Aukštaitija ir aukštaičiai

Anykščiai, Utena, Ukmergė, Molėtai, Kėdainiai ir kt.
Ežerai- Drūkšiai, Sartai, Tauragnas, Avilys.
Upės- Šventoji, Nevėžis, Lėvuo, Mūša, Žeimena.
ežerų, miškų ir kalvų turtinga gamta.
išsirikiavę palei kelią, o ūkiniai pastatai – kiemo gilumoje.
● Čia giedamos tūkstantmetės aukštaičių dainos- sutartinės.
● Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu,
kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą.
Aukštaičių Tarmė
Lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama
Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje.
Aukštaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~2
mln.
Visame aukštaičių tarmės plote kirčiuoti
ie ir uo yra išlaikyti.
Aukštaičių tarmė skirstoma į pratarmes
pagal dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą,
ę tarimą.
Skiriamos trys aukštaičių pratarmės:
vakarų aukštaičiai, pietų aukštaičiai ir
rytų aukštaičiai.
Aukštaičių pasaka apie melagius
Vakarų aukštaičiai
Vakarų aukštaičiai (suvalkiečiai)
minėtus dvigarsius ir balsius taria
kaip bendrinėje kalboje (pvz.,
kanda, švenčia, žąsis, tęsia).
Pietų aukštaičiai
Pietų aukštaičiai (dzūkai)
dvigarsius am, an, em, en taria
taisyklingai, bet balsius ą, ę
taria kitaip (pvz., langas,
kampas, žųsis, skįsta).
Jiems būdingas dzūkavimas.
Dzūkavimu vadinamos dvi
ypatybės: č, dž tarimas c, dz ir t,
d, tv, dv tarimas c, dz (pvz.,
sveciai, medzis, ciltas,
dzvidešimt).
Rytų aukštaičiai
Rytų aukštaičiai (aukštaičiai)
dvigarsius am, an, em, en ir
balsius ą, ę taria kitaip (pvz.,
runka, žvingia, untis, grūštas,
žūsis).
Aukštaičių tautiniai drabužiai
Aukštaičių drabužiai gana kuklūs. Savo forma, audimo būdu, raštais ir šviesiomis spalvomis jie
yra vieni seniausių.
Aukštaičių drabužių raštai saikingi: languoti, dryžuoti arba lygūs, kartais naudojamas saikingas
raštas. Marškiniai – balti drobiniai; jų rankogaliai, perpetės ir krūtinė papuošti žičkų raštais. Yra
marškinių, kurių apykaklės ir rankogaliai siuvinėti kiauraraščiu baltais siūlais.
sijonai languoti, rečiau skersai ar išilgai dryžuoti. Dominuoja šios spalvos:
žalia, raudona, violetinė, geltona. Be languotų, būna ir išilgadryžių bei
skersadryžių sijonų.
Prijuostės – viena seniausių moterų kostiumo dalių. Vaikščioti be prijuostės
būdavo laikoma nepadoru. Kasdieninės prijuostės audžiamos languotos
ar dryžuotos, tamsesnių spalvų iš lininių ar pakulinių siūlų.
Šventadieninės dažniausiai baltos lininės ar medvilninės, su įaustais
raudonų žičkų ruoželiais.
Prijuosčių apačia kartais užbaigiama kuteliais Liemenės (kiklikai) dryžuoti
arba smulkiai raštuoti. Susegamas varstomas virvele arba susegama
sidabro ar žalvario sagėmis. Liemenė siuvama su skverneliais.
Aukštaičių moterų drabužiai
Vyriški aukštaičių drabužiai
Aukštaičių vyrų drabužiai šviesoki, languoti arba dryžuoti. Balti
lininiai marškiniai su atversta apykakle, po...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!