos, jei dvidešimto amžiaus viduryje civilizuotas žmogus staiga žmogėdra darosi?“

• Taigi, būtent B. Sruoga ir ieškojo atsakymo į pagrindinį XX a. klausimą: kaip ir kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija, kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, silpni, iškankinti, bejėgiai, iš paskutiniųjų stengėsi išlikti žmonėmis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!